Būsimoji mama gali pasidalyti dievų palaiminimu

Šiandienėms mamoms pagonybę siekiantys senoviniai prietarai, tikėjimai ir draudimai, susiję su vaiko laukimu, gali kelti šypseną, tačiau neskubėkite juoktis…

  • Nėščiajai buvo draudžiama meluoti, pykti ir bartis, dalyvauti laidotuvėse, žiūrėti į sunkiai sergančius žmones, luošius ir skurdžius. Jei būsimoji mama duodavo išmaldą, ji turėdavo nusisukusi į šoną ištiesti ranką, o kita prisidengti veidą skarele.
  • Nepatariama nėščiajai lankytis dideliuose susibūrimuose. Buvo manoma, kad minioje atsiras tokių, kurie stebėsis, o gal net nužiūrės ją ar dar negimusį kūdikį. Tačiau dalyvauti linksmuose šeimos susibūrimuose nebuvo draudžiama. Mūsų protėviai buvo įsitikinę, kad tuomet, kai mama linksminasi su savo šeima, užsimezga vaikučio ryšiai su gentainiais, pradeda formuotis geranoriškumas, dosnumas, vaišingumas.
  • Nėščioji turėdavo nusiskinti ir suvalgyti obuolį nuo pirmą kartą užderėjusios obels. Buvo manoma, kad ši obelis kiekvienais metais duos daug vaisių. Jei stodavo sausra, kaimo žmonės, prašydami dievų lietaus, išsivesdavo nėščiąją į lauką ir pildavo ant jos vandenį, kad dangus pasiųstų lietų ir nepražudytų derliaus.
  • Bevaikės ir neseniai ištekėjusios moterys atnešdavo nėščiajai dovanų ir būtinai – duonos, kad iš jos pasisemtų jėgų ir galėtų pačios pastoti. Mūsų protėviai tikėjo, kad būsimoji mama gali pasidalyti dievų palaiminimu, pasiuntusiu jai vaikelį.
  • Šeimos nariai, ypač vyras, negalėjo atsakyti besilaukiančiai mamai – nesvarbu, ko ji užsimanytų. Prie stalo ne šeimos galvai, o „apsunkusiai“ moteriai būdavo pasiūlomas skaniausias kąsnis.
  • Draudžiama barti, įžeidinėti, apkalbėti nėščiąją, ypač už akių. Buvo manoma, kad tai užtraukia nemalonumus ir nelaimes tam, kuris taip elgiasi. Aplinkiniai labai jautriai reaguodavo į tokius išsišokimus, kartais žmonės net nutardavo, kad apkalbėjusysis privalo išsikelti iš kaimo.
  • Prie nėščiosios buvo draudžiama pyktis, kalbant vartoti necenzūrinius žodžius, tuo labiau pradėti muštynes. Didele nuodėme laikytas bet koks mėginimas pastumti ir, neduok Dieve, mušti moterį.
  • Draudžiama siūti, austi ir kratyti kilimus ar skalbinius penktadieniais, nes taip prarasi deivės, kuri saugo pastojusias moteris, prielankumą, o tai gali blogai baigtis: prarasi vaiką per gimdymą arba labai sunkiai gimdysi. Taip atsirado ir šiuolaikiniai prietarai: mama negali pati ruošti vaikui kraitelio, geriausia iki gimimo apskritai nieko nepirkti.
  • Egzistavo ir toks paprotys: kai iki gimdymo likdavo keli mėnesiai, aplinkiniai ir artimieji surengdavo atsiprašymo dieną, jie ateidavo į namus ir atsiprašydavo už buvusias viešas ir slaptas nuoskaudas. Būsimoji mama privalėjo visiems atleisti ir pati jų atsiprašyti. Neatleisti nėščiajai buvo laikoma didele nuodėme.

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.