Darbymetį pertraukė valdininkų filosofijos

Ketvirtadienį į visuotinį Jur­barko rajono ūkininkų suėjimą išsiruošę žemdirbiai tikėjosi savo mintis išsakyti naujajam žemės ūkio ministrui, tačiau sulaukė tik kelių ministerijos departamentų direktorių ir Europos Parlamento nario Bronio Ropės. Mintimis apsikeitė, skaudulius išsakė, valdininkų ir politikų pamąstymų pasiklausė, bet rūpesčių neatsikratė – daugeliui taip ir liko neaišku, kokia ateitis laukia galus vos suduriančių vidutinių ir smulkiųjų ūkių.

Susirūpino gintis patys
Ministras, regis, yra tas masalas, kuris gali išvilioti žemdirbį iš laukų net per patį didžiausią pavasario darbymetį. Jurbarko konferencijų salė ketvirtadienį buvo pilnutėlė – ūkininkams rūpėjo sužinoti, ko galima tikėtis iš naujos, kaimo žmonių pasirinktos, jų interesus žadėjusios ginti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos suformuotos valdžios.
Laukdami, kol atvyks žemės ūkio ministras, ūkininkai sprendė savo organizacijos reikalus, o pirmiausia išklausė Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos pirmininko Raimundo Jovarausko ataskaitos. Nors pirmininkas atstovavo savo krašto ūkininkams visuose Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) posėdžiuose, pats pripažino, kad savo veikla nėra patenkintas – tik naktimis išlipęs iš traktoriaus, nedaug tegali padaryti. Todėl valdyba pasiūlė ūkininkams padidinti nario mokestį ir samdyti administratorių, kuris bent porą valandų per dieną tvarkytų organizacijos dokumentus ir palaikytų ryšius su ūkininkais bei valdžios institucijomis.
Nors diskusijos apie didesnį, eurą už hektarą siekiantį, nario mokestį kilo nemažos, dauguma ūkininkų pritarė, kad organizaciją būtina stiprinti. Kad niekas iš tuščios vietos neatsiranda, jurbarkiečiams paaiškino ir LŪS pirmininkas Jonas Talmantas, priminęs, kad geresnių laikų nebus, o gali atsitikti ir taip, jog tiesioginių išmokų visiškai neliks.
„Blogai, kad 87 proc. mūsų šalies ūkininkų gyvena iš išmokų, nes dirba be pelno. Tol, kol negalvosime, kaip daugiau užsidirbti, nieko ir neturėsime. Visi žiūri į kaimą ir įsivaizduoja, kad žemdirbiai gerai gyvena. Taip, mėšlinais batais nevaikštom, ne tie laikai, bet jei dirbam 16 val. per parą, tai ir uždirbti turime daugiau nei tie, kurie 17 val. atsigula ant sofos prie televizoriaus. Jei neturėtume savo Ūkininkų sąjungos, mokėtume 15 proc. pelno ir daug kitokių mokesčių. Patys matote, kad vos pasikeičia valdžia, tuoj pradedama kalbėti apie elektros galios mokestį. Vien dėl to, kad jo nemokame, mūsų kišenėse lieka 17 mln. Eur“, – LŪS naudą jurbarkiečiams aiškino J. Talmantas.
Bet šio krašto ūkininkai jau ir patys pamatė, kad pavieniui neapsigins ne tik nuo Europos Sąjungos primetamų reglamentų, bet ir vietinės valdžios išmislų. Šiemet Jurbarko rajono ūkininkų sąjungai teko samdyti advokatą, kad apsigintų nuo savivaldybės kėslų atliekų tvarkymo rinkliava apmokestinti žemės ūkio gamybos ir sandėliavimo pastatus. Į susirinkimą atvykęs rajono meras Skirmantas Mockevičius pripažino, kad rinkliava socialiai neteisinga, bet ūkininkų argumentų nesuprato – tikino, kad savivaldybė privalo laikytis įstatymų.

Sprendė valstybės problemas
Ne kartą su Jurbarko ūkininkais bendravęs Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis, atrodo, nieko naujo žemdirbiams pasakyti šį kartą negalėjo. Atsiprašė, kad nėra ministro, kuris ketvirtadienį pagaliau suderino susitikimą su finansų ministru Viliumi Šapoka dėl nederlingose žemėse ūkininkaujantiesiems skiriamos paramos, padėkojo LŪS pirmininkui J. Talmantui, kad ministerijoje pastarasis kalba argumentų kalba, pareiškė, kad negali paneigti, jog „valdžia bloga, viršininkas durnas, o visi Seimo nariai – vagys“, padejavo, kad daug ką sunku pakeisti, nes reikia laikytis ES reglamentų.
Į Jurbarką atvykusiam Europos Parlamento nariui B. Ropei departamento direktorius įteikė krūvą dokumentų ir paprašė gelbėti gyvulininkystės sektoriui skirtą susietąją paramą nuo Europos audito nemalonės. Toks svarbaus valdininko poelgis daugelį nustebino. „Atrodo, jog R. Krasuckis čia ir atvažiavo tik tam, kad susitiktų su B. Rope, – negi jie savo problemų negali išspręsti Vilniuje?“ – gūžčiojo pečiais ūkininkai.
Žemdirbiai turėjo nemažai klausimų R. Krasuckiui ir jo kolegoms, tačiau atsakymų į juos nesulaukė – departamento direktorius neslėpė, kad daugeliu klausimų „gali tik pafilosofuoti“, o žemdirbiai filosofuoti sugeba ir patys, netgi dar geriau, nes kasdien stovi ant žemės ir žino tikrąją kaimo padėtį.
Mandagiai jie klausėsi ir B. Ropės pasakojimo apie Europos Parlamento galias, „Brexito“ įtaką žemės ūkiui ir tiesioginių išmokų dydžiui, bet „apsidžiaugė“ tik išgirdę, kad 2040 metais ne tik kitas Europos šalis, bet ir Lietuvą užplūs kokie 2 mln. migrantų – tada jų pagamintų žemės ūkio produktų Lietuvai tikrai reikės.

Linkėjimas valdžiai – pradėti dirbti
Europos Parlamento „žaliąją“ savaitę susitikimams su ūkininkais išnaudojantis R. Ropė sulaukė nemažai klausimų – ir ne tik apie pieno kainas, pieno gamybos mažinimą, naudotos technikos įsigijimą paramos lėšomis, smulkiesiems ūkiams prognozuojamą ateitį, cheminių apsaugos priemonių ir glifosatų naudojimo žemės ūkyje perspektyvas.
R. Ropė tikino, kad nors ES parlamentas sprendimų ir nepriima, bet be jo nuomonės vadovų taryba negali svarstyti nė vieno klausimo. Jau dabar parlamentarai kalba apie ateinančio finansinio laikotarpio paramą žemės ūkiui ir siūloma remti ūkius ne pagal turimą žemės kiekį, o susieti išmokas su gamyba – tokiu atveju, pasak B. Ropės, sušvelnėtų mūsų žemdirbių nuolat keliama problema dėl paramos „sofos ūkininkams“.
„Mes senstam, gaminam mažiau, o tai patvirtina, kad Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika mūsų šalyje veikia blogai. Kitu finansiniu laikotarpiu turime pasiekti, kad tiesioginės išmokos bent jau atitiktų ES šalių vidurkį. Pasaulis žemės ūkį remia ne dėl to, kad žemdirbiai gautų daugiau pinigų, o tam, kad maisto kainos būtų prieinamos vartotojams“, – aiškino ūkininkams „valstiečių“ europarlamentaras.
Humoro jausmo nestokojantys jurbarkiečiai iškart pritarė europarlamentarui: „Kainos tikrai prieinamos – prieini, pasižiūri ir nueini.“
Bet linksmai besišnekant pasakyta daug rimtų dalykų. UAB „Dainiai“ direktorius Kasparas Jurevičius, jau keli dešimtmečiai Jurbarke laikantis Valstiečių ir žaliųjų sąjungos flangą, prašė R. Ropės perduoti šalies valdžiai, kad laikas baigti kalbėti ir pradėti dirbti.
„Dabar jie susirenka, pasišneka – ir viskas į stalčių. Jei tokiais tempais dirbs, nė vienas jaunas žmogus verslo žemės ūkyje nepradės daryti. „Dainiai“ per dvejus metus atstatė griūvančias buvusio tarybinio ūkio fermas, bet popieriams sutvarkyti reikėjo trejų metų. Tai bendrovei kainavo 250 tūkst. Lt. Sudarykit gamybininkams sąlygas dirbti, o ne užsiiminėkite Seime niekais. Vyrai pageria, išsiblaivo ir vėl dirba – visada taip buvo, yra ir bus. Ir kas čia tokio?“ – valstietišką požiūrį į „svarbiausią šalies problemą“ išdėstė K. Jurevičius.
R. Ropė pripažino, kad po trejų metų gyvensime taip, kaip sugebės dirbti ši valdžia ir kiek žmonės pajus, jog jų sprendimai veda į geresnį rytojų. Europarlamentaras teisinosi, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjungos programa Seime nevykdoma, nes partija turi per mažai balsų – yra tik 56, o ne 71.
Toks europarlamentaro atsakymas jurbarkiečiams sukėlė ir nuostabą, ir juoką – pasak žemdirbių, seniai žinoma, kad blogam šokėjui net kai kurios kūno dalys trukdo…

Daiva BARTKIENĖ
„ŪP“ korespondentė