Daržininkystė: sąlygas pelnui diktuoja technologijos ir lenkai

Nebe pirmus metus Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) nariai didžiuojasi, jog jų daržovių pasėliai prilygsta vakarietiškiems, o derlius prekine išvaizda ir kokybė lenkia ne vienos ES šalies produkciją. Lietuviškos daržovės paklausios daugelyje Europos šalių ir jų plotai kasmet didėja. Žinia, augintojų pajamos svyruoja ne tiek nuo orų kaitos, kiek nuo rinkoje vyraujančių vėjų. Pastarieji šiais metais gerokai stipresni – dėl vartotojų visuomenę sudrebinusio „kalafiorų skandalo“ ir pradėjusio veikti prekybos tinklo „Lidl“. Su kokiomis (įprastinėmis ar išskirtinėmis) problemomis susiduria šalies daržovių augintojai, LDAA direktorę Zofiją CIRONKIENĘ kalbina „ŪP“ korespondentė Vanda BARONYTĖ.

– Ar šių metų permainingi orai labai nuskriaudė daržovių augintojus? – Pavasarinė šalta dirva, o vėliau stojusi sausra daržovėms trukdė tinkamai sudygti, ir dar kartą pasitvirtino taisyklė dėl laistymo sistemų būtinumo. Nuo liepos prasidėję lietūs irgi nieko gero nežadėjo: šlapiose dirvose (ypač ten, kur neveikia melioracijos įrenginiai) buvo sudėtinga laiku nuimti ankstyvųjų daržovių derlių. Pabuvojusias vandenyje daržoves reikėjo greitai realizuoti. Šlapiose dirvose gedo svogūnai, šakniavaisinės daržovės, net ir kopūstus užpuolė puviniai. Tad sunku spręsti, kaip daržovės išsilaikys per žiemą. – Galima manyti, kad derliai ir prastesni, ir mažesni? – Kiekvienoje vietovėje situacija skirtinga. Įtakos turėjo gebėjimas pritaikyti optimalias auginimo technologijas, pasirinktų veislių atsparumas ligoms, produkcijos kokybei ir prekinei išvaizdai, o tai atsilieps ir sandėliavimui. Buvo atvejų, kad daržovės liko laukuose. Vis dėlto bendro derliaus kiekiai pakitę mažai, nes padidėjo daržovių plotai. Kita vertus, prekinės produkcijos nedaug. – Kas nulemia daržovių plotų pokyčius? Kurios daržovės populiariausios augintojų ūkiuose? – Šiemet Lietuvoje deklaruota 5,4 tūkst. ha daržovių, iš kurių 2,19 tūkst. ha turi LDAA nariai. Iš viso daržovių plotai padidėjo 900 ha, o iš šio padidėjusio ploto tik 190 ha yra asociacijos narių. Tokį šuolį nulėmė keli faktoriai: augintojus tenkinančios pajamos, susietosios išmokos ir investicinių programų papildomi balai. Daržovių rūšių populiarumas – kintantantis dalykas, visu šimtu procentu priklausantis nuo poreikių ir kainų. Šalies mastu keletą metų iš eilės didėja svogūnų, morkų, kopūstų plotai. Burokėlių plotų didėjimo tempai mažėja, tačiau jie vis dar išlieka pirmos pagal turimus plotus daržovės Lietuvoje. – Kaip keičiasi šio sezono realizacijos kainos? – Permainingi orai daržovėms pakenkė daugelyje ES šalių, ankstyvasis derlius vėlavo, tad lietuviškų daržovių ieškojo nemažai eksportuotojų. Šiemet pasisekė lenkams ir kainas Europoje diktuos jie. Patirtis rodo, kad, planuojant daržovių plotus, būtina įvertinti atskirų daržovių rūšių aukščiausių supirkimo kainų laiką: ankstyvųjų kopūstų – gegužė–birželis, burokėlių – birželis, morkų – birželis, liepa ir t.t Įtakos turi dabartinė supirkimo kaina: augintojams už ypač geros kokybės daržoves mokama po 0,08–0,17 Eur/kg. Šią kainą perskaičiavus į litus, pajamos būtų pasakiškos, o dabar ji prilygsta savikainai. Be to, dauguma daržovių prekybos tinklų logistikos sandėliuose išbūna apie dvi savaites, tadėl lentynose joms taikoma antra kokybės klasė. – Rusijos embargas tebegalioja, tad kaip vystomas daržovių eksportas? – Nuo šio embargo verkia ne vienos ES šalies daržovių augintojai. Net ir Izraeliui dėl rublio devalvacijos į Rusiją produkcijos eksportuoti neapsimoka. Tad eksporto apimtys mažėja, rinkos dairomasi kaimyninėse ir ES šalyse. Suprantama, pelnas gerokai mažesnis ir augintojai, kaip sakoma, taukuose nesivarto. Kaip dažnai būna, reikalai pasikeičia įpusėjus žiemai, kai lenkai didžiąją produkcijos dalį būna realizavę. – Kaip daržovių realizacijos kainas paveikė „kalafiorų skandalas“ ir „Lidl“ prekybos tinklo atsiradimas? – Pavasarį lietuviškų žiedinių kopūstų nebūna, tad skandalas patvirtino tik prekybininkų godumą. Viešai vykusių debatų dalyviai pasirinkti lojalūs prekybos centrams, o asociacija galėjo tik pateikti faktus, kas sudaro lietuviškos produkcijos kainą ir kokie yra antkainiai, nors žiedinių kopūstų tuo metu prekybos centruose nebuvo. Atsiradus „Lidl“, supirkimo kainos sumažėjo, nes visi prekybos tinklai „smaugia“ augintojus, nenorėdami prarasti savo pelno. „Lidl“ lietuviškas daržoves perka, moka geriau, realizuojamai produkcijai suteikiama pirma kokybės klasė, nes sandėliuose neužsiguli. Bet kol kas daržovių superka nedaug. – Daržininkų nesurietė nacionalinės kokybės produkcija (NKP) bei kainų žirklės tarp šių ir paprastai užaugintų daržovių? – Pora augintojų šios veiklos atsisakė: NKP produkcijai užauginti keliami per dideli reikalavimai, kainų žirklės neatitinka išlaidų ir menkas šių daržovių poreikis. – Ar daug daržovių augintojų dalyvauja labdarose, „Maisto banko“ akcijose? – Kreipiasi visi, kas tik organizuoja labdaras ir „Maisto bankas“ taip pat. Už labdarai skirtą produkciją augintojai patys sumoka PVM, kurio dydis priklauso nuo esamos rinkos kainos. Be šio mokesčio produkcijos galima realizuoti už keliasdešimt eurų. „Maisto bankas“ produkciją gauna veltui, tik už morkas mokama pagal embargo nuostoliams sumažinti numatytas kainas ir kiekius. Šį EK reglamentą norėtume keisti, kad šalims būtų suteikiama kvota ir galimybė pačioms pasirinkti, kokioms daržovėms taikyti šį reglamentą. – Visai neseniai LDAA nariai lankėsi Izraelyje. Kodėl pasisemti patirties pasirinkote šią valstybę? – Jau įsitikinome, kad kai kurios ES šalys mus laiko konkurentais ir bendravimo vengia. Izraelio daržininkytės pasiekimai mums nauja patirtis, nes ten tręšimas ir laistymas subalansuotas idealiai. Laukuose daržovėms taikomas tik lašelinis maitinimo būdas, kur veltui neprateka nė vienas lašas. Laistant iš viršaus, dirva tik sudrėkinama, bet nesuplakama. Be to, jie turi sistemą, kaip apskaičiuoti augalams reikiamą vandens kiekį (nelygu jų šaknų sistema, auginama lapija, produkcijos rūšis): kiek augalai jo išgarina ir kiek sunaudoja maisto medžiagoms pasisavinti. Šie faktoriai labai sumažina investicijas produkcijai užauginti, tad laukiame žadėtosios metodikos. Jų pasiekimai daržininkystėje nepalyginami: kiekviename regione yra bandymų stotis, kur atliekami auginimo technologijų ir veislių tyrimai.

Autorės nuotrauka

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.