Dovilė Žilinskienė: „Namai – ne vieta, o jausmas“

„Mano darbo įrankiai – kompiuteris, telefonas ir fantazija, todėl, kad ir kur būčiau, verslas visada su manimi“, – šypsosi neseniai kauniete tapusi ukmergiškė Dovilė Žilinskienė. Prekės ženklu „Odi Odi“ pažymėtus interjero lipdukus ir dekoracijas namams kurianti jauna moteris įsitikinusi, kad nuolat matomi žodžiai keičia žmonių mintis ir gyvenimus.

Trumpi, aiškūs, suprantami ir paprasti žodžiai apie nekintamas gyvenimo vertybes, lakoniškas šriftas ar kelių šriftų derinys, minimali grafika: „Namai ten, kur širdis“, „Čia gyvena laimė“, „Šiandien tobula diena įgyvendinti savo svajones“, „Geriausias laikas yra praleistas kartu“. Interjero lipdukus, plakatus, paveikslus ir pagalvėles su mielais užrašais D. Žilinskienė kuria remdamasi subtiliais skandinaviško stiliaus pavyzdžiais. Be to, laikosi tam tikrų principų, jų neišduoda net ir klientų prašoma.

Jaukumas per žodį
„Vizualiai man svarbiausia – švara, šviesa ir estetika, todėl pasirinkau skandinavišką minimalizmą: balta, juoda, pilka spalvos, matinis paviršius, minimalistinis apipavidalinimas. Žodžius renku labai atsakingai: jie atspindi bendražmogiškas vertybes: laiką, santykius, šeimą, namus. Visi teiginiai – džiaugsmingi, nuoširdūs, įkvepiantys. Neabejoju, kad tai, ką žmogus kasdien mato ir girdi, kaupiasi jo pasąmonėje, programuoja tam tikriems veiksmams, sprendimams, formuoja asmenybę ir požiūrį į gyvenimą“, – įsitikinusi moteris.
Prieš ketverius metus pradėjusi netradicinį verslą Dovilė pasakoja, kad idėja kilo, nes reikėjo puošti savo pačios namus. Piešti jai ne itin sekasi, todėl pasitelkė kompiuterinę grafiką. Iš pradžių sukūrė paveiksliuką dukrai, vėliau, pajutusi kūrybinį azartą, pradėjo ieškoti būdų, kaip žodžiais, o ne paveikslais papuošti ne tik vaikų kambario, bet ir kitas namų sienas. Tekstų ant sienos idėją moteris nusižiūrėjo interneto puslapiuose, bet lietuviška jos versija neabejotinai priklauso Dovilei.

Stereotipai subliūško
„Pirmąjį lipduką skyriau savo šeimos vertybėms įamžinti. Jį priklijavau bendrajame kambaryje. Prasmingos ar banalios mintys, nežinau, surašiau tai, kas man atrodė svarbu. Su vyru Dainiumi jau dešimt metų esame kartu, auginame dvi dukrytes, su meile statome ir įrenginėjame savo namus. Esame laimingi, todėl tikiuosi, kad mūsų vertybės ir kitiems padės tokiems būti“, – šypsosi namų jaukumą per žodį kurianti D. Žilinskienė.
Neįprastas prekės ženklo pavadinimas „Odi Odi“ svarbus tik pačiai Dovilei – šiuos žodelius nuolat kartojo pirmagimė Milda, kai motinystės atostogose esanti mama uoliai ėmėsi naujos veiklos.
Pradėjus verslą, daug nerimo kėlė skeptikai: girdi, kam rašyti ant sienos, kai ir taip viskas aišku… Tačiau Dovilė nedvejojo: skubus šiandienis tempas taip įsuka žmones, kad priminti tai, kas gyvenime svarbiausia, tikrai verta.
D. Žilinskienė spėjo, kad jos klientais taps jauni žmonės. Vyresnieji konservatyvesni, mėgsta klasiką, interjerą puošia didesnę vertę turinčiais meno dirbiniais.
„Greitai supratau, kad klientų skirstyti stereotipiškai negaliu: pasirodo, nuoširdūs žodžiai ant sienos jaudina visus“, – džiaugiasi pašnekovė.
Jaunimui iškart patiko toks paprastas būdas namams puošti, o ir vyresni žmonės mielai renkasi smagaus teksto lipdukus. Vienas mėgstamiausių brandaus amžiaus klientų užrašų – „Gera grįžti namo“. Jis skirtas vaikams ir anūkams, kad primintų, jog tėvų namuose jie visada laukiami.

Vingiuotu keliu į tikslą
„Visada buvau kūrybinga. Nors augau kaime, baigiau dailės mokyklą. Tiesa, piešimas nebuvo mano stiprioji sritis, geriau sekėsi daryti koliažus. Juose įdomias ir spalvingas iškarpas iš žurnalų derinau su piešimo, grafikos elementais. Visos namų sienos buvo numargintos mano darbais“, – pasakoja Dovilė.
Ateities susieti su menu neplanavo: merginos aplinkoje vyravo nuomonė, kad menininko gyvenimas sunkus, nepatikimas ir nesuteikia ateities pagrindo.
„Jaunam žmogui labai reikšminga tėvų, visuomenės nuomonė. Juk profesiją dažnai renkasi besiblaškantis jaunuolis, – sako D. Žilinskienė, pati tuomet apsisprendusi studijuoti lietuvių filologiją ir reklamą VU Kauno humanitariniame fakultete. – Mane traukė reklamos sritis, tačiau greitai supratau, kad patekau ne ten, kur norėjau. Čia buvo akcentuojama lietuvių kalba, todėl po pirmo kurso perėjau į kitą specialybę – gavau reklamos vadybos ir verslo organizavimo bakalaurą, paskui – rinkodaros magistrą.“
Pirmųjų studijų metų, kuriuos praleido besigilindama į lietuvių filologiją, Dovilė nelaiko tuščiai iššvaistytais. Studijos įžiebė patriotizmą, begalinę meilę lietuvių kalbai, o ši įkvėpė kurti lipdukus.

Plati gerbėjų bendruomenė
Pasak D. Žilinskienės, interjero lipdukų su šeimos taisyklėmis, teiginiais kūryba reikalauja lietuvių kalbos išmanymo, meninio pasiruošimo, estetikos pojūčio ir kruopštumo. Idėja neretai brandinama kelias savaites ar mėnesius, sukuriama keliasdešimt variantų.
„Klysta manantieji, kad tekstą sugalvoti paprasta. Sakiniai turi būti trumpi, aiškūs, prasmingi, kristi į sielą. Regis, paprasčiausias būdas – išversti užsienietišką tekstą, tačiau tenka ilgai sukti galvą, kokius lietuviškus žodžius parinkti, kad frazė liktų tokia pat graži ir prasminga. Ir pati kuriu tekstus, ir išradingi klientai: jie ne tik pasiūlo patikusią mintį, bet ir dalyvauja kuriant vizualizaciją“, –pasakoja verslininkė.
Svarbiausia parinkti tinkamą šriftą, o meninio apipavidalinimo turi būti tik tiek, kiek reikia minčiai pabrėžti. Dažniausiai tai – grafiniai paveiksliukai. Labai svarbu viską gražiai sutalpinti konkrečiame plote.
„Jei sunku apsispręsti, klausiu vyro patarimo: jis turi gerą akį, nestokoja originalių minčių. Visgi aktyviausi mano patarėjai – feisbuke esanti gerbėjų bend­ruomenė“, – džiaugiasi jauna kūrėja.
Lipdukus, plakatus ar paveikslus su tekstu labai madinga užsakyti vestuvių, krikštynų, gimtadienio, įkurtuvių proga. Vienas nuostabiausių individualių užsakymų buvo skirtas garbaus amžiaus moteriai: anūkai močiutei užsakė beveik dviejų metrų skersmens lipduką „Giminės medis“. Šio medžio lapuose „išsiskleidė“ ne tik visų jos artimųjų vardai, bet ir nuoširdūs linkėjimai.

Didžiausia investicija – laikas
„To, ką darau, dar nedrįstu vadinti verslu, mieliau – projektu ar veikla“, – šypsosi D. Žilinskienė ir atskleidžia, kad tai nėra pirmas jėgų išmėginimas versle.
Po bakalauro studijų su vyru Dainiumi įkūrė elektroninę parduotuvę, bet dėl žinių stokos ir padarytų klaidų ją teko greitai uždaryti.
„Ši nesėkmė daug ko išmokė: planuoti, prieš priimant sprendimus pamatuoti, apgalvoti, įvertinti realias galimybes ir perspektyvas“, – vardija gautas pamokas.
Rezultatas akivaizdus: kai kiti verslo pradžiai aukoja tūkstančius, sutuoktiniai naujai veik­lai nutarė investuoti labai minimalias lėšas – vos 30 eurų, už juos įsigijo domeno vardą ir prieglobos paslaugas.
„Didžiausia investicija laikau laiką. Jo neskirstau į darbą ir laisvalaikį. Net vakarai, savaitgaliai ir šventės skirtai „Odi Odi“ veiklai: bendravimas su klientais ir gamintojais, kūrybinis darbas prie išskirtinių užsakymų ir naujų sumanymų, idėjų“, – šypsosi Dovilė, linkusi stebėti, kaip verslas auga savaime.

Galima „pasimatuoti“
Pradėjusi nuo tekstinių sienos lipdukų, gaminių pasiūlą palaipsniui plėtė. Lipdukų klijuoti ant tapetų, rupios, nelygios sienos ir kalkių dangos negalima, todėl įvairioms namų erd­vėms ji pradėjo kurti plakatus ir paveikslus. Lipdukai-raštai skirti baldams ir sienoms: pirmieji padeda pakeisti stilistiką, neatpažįstamai atnaujinti senus baldus. Antrieji – taškeliai, trikampiai, skrituliukai ir kitos geomet­rinės formos, širdelės, debesėliai, o dabar ir spurgos bei ledų porcijos – skirti patalpų sienoms individualiai dekoruoti.
Jauna verslininkė siūlo unikalią „pasimatavimo paslaugą“: elektroniniu paštu atsiųstoje nuotraukoje ji sumaketuoja būsimą sienos dekoraciją. Klientams tampa paprasčiau apsispręsti.
Pagalvėlės paskatino atidžiau žvilgterėti į spalvingą interjero tekstilės pasaulį. „Svajoju nuo sienų lipdukų pereiti prie audinių – kurti estetiškus ir funkcionalius daiktus. Tiesa, kol kas dar tik brandinu mintį“, – prasitaria moteris ir paaiškina nesanti prekės ženklo „Odi Odi“ produkto gamintoja: visas sukurtas vizualizacijas ji patiki išpildyti gamybos partneriams Lietuvoje.

Originali mokymo priemonė
Pasak Dovilės, tekstinės dekoracijos – ne tik efektyvus ir ekonomiškas būdas būstui puošti, bet ir puiki auklėjamoji priemonė vaikams. Gyvas pavyzdys – jos pačios šeima.
„Vaikų kambarys ir virtuvė – eksperimentinė erdvė, kurioje išbandoma viskas, ką sukuriu. Mergaitės dalyvauja kūrybiniame sienų puošybos procese, stebime pokyčius, dalijamės įspūdžiais. Skaitydama ant sienų esančius tekstus Miglė mokosi raideles. Perskaitytą žodį, frazę aptariame, išsiaiškiname jos prasmę ir reikšmę. Taip nuo mažens formuojamas požiūris į gyvenimo vertybes“, – įsitikinusi D. Žilinskienė.
Didžiausiu turtu Dovilė laiko šeimą, kurioje kiekvienas gali būti savimi, dalytis, padėti, rūpintis. Namai jaunai moteriai – ne vieta, o jausmas.
„Jis priklauso ne nuo prabangos, apstatymo, interjero grožio, o nuo žmonių, su kuriais dalijiesi namus, – įsitikinusi Dovilė, savo šeimos namus įsivaizduojanti tik Lietuvoje. – Tie, kuriems blogai gyventi savoje šalyje, ramybės, gero gyvenimo neras ir emigravę į užsienį.“

Eglė Leonovienė

Laimučio Brundzos nuotraukos