Elektroninė bankininkystė: baugus tik pirmas žingsnis

Ar jūs internetu atsiskaitote už komunalines paslaugas, perkate bilietus ir daiktus? Ar naudojatės bankomatu ne tik išsiimdami grynuosius, bet ir papildydami sąskaitą? Jei taip, vadinasi, esate jaunas žmogus. „Mano aštuoniasdešimtmetė mama pati neišsiima pensijos iš bankomato, – pasakoja kolega, gyvenantis kitame nei jo mama mieste. – Kai prireikia grynųjų, artimesnių kaimynų prašo, kad surinktų PIN kodą. Sako, bijanti „tų technikų“.“ Ar taip elgiasi dauguma Lietuvos senjorų?

Padeda konsultantai Anot „Swedbanko“ Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovės Orintos Žvirzdinės, jų banke yra apie 310 tūkst. vyresnių kaip 65 metai klientų. Beveik 70 proc. senjorų banko klientų naudojasi mokėjimo kortelėmis: išsigrynina pinigus bankomatuose, atsiskaito už pirkinius ir paslaugas. „Suprantame, kad senjorams sunku žengti pirmąjį žingsnį. Todėl banko klientų aptarnavimo padaliniuose dirba konsultantai, kurie parodo, pataria, pamoko, kaip naudotis banko mokėjimo kortele ar prisijungti prie elektroninio banko, vykdyti mokėjimus ir pervedimus“, – pasakoja banko atstovė. Pastaraisiais metais senjorai vis dažniau atsiskaito mokėjimo kortelėmis. Palyginti su pernai metais, apyvarta mokant kortelėmis yra padidėjusi apie 30 proc. Rečiau senjorai naudojasi elektroninio banko paslauga, bent kartą per mėnesį – apie 13 proc. vyresnio amžiaus žmonių.

Įgūdžių prireikė darbui Kaunietis Antanas Navickas yra vienas iš tų 13 procentų ir juokauja, kad kompiuterio dabar tikrai nebijo. Prie to prisideda ir trys suaugę atskirai gyvenantys vaikai, kurie nuolat skatina ir tėtį, ir mamą daugelį dalykų atlikti naudojant naująsias technologijas. Vis dėlto pradžia, kaip ir daugumai vyresnio amžiaus žmonių, nebuvo labai lengva. Antanas asmeniniu kompiuteriu naudotis pradėjo prieš dešimt metų. Prireikė dėl darbo – tekdavo buhalterei pateikti įvairias ataskaitas programos „Excel“ formatu. Bendrovės vadovo įpareigota pati buhalterė ir išmokė jį naudotis kompiuteriu, vėliau – internetu. „Iš pradžių buvo sunkoka, bet pamažu susitvarkiau, – sako A. Navickas. – Tada ir laisvos formos raštus parašydavau, ir suvesdavau duomenis į parengtos formos dokumentus.“ Iš pradžių kompiuteriu jis naudojosi tik darbovietėje ir tik darbo reikalais. Prieš kelerius metus, paskatintas dukrų ir sūnaus, įsigijo, kaip juokauja, „mažesnio mandrumo“ asmeninį kompiuterį.

Taupo laiką Orinta Žvirzdinė pabrėžia gerą tendenciją – pradėję naudotis bankininkystės įrankiais senjorai sėkmingai tai daro ir toliau, be to, dažnai niekuo nenusileidžia įgudusiems vartotojams. „Senjorai, kaip ir kiti klientai, supranta, kad tai sutaupo laiko, pinigų ir iš tiesų nėra sudėtinga“, – sako tarnybos vadovė. Jai pritaria A. Navickas, kuris prisimena nesenus laikus, kai už komunalines paslaugas atsiskaitydavo grynaisiais. „Per mūsų buto langą matyti kioskelis, kur buvo priimamos įmokos. Tad paskutinėmis mėnesio dienomis vis žiūrėdavau per langą ir, kai pamatydavau, kad lūkuriuoja 2–3 žmonės, greitai bėgdavau mokėti, – juokiasi vyriškis. – Kai pradėjau naudotis elektroniniu banku, nuo 25 iki 30 mėnesio dienos bet kada prisėdu prie kompiuterio ir pervedu pinigus internetu. Taip sutaupau laiko.“ Dabar A. Navickas yra vienos garažų bendrijos pirmininkas, tad jo ir buhalterės iniciatyva daugiau kaip prieš metus visi garažų bendrijos atsiskaitymai, mokesčiai, deklaracijos ir kiti anksčiau buvę popieriniai dalykai virto elektroniniais. „Buhalterei tapo lengviau dirbti, – konstatuoja Antanas. – Ji visas ataskaitas mokesčių inspekcijai ir kitoms institucijoms užpildo ir siunčia internetu. Nebereikia niekur važinėti.“

Senjorai nenusileidžia Atsiskaitymas už įvairias paslaugas internetu padeda ir sutaupyti, pastebi kaunietis. „Kai esi pensininkas, skaičiuoji kiekvieną litą. Tarkim, už vandenį turi mokėti 14 litų ir dar 1 litą už pervedimą. Tad, ką galima, nusprendžiau mokėti ne už mėnesį, o už ilgesnį laikotarpį, – aiškina elektroninės bankininkystės niuansus A. Navickas. – Dabar įsigudrinau: už internetą ir kabelinę televiziją moku už metus, taigi anksčiau reikėdavo 8 pervedimų, o dabar – 6.“ Smalsaus vyro negąsdina ir pranešimai, kad nuo 2016 metų visiems teks naudotis elektroniniu generatoriumi. Tai Antanas yra išbandęs. „Gaila, kad jis brangokas. Norėdami skatinti vartotojus valstybė ir bankai galėtų prisiimti išlaidas sau“, – mano A. Navickas. Tarp nepamainomų interneto privalumų jis mini ir galimybę susirasti traukinių, autobusų grafikus arba reikiamos informacijos prieš keliones. Dvi dukros gyvena kitame mieste, tad kartais į svečius tenka važiuoti viešuoju transportu. Be to, jos savo tėvams dovanoja ir teatrų, kelionių bilietus.

Nesklandumų pasitaiko Tiesa, iš pradžių atsiskaitant ir pervedant pinigus buvo šiek tiek baimės, kad gal kas nors pasinaudos asmeniniais duomenimis, pinigai ne ten pateks. „Kai tau ne aštuoniolika, ne visada paprasta imtis ko nors naujo, – sako A. Navickas. – Man patinka, kad elektroninio banko sistema gana aiški: neužpildei grafos, iš karto iššoka raudona pastaba ir gali pasitaisyti. Be to, jei ką nors negerai užpildai, pinigų nepervesi, viską turi surašyti tiksliai. Vis dėlto nerimo visada yra, dažnai reikia kontroliuoti debeto nuskaitymą. Pasitaikė, kad tą patį mėnesį nuskaitė mokesčius du kartus.“ Tačiau nesklandumų pasitaiko ir jauniems. A. Navickas papasakoja apie sūnaus Arūno karčią patirtį, internetu įsigyjant daiktą. Tos prekybos įmonės darbuotojas, pagal pareigas galėjęs prieiti prie duomenų, neteisėtai pasinaudojo Arūno Navicko asmeniniais duomenimis, įrašytais lizingo sutartyje, ir jau iš kitų buitinės technikos pardavėjų pats lizingu Arūno vardu paėmė daiktų už 5 tūkst. litų. Laimei, finansiškai sūnaus šeima nenukentėjo, daiktą pardavusi įmonė jo atsiprašė, nes jau buvo nustačiusi apgaviką. Tiesa, teko eiti į policiją ir dalyvauti apklausoje. Antanas sako, kad dėl to ir nemėgsta jokių paskolų ar išperkamųjų nuomų. Kita vertus, konstatuoja: ir jaunam žmogui naujosios technologijos gali pakišti koją. Svarbiausia naudotis jomis protingai, bandyti suprasti ir mokytis.

Augustė Dubovijūtė

  Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.