Elektros trasų priežiūra gula ir ant ūkininkų pečių

Su laidais susipynusios medžių šakos kelia didelę grėsmę tiek elektros tiekimui, tiek miestelio gyventojų saugumui.

Elektros tiekimo nutrūkimas – vienas nemaloniausių ir daug kainuojančių dalykų tiek mums, vartotojams, tiek tiekėjams. Tai nuolat patiriame prasiautus gamtos gaivalams, kai elektros laidus nutraukia, stulpus išvarto griūvantys per arti jų augę medžiai, lūžtančios jų šakos.
Prie elektros tinklų negalima sodinti aukštaūgių augalų, o esamus želdinius reikia prižiūrėti, kad šie tinklams nepakenktų. Ūkininkai tai puikiai supranta. Bet ne visus elektros linijoms gresiančius pakenkti želdinius jie patys gali sutvarkyti – apgenėti, nupjauti. Žemdirbiai baiminasi, kad AB LESTO dėl to gali juos nubausti finansiškai. Ir net spėja, kad bendrovė nori primesti ūkininkams jiems nepriklausančių brangių darbų.

Sušaukė posėdį
Tokių baimių Rokiškio rajono gyventojams kilo po to, kai jie iš LESTO gavo gana grėsmingai skambančių raštiškų perspėjimų. Dėl to Rokiškio ūkininkų sąjunga sušaukė savo narių posėdį ir į jį pasikvietė LESTO atstovų: Panevėžio regiono Tinklo eksloatavimo skyriaus vadovą Gintautą Venskevičių ir Rokiškio elektros eksploatavimo grupės inžinierių Vidą Zmitrį.
Ne į visus ūkininkams rūpimus klausimus jie galėjo atsakyti. Todėl „ŪP“ su šiais klausimais kreipėsi tiesiai į LESTO bendrovės vadovybę per jos atstovą ryšiams su visuomene. Tiesą sakant, konkrečius atsakymus išpešti pavyko ne iš karto.

Pareigingumas vos nesibaigė tragedija
Spalio pradžioje nemažai Rokiškio rajono gyventojų, tarp jų – ūkininkai Virginijus Andrikaitis ir Stanislovas Šeškus, gavo LESTO perspėjimus dėl želdinių priežiūros elektros tinklų apsaugos zonoje.  Anot V. Andrikaičio, LESTO išsiuntinėti perspėjimai gyventojams sukėlė stresą, ypač seniems žmonėms. Šie ne tik neturi technikos želdiniams nugenėti, išpjauti, bet neturi tam ir jėgų.
Ūkininko Vidmanto Meilaus manymu, jei kiekvienas kaimietis, gavęs LESTO įspėjamąjį laišką, su savo „varnom“ puls vykdyti paraginimo – pjauti ne vietoj suvešėjusių medžių, tokia saviveikla gali daug kainuoti pačiai LESTO bendrovei.
Pandėlio seniūnas Romualdas Varanius kolegas ūkininkus perspėjo, jog be seniūno leidimo savo valdose jie tegali laisvai pjauti vaismedžius, bet tik ne ąžuolus, uosius, beržus ar kitus vertingus medžius. Taip pat jis paminėjo nelaimingą atsitikimą Stanikūnų kaime. „Seni žmonės – ne jaunimas, gavę LESTO paraginimą, jie nieko nelaukdami pareigingai puolė vykdyti“, – pasakoja R. Varanius. Invalidas ūkininkas su sūnumi įlipo į medį ir pradėjo genėti šakas, šios krito ant laidų. „Baigėsi tuo, kad vienas ore nuskriejo 15 metrų, o kitą ligoninėje vos atgaivino“, – sakė seniūnas.

Paragino išgenėti iki pavasario
Atlikę oro linijų apžiūrą LESTO darbuotojai nustatė, kad V. Andrikaičiui, S. Šeškui ir kitiems ūkininkams nuosavybės teise priklausančiuose (jų valdomuose) žemės sklypuose Rokiškio rajone želdiniai yra per arti elektros oro linijų laidų. O tai kelia pavojų patikimam elektros energijos tiekimui, taip pat gali sukelti pavojų žmonėms.
Pagal dabar galiojančias Elektros tinklų apsaugos taisykles, kaip rašoma želdinių savininkams išsiuntinėtame LESTO įspėjime, „valstybiniuose ir privačiuose miškuose, taip pat nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, kuriuose nutiestos oro ir oro kabelių linijos, jų apsaugos zonose medžius ir krūmus kerta ir geni tas elektros linijas eksploatuojantys asmenys.
Miestuose, gyvenvietėse, miško parkuose, sodybose, soduose, kuriuose nutiestos oro ir oro kabelių linijos, jų apsaugos zonose, vadovaudamiesi miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių želdinių apsaugos taisyklėmis, medžius ir krūmus kerta želdinius prižiūrinčios organizacijos arba želdinių savininkai, suderinę su elektros tinklus eksploatuojančiais asmenimis šių darbų atlikimo terminus. Iškirsta mediena, krūmai bei išgenėtos šakos lieka želdinių ar žemės savininkų (naudotojų) nuosavybėje“.
Vadovaudamasi minėtomis taisyklėmis, LESTO paprašė V. Andrikaičio, S. Šeškaus bei kitų iškirsti ar išgenėti jiems nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose augančius želdinius elektros oro linijų apsaugos zonose taip, kad artimiausios šakos nuo elektros oro linijos kraštinio laido būtų nutolusios ne mažiau kaip per 3 metrus. Minėtus darbus paraginta atlikti iki 2015 m. kovo 1-osios.

Priteisė atlyginti žalą dėl sudegusių prietaisų
Kas grėstų namų valdos savininkui, jeigu dėl jo želdinių sukeltos avarijos, pavyzdžiui, sudegtų šaldytuvai miestelio parduotuvėje? Ūkininkų ir LESTO atstovų susitikime tuo pasidomėjo Rokiškio rajono savivaldybės meras Vytautas Vilys.
Mat didžiausią nerimą ir net rokiškėnų pasipiktinimą sukėlė paskutiniai LESTO atsiųsto perspėjimo  sakiniai: „Atkreipiame dėmesį, kad želdinius prižiūrinčios organizacijos ir želdinių savininkai elektros tinklus eksploatuojančių asmenų reikalavimu privalo atlyginti elektros tinklus eksploatuojančių asmenų patirtus nuostolius dėl elektros tinkluose įvykusių avarinių gedimų, kuriuos sukėlė želdinius prižiūrinčių organizacijų arba želdinių savininkų laiku neiškirsti medžiai ar krūmai.“
Teisinis tokio perspėjimo precedentas jau yra. Kaip pasakojo Panevėžio regiono Tinklo eksploatavimo skyriaus vadovas Gintautas Venskevičius, viename Šiaurės Lietuvos rajone į elektros laidus įaugę medžiai sukėlė avariją elektros tinklų linijoje. Dėl to sudegė vieno elektros vartotojo įrengimai. Buvo iškelta byla dėl patirtos žalos atlyginimo, vyko teismo procesas, jame dalyvavo ir draudimo bendrovė. Dėl sudegusių įrenginių patirtus nuostolius atlyginti buvo priteista netvarkingų želdinių savininkei – savivaldybei. Ją LESTO raštu buvo įspėjusi, kad būtina nugenėti medžius elektros linijų apsaugos zonoje.
Pasak G. Venskevičiaus, didžioji dalis elektros tiekimo sutrikimų tinkluose įvyksta dėl apsaugos juostose augančių želdinių. „Kai nutrūksta elektros tiekimas dėl medžių šakų, daromi tyrimai, Valstybinėje energetikos inspekcijoje mūsų pirmiausia klausiama, ar buvome parašę įspėjimus želdinių savininkams, ar atlikome kokių veiksmų. Jei nebuvome surašę įspėjimo, vadinasi, neatlikome savo pareigų“, – ūkininkams aiškino G. Venskevičius.

Kėsinasi į ūkininkų išmokas?
Per ūkininkų dirbamas žemes einančios elektros trasos labai trukdo žemdirbystei. „Mano kaimyno dirbamame lauke stovi 14 elektros stulpų. Kaip jūs įsivaizduojate žemės ūkio veiklą tokiomis sąlygomis? Mes mokesčius mokame, bet tos žemės praktiškai dirbti negalime, nes ten yra stulpas prie stulpo, o prie jų auga krūmai. Vadinasi, ne tik savo žeme negalime naudotis, bet dar ir  krūmus prie elektros trasų turime genėti?! Esame kaip ir jūsų vergai šiuo atveju“, – LESTO atstovams savo pagrįstą pasipiktinimą išliejo S. Šeškus.
Jo ir kitų Rokiškio ūkininkų manymu, LESTO tiesiog nori elektros tinklų priežiūrą ir su ja susijusias išlaidas permesti ūkininkams.
„Aišku, jeigu savo namų valdoje po laidais pasodinau kriaušę – aš pats kaltas. Bet mes gi puikiai žinome, kad medžio negalima ten sodinti, ir nesodiname. Tačiau laukuose ir miškuose, kur eina jūsų trasos, aš medžių ir krūmų nesodinau. Dėl to, kad norite primesti mums savo trasų priežiūrą, mes esame labai nepatenkinti“, – LESTO atstovams tiesiai rėžė V. Andrikaitis.
O rajono ūkininkų lyderis Vytautas Šlikas LESTO atstovų bandymą ūkininkams permesti nemažai kainuojančią želdinių priežiūrą prie elektros trasų pavadino bandymu juos apiplėšti. „Ateina laikas ir iš to mužiko reikia atimti jam Europos Sąjungos skiriamas 400 Lt išmokas“, – ironizavo V. Šlikas.

Darbus reikia derinti su LESTO
LESTO darbą reglamentuoja Elektros tinklų apsaugos taisyklės. „Įspėjimus gyventojams siuntėme norėdami iš karto nušauti du zuikius: pirmiausia norėtume, kad želdiniai būtų nugenėti. Jeigu tai nebus padaryta, mes samdysime rangovą, prižiūrintį mūsų įrenginius ir genintį želdinius prie trasų“, – ūkininkus patikino G. Venskevičius.
Anot jo, želdinių tvarkyti nuvykę rangovai susiduria su problemomis, kartais vos nekyla muštynių. Valdų savininkai pyksta, kas ir kodėl turi teisę pjauti ar genėti jų medžius ar krūmus. Išsiųstas įspėjimas savininką supažindinąs, kad tai yra jo pareiga valyti želdinius palei elektros trasą. „Ačiū“, kad mes už jį tai padarome“, – atsargiai mandagumo ūkininkus bandė mokyti G. Venskevičius.
Įstatymų nuostatos esą leistų LESTO iš valdų savininkų išieškoti pinigus už želdinių sutvarkymą prie elektros tinklų linijų. „Bet mes dar iš nieko nebandėme pinigų išieškoti ir, manau, neieškosime“, – ramino pasipiktinusius žemdirbius G. Venskevičius.
Anot jo, daug problemų kyla, kai žmonės prie elektros linijų ar net po jomis prisodina medžių. Iš pradžių esą jie pažada tuos augalus prižiūrėti, kad šie nepakenktų elektros linijoms. Tačiau po kurio laiko, suprastėjus savininkų sveikatai, pasikeitus savininkams ar kitoms aplinkybėms, medis lieka be priežiūros ir išsikeroja. „Atvykę mūsų rangovai jį negražiai nupjauna, išdarko medį, nes rūpinasi  tik elektros tiekimo linijomis, o želdinio kokybės tikrai nepaiso“, – sakė G. Venskevičius.
Jo manymu, labai svarbu ūkininkams, namų valdų savininkams bendradarbiauti su LESTO: bendruoju telefonu 1802 pranešti apie planuojamus darbus elektros tinklų apsaugos zonoje. Į vietą atvykę specialistai įvertinsią padėtį, reikalui esant sutartu laiku atjungsią elektrą.
LESTO atstovo teigimu, su šia bendrove ir miškininkais gražiai bendradarbiauja Panevėžio rajono želdinių savininkai, ūkininkai. Jie esą net prašo LESTO atsiųsti jiems įspėjimų, kad galėtų išsipjauti medžius.

Investicijos Panevėžio regione
Pasak G. Venskevičiaus, Panevėžio regione LESTO šiemet investavo apie 12 mln. Lt, elektros linijas nuo stulpų perkeldama po žeme ir statydama naujas transformatorines. Kitąmet tam numatyta skirti jau 25 mln. Lt. „Taigi šviesa tunelio gale matyti“, – ūkininkams geresnę ateitį piešė  G. Venskevičius.
Šiuo metu, jeigu ūkininkai ar kiti elektros vartotojai norėtų, kad iš jų žemės valdos būtų iškeltos trukdančios elektros linijos su stulpais, pagal įstatymą, turi gauti technines sąlygas, parengti projektą tiems darbams atlikti ir patys už viską sumokėti.

Turi teisę bausti
Pasibaigus ūkininkų susitikimui su LESTO Panevėžio regiono atstovais, žemdirbiai nesijautė gavę tiesius ir išsamius atsakymus į visus jiems rūpimus klausimus. Todėl „Ūkininko patarėjas“ raštu kreipėsi į LESTO vadovybę per šios bendrovės atstovą ryšiams su visuomene Martyną Burbą. Pateikėme du konkrečius klausimus, atsakymų laukėme ilgokai, bet sulaukėme.
Pirmiausia mums rūpėjo išsiaiškinti, ar įstatymas numato sankcijų taikymą privačių valdų savininkams, netvarkantiems želdinių prie elektros tiekimo linijų, stulpų. Pasirodo, taip.
„Teisės aktų tvarka bendrovė dėl netinkamos želdinių priežiūros gyventojui gali surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolą, tačiau dėl konkrečios baudos skyrimo sprendžia Valstybinė energetikos inspekcija (VEI)“, – atsakė LESTO.
Kita situacija. Tarkime, želdinių savininkas namų valdoje, žemės ūkio paskirties žemėje, miške nori tvarkyti želdinius prie elektros linijų, bet negali, nes: neturi tam tinkamos technikos, įgūdžių, sveikatos, leidimo dideliems medžiams pašalinti. Jis apie tai informuoja LESTO. Ar LESTO atstovai atvyktų išgenėti tų želdinių? O atvykę ir išgenėję, kaip baiminasi ūkininkai, ar nepateiktų jiems sąskaitos už atliktus darbus?
Todėl M. Burbos klausėme: ar LESTO turi įstatymų numatytą teisę iš želdinius prižiūrinčių organizacijų ir želdinių savininkų pareikalauti kompensuoti bendrovei  medžių ir krūmų iškirtimo ar genėjimo išlaidas?
„Remiantis šiuo metu galiojančiomis Elektros tinklų apsaugos taisyklėmis, medžius ir krūmus kerta ir geni želdinius prižiūrinčios organizacijos arba želdinių savininkai, prieš tai su elektros tinklus eksploatuojančia bendrove suderinę šiuos darbus.
LESTO raštu informuoja organizacijas ar želdinių savininkus dėl reikalingų darbų. Jei asmenys taisyklių nepaiso, bendrovė, rūpindamasi elektros linijų ir gyventojų saugumu, geranoriškai imasi darbų savo iniciatyva. Bendrovė kol kas nesikreipė į želdinius prižiūrinčias organizacijas ar želdinių savininkus dėl kompensavimo už medžių ir krūmų iškirtimą ar genėjimą savo lėšomis.
Elektros tinklų apsaugos taisyklės numato galimybę elektros tinklus eksploatuojantiems asmenims teikti prašymą želdinius prižiūrinčioms organizacijoms ir savininkams kompensuoti išlaidas, susijusias su medžių ir krūmų kirtimo ar genėjimo darbais elektros linijų proskynose.
Šiuo metu yra svarstoma Elektros tinklų apsaugos taisyklių nauja redakcija. Taisyklės tvir­tinamos energetikos ministro įsakymu.“

Autorės nuotraukos

Daiva SKIRKEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.