Elninių daroma žala miškams – ant medžioklės svarstyklių

Valstybinės miškų tarnybos (VMT) duomenimis, 2016 m. šalies valstybiniuose miškuose užregistruota 2 018 ha gyvūnų – elninių, šernų, bebrų, kormoranų ir pelinių graužikų – naujai pažeistų plotų. Padaryta žala 6,5 proc. mažesnė nei 2015 m. Briedžių skaičius per praėjusius metus išaugo 9,6 proc., tauriųjų elnių – 8,5 proc., stirnų populiacija per pastaruosius dvejus metus taip pat gerokai padidėjo. Ar elninių žvėrių gausa artėja prie kritinės ribos, kai jų daromą žalą būtų galima įvardyti ekologine grėsme? VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjo Virgilijaus Vasiliausko teigimu, kai kuriuose regionuose situacija prie to artėja. Miškininkų naudojamų įvairiausių miško želdinių apsaugos priemonių tikrai nebeužtenka, tad elninių žvėrių sumedžioti būtų galima gerokai daugiau.

Nukanda ir išspjauna
Švenčionėlių miškų urėdijos vadovo Naurio Jotauto įsitikinimu, elninių žvėrių šalies miškuose išties yra daug. „Mūsų urėdijos vakarinėje dalyje, Labanoro girios masyve dominuoja taurieji elniai, o rytinėje, aplink Adutiškį – gausu briedžių. Problemų dėl jų daromos žalos miško želdiniams, žinoma, turime, tačiau tvarkomės. Pagal nuolat vedamą kanopinių žvėrių apskaitą nustatomi jų sumedžiojimo limitai, – sakė urėdas. – Medžioklės reikalus deriname su rajono medžiotojų būreliais, o urėdijai priklauso du profesionaliosios medžioklės plotai, kuriuose organizuojame komercines medžiokles. Dėl licencijų sumedžioti kanopinius žvėris galiu pasakyti, kad kiek jų prašome, tiek ir gauname.“
Pasak N. Jotauto, kanopinių žvėrių mėgstamiausių miško želdinių – kietųjų lapuočių plotus, ypač ąžuolų, kurie naujai įveisiami nederlingose žemėse, miškininkai saugo juos aptverdami, nes jokiomis kitomis priemonėmis to nepadarysi. „Pušų sodinukus penkerius metus iš eilės tepame repelentais. Nors briedžiai vis tiek įsigudrina pušelių viršūnes nukąsti ir išspjauti.“ Pasak pašnekovo, visos apsaugos priemonės kainuoja, tačiau ne finansai didžiausia bėda, o darbų organizavimas, nes sodinukus nutepti repelentais – išimtinai rankų darbas.
Švenčionėlių urėdas įsitikinęs, jog gamtoje niekur neturi būti didelio disbalanso, tad kanopiniams maitintis reikia, o miškininkų darbas – mišką maksimaliai puoselėti ir tvarkyti. „Elninių žvėrių miškams padarytos žalos dydis ir su juo susijęs sumedžiotinų žvėrių skaičius turi būti pagrįstas mokslu, todėl ir vadovaujamės įvairiomis skaičiavimo metodikomis bei rekomendacijomis, juk miškininkai mokslininkai dažniausiai yra ir gamybininkai, todėl nėra jokio mokslo atotrūkio nuo praktikos. Kad miško žvėrys nugrauš, nulaupys miško želdinių žievę ar pasiganys ūkininkų pasėliuose, pavojus visada yra, bet tam yra medžiotojai, kurie reguliuoja jų populiacijas“, – teigė Švenčionėlių miškų urėdas N. Jotautas.

Padėtis pasikeitė
Anot Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) Alytaus skyriaus tarybos nario Algimanto Kamičaičio, jau daug metų miškininkai teigė ir teigia, kad elniniai žvėrys miškams daro didelių nuostolių. „Vienaip buvo prieš daugiau nei ketvirtį amžiaus, kai miškų prižiūrėtojai ne kažką galėjo padaryti, ir visai kita situacija yra šiandien, kai miškininkai dirba efektyviai, nes tam atsirado galimybių, t. y. įvairių finansavimo šaltinių miškams atsodinti, želdiniams aptverti, įvairiems repelentams įsigyti. Todėl šiandien neretai skambantis kategoriškas reikalavimas smarkiai mažinti elninių žvėrių skaičių yra perdėtas, – sakė medžioklėtvarkos žinovas. – Negalima į viską žiūrėti tik aritmetiniu principu – mažiau žvėrių, mažiau nuostolių. Žinoma, jeigu elninius išnaikintume visai, tai jokių nuostolių miško želdynams nebebūtų, bet ar tai siekiamybė? Vadinasi, reikia ieškoti optimalaus sprendimo žvėrims išlikti ir jų daromą žalą miškams kiek įmanoma sumažinti.“
A. Kamičaičio teigimu, miško kirtimai, be abejo, mažina žvėrių gyvenamąsias buveines, bet kartu sukuriama nauja mitybos vieta. „Iškirtus medžius jau kitais metais suveši žolynai ir kanopiniams žvėrims maisto padaugėja. Miškų kirtimai vykdomi griežtai pagal miškotvarkos projektus ir tik šią sritį mažiau išmanantiesiems gali atrodyti, kad miškai beatodairiškai kertami plynai“, – sakė A. Kamičaitis.
Pašnekovas pasidalijo patirtimi, kai prieš daugiau nei dešimt­metį, jam dirbant tuomečio Punios girininkijos girininko Eimučio Gudelevičiaus pavaduotoju, teko panaikinti 30 metų Kalniškės miške buvusį muflonyną. „Prie Punios girininkijos aptvėrėme 45 ha plotą, kuriame įkurdinome dėmėtųjų elnių, danielių, muflonų. Taigi žvėrių tankumas tame aptvare buvo gana didelis. Pagal miškotvarkos projektą tame plote reikėjo iškirsti dvi plyno kirtimo biržes. Tai padarę užsodinome naujais medeliais ir laukėme, kas gi bus, Kaip reikės jaunuolyną apsaugoti.Ir nieko blogo nenutiko, nepaisant sunkiai įsivaizduojamo žvėrių tankumo, jokios realios žalos nebuvo padaryta. Priešingai, elniniai, vasarą ganydamiesi jaunuolynuose, nuėdė žolę, tad sodinukų nereikėjo ravėti, – pasakojo A. Kamičaitis. – Mūsų regione, drįstu teigti, miškininkų, medžiotojų ir gamtosaugininkų bendradarbiavimas vyksta sklandžiai. Visų poreikiai svarstomi, randamas bendras sprendimas ir rajono aplinkosaugininkai Aplinkos ministerijai teikia tvirtinti skaičius, kiek ir ko rajone reikia sumedžioti. Aš galvoju, kad triukšmelis dėl elninių žvėrių miškams daromos žalos yra šiek tiek dirbtinai eskaluojamas, matyt, kažkas turi konkrečių savo interesų. Mes savo regione tokios problemos nematome.“

Populiacijos didės
Ukmergės miškų urėdijos miško apsaugos inžinierius Evaldas Aštrauskas patvirtino, kad elninių žvėrių gausėja ir jų neigiamas poveikis miško želdiniams didėja. „Nepaisant to, padėties katastrofiška nevadinčiau. Žvėrių skaičių reguliuoja medžiotojų klubai, o visos urėdijos atlieka miško želdinių vertinimą ir skaičiuoja, kokią žalą miškams padarė briedžiai, elniai ir stirnos, nulaupę žievę bei išskabę želdinių ūglius. Bendru miškininkų ir medžiotojų sutarimu, remdamiesi gautais rezultatais, medžiotojų klubai regionų aplinkos apsaugos departamento komisijoms teikia paraiškas, kiek reikia licencijų nušauti žvėris, – aiškino miškininkas. – Jeigu mūsų rajono medžiotojai prašo didinti limitus, vertiname realią situaciją. Konstatavę, kad žala miškui daroma vis didesnė, pritariame, kad elninių reikia sumedžioti daugiau.“ Pasak E. Aštrausko, jeigu ir ateityje vyraus elniniams žvėrims labai palankios žiemojimo sąlygos, kokios buvo šiemet, tai jų populiacijos augs dar sparčiau, tad miškininkams ir medžiotojams rūpesčių bei veiklos tik gausės.

Kiek prašo, tiek gauna
LMŽD Ukmergės skyriaus medžioklės žinovas Arūnas Pračkaila patikino, kad jų rajone medžiotojai dėl licencijų medžioti elninius problemų neturi. „Kiek jų prašome, tiek ir gauname, o jeigu limitai išnaudojami, galima prašyti papildomai. Tačiau kitas reikalas yra, pavyzdžiui, elnią sumedžioti. Jų medžioklės taktika truputį skiriasi nuo kitų žvėrių, ir elnią ar briedį nušauti nėra paprasta. Medžiojant su varovais šie žvėrys dažniausiai bėga priešinga nei varymo kryptimi. Tykojant, jeigu jie išeina ganytis dar nesutemus – viskas gerai, bet sutemus reikia apšviesti prožektoriumi, tačiau tą daryti draudžia medžioklės taisyklės, – sakė A. Pračkaila. – Kanopinių pagausėjimo tendencijos labai aiškios – miškuose jų vis daugiau. Dėl daromos žalos nuomonės skiriasi, vieniems ji atrodo didelė, kiti labai nesiskundžia. Mano galva, elninių miškuose šiuo metu yra būtent tiek, kiek ir turėtų būti, tad lieka tik išlaikyti kuo pastovesnį populiacijos skaičių.“

Elena RINKEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

123rf nuotrauka