Finansinės bėdos užgriuvo ir kailinių žvėrelių augintojus

Dėl koronaviruso pandemijos ir karantino kailinių žvėrelių augintojus užgriuvę finansiniai rūpesčiai kam nors gali pasirodyti ne tokie svarbūs: juk dabar pirmiausia ne kailiai rūpi, o žmonių sveikata ir aprūpinimas maisto produktais. Visgi jei žlugtų kailinių žvėrelių augintojų verslas, nuostolių būtų ne tik patiems ūkininkams, bet ir valstybei. Juk kailių eksportas sudaro beveik 10 proc. šalies žemės ūkio produkcijos eksporto.

Little gray cute chinchilla looks out from its wooden house, from its mink.Trūksta  apyvartinių lėšų

„Pastaruoju metu kailių rinkoje buvo nemažas nuosmukis. Nors kainos buvo žemos, bet šioks toks judėjimas buvo, pardavimai vyko, tačiau dabar koronaviruso pandemija sustabdė bet kokią prekybą ir įmonės susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu. Per metus įprastai vyksta dešimt kailių pardavimo sesijų, o šiemet nebuvo nė vienos, nes aukcionai laikinai sustabdyti. Sandėliai pilni praėjusių metų produkcijos. Ankstesniais metais kovo pabaigoje būdavome pardavę 30–40 proc. praėjusių metų produkcijos, o šįmet dar nepardavėme nė vieno kailio. Taigi dabar didžiausia problema – pinigai. Net stiprūs ūkiai negali turėti apyvartinių lėšų metams į priekį. Nors mes savo produkciją galime saugoti, tai ne pienas ar kažkas panašaus, bet ir mums reikia lėšų, o bankai mūsų šakai skolinti nenori. Nors atitinkame finansinius reikalavimus, tačiau paskolų negauname. Jaučiamės bankų diskriminuojami tik dėl to, kad užsiimame kailinių žvėrelių auginimu, o ne dėl ekonominių priežasčių. Tai labai liūdina“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos (LŽAA) vadovas ir bendrovės „Vilkijos ūkis“ savininkas Česlovas Tallat-Kelpša.

Kailinių žvėrelių augintojai valstybės paramos neprašo, jie patys užsidirba investicijoms, moka įplaukas į biudžetą, tačiau šiuo atveju reikalinga valdžios pagalba, tarpininkavimas. LŽAA tikisi, jog paskolų problemą padės išspręsti Seimo nariai, žemės ūkio ministras.

„Kai buvo ankstesnės krizės, situacija buvo panaši – bankai irgi „dėjo į krūmus“. Turime net priežodį: bankas duoda skėtį, kada saulė šviečia, ir atima jį, kada lietus lyja. Tuomet produkciją pardavėme gal už pusę kainos, kad tik turėtume lėšų žvėreliams šerti ir išlaikyti. Ir dabar panašiai gali būti. Kai kas produkciją saugo patys, kai kas išvežę į aukcioną ir visai negali valdyti situacijos. Galų gale vėliau aukcionai blogiausiu atveju nuleis kailių kainą. Jei nekredituos kredito įstaigos, žmonės ieškos visokių kitokių būdų, kurie bus labai neparankūs, brangūs. Bet kokiu atveju žvėreliais bus pasirūpinta savo šeimos sąskaita. Nuostolių turėsime, bet kažkaip ištempsime, išsilaikysime“, – sakė Č. Tallat-Kelpša.

Pasiekimai be jokios paramos

Kailinių žvėrelių auginimo verslas priskiriamas itin skaidriems verslams, nes kailius galima parduoti tik aukcione. Lietuvoje pagaminama daug kailių. Mūsų šalies produkcija aukcionuose užima apie 2,5 proc. pasaulinės rinkos.

Pasak LŽAA vadovo, šįmet ūkininkai deklaravo per 320 tūkst. žvėrelių patelių ir sėkmės atveju 2020-aisiais galėtų pasiekti net 50 proc. grūdų eksporto lygį.

„Mes prašome mus laikyti lygiaverčiais rinkos dalyviais. Mūsų šaka generuoja milijonus eurų eksporto pajamų, prisidedame prie užsienio prekybos balanso. Lietuvos žvėrininkystės pasiekimai pasauliniu mastu per paskutinius dvidešimt metų yra stulbinantys, veislinė medžiaga yra puiki. Ypač įvertinus tai, kad Lietuvos žvėrelių augintojai viso to pasiekė be jokios paramos veislininkystei ar dar kam nors, ką gauna kitos žemės ūkio šakos. Todėl skaudu dėl tokio požiūrio, kad mums kylančias problemas turėtume spręsti tik mes patys. Juk mūsų įnašas į valstybės biudžetą tikrai ženklus“, – tvirtino Č. Tallat-Kelpša.

Išgyventi sunkmetį

„Pagrindinė problema dabar – išgyventi, išlaukti, nes kailiai yra paskutinė prekė, kuri šiandien žmonėms reikalinga. O mes dirbame ir karantino metu, negalime namie sėdėti, nes audinės – gyvas padaras, jas reikia kasdien šerti, pašarus gaminti. Darbą organizuojame taip, kad darbuotojai kuo mažiau tarpusavyje kontaktuotų, imamės visų saugumo priemonių“, – pasakojo Č. Tallat-Kelpša.

Raseinių rajono Skudžiūnų žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) komercijos direktorius Rimvydas Načajus tvirtino, jog kailių versle sunkmetis tęsėsi jau keletą metų, o smogusi koronaviruso pandemija padėtį dar pablogino.

„Krizė tęsiasi penktus metus, kailių kainos mažėja, labai sunku. Iki šiol kvėpavome, o dabar koronavirusas uždėjo dar vieną kaukę. Išgyventi bus labai sudėtinga. Labai reikėtų paramos“, – ŪP teigė R. Načajus.

Suomijoje, Danijoje pradedami bandymai organizuoti kailių aukcionus nuotoliniu būdu, tačiau net jei jie ir įvyktų, Lietuvos žvėrelių augintojų padėtis iš esmės nepagerėtų.

„Mes dirbame su suomiais. Jie mėgina organizuoti aukcioną internetu, nuotoliniu būdu, bet tai leng­viau bendrovei kvėpuoti vargu ar padės“, – svarstė R. Načajus.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas pažadėjo įsiklausyti į žvėrelių augintojų problemas ir aptarti jas komitete.

„Paramos galima gauti įrodant prarandamas pajamas ar dėl darbo vietų išlaikymo. Tam tikram laikotarpiui yra Vyriausybės pažadas prisidėti. Visai šiai pandemijos sukeltai krizei valdyti yra skirta 5 milijardai eurų. Tai gana solidi suma. Kiek keblesnis klausimas yra dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Manau, jog bankai gali imti kelti dar didesnius reikalavimus arba netgi mažinti kreditavimą, nes paskui koronavirusą iš paskos eina ir ekonominė krizė, kuri dar didės. Matome, kas dedasi Europoje ir visame pasaulyje, jeigu uždaromos tokios gamyklos kaip „Volkswagen“. Situacija nedžiuginanti ir Lietuvoje“, – teigė A. Stančikas.

Violeta GUSTAITYTĖ

ŪP korespondentė