Gaisro dūmai palaidojo alytiškių pieno ūkių ateitį?

Po Černobyliu praminto Alytaus padangų gaisro rajono ūkininkai palikti vienui vieni, pieno parduoti negali, valstybės tarnybų nurodymu jis pilamas į mėšlides. Pajamų ūkiai negauna, didžiosios Lietuvos pieninės pranešė nesupirksiančios pieno iš Alytaus rajono ūkių, o mokestiniai įsipareigojimai nelaukia. Dar diena kita – ir į duris pasibels antstoliai. Taip kalba į nelaimės zoną patekusių pieno ūkių šeimininkai.

Pagrindinės pajamos – iš žaliavos

Gaisras padangas perdirbančioje įmonėje „Ekologistika“ buvusio Alytaus medvilnės kombinato teritorijoje įsiplieskė spalio 16 d., oficialiai užgesintas spalio 25 d. Dešimt dienų trukęs gaisras į aplinką išmetė nesuskaičiuojamą kiekį teršalų, o jų nuosėdos užnuodijo du tūkstančius hektarų ūkininkų pasėlių ir pievų, įsismelkė į požeminius vandenis, pasiekė Nemuną. Kenksmingą poveikį patyrė kaimiečių laikomi galvijai, paukščiai, bitės, net tvenkiniuose esančios žuvys. Vilniaus valdžios rūmuose spalio 28 d. svarstant Alytaus nelaimės padarinius savo iniciatyva dalyvavęs Kriaunių k. ūkininkas Arūnas Nenortas teigia išgirdęs, jog dėl lietuviškų pieno produktų eksporto jau sureagavo Kinijos tarnybos. Spalio 29 d. didžiosios Lietuvos pieninės pranešė nesupirksiančios pieno iš Alytaus rajono ūkių, netgi tų, kurių degančių padangų debesis nepalietė.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, Alytaus rajone žaliavinis pienas superkamas iš 1 089 pieno ūkių, o juose laikoma 5 771 karvė.

„Ėjau tą rytą melžti karvių, sodybą dengė rūkas ir dangumi plaukė juodas debesis, – pasakoja A. Nenortas. – Pagalvojau, kad Miklusėnuose dega namas. Tik vėliau vėjo atnešti dūmai ėmė graužti akis, trikdyti kvėpavimą“.

Trečią dešimtmetį pieno ūkį puoselėjantis diplomuotas veterinarijos gydytojas A. Nenortas dirba 180 ha žemės, laiko apie šimtą galvijų, iš jų 86 melžiamas kontroliuojamo produktyvumo karves, kasdien parduoda po pusantros tonos pieno. Dukart per mėnesį gaunamas mokestis už žaliavą yra pagrindinės ūkio pajamos, skiriamos ūkio investicijoms ir plėtrai. Spalio 21 d. ūkyje apsilankė Valstybinės maisto ir veterinarijos (VMVT) specialistų, paėmė pieno mėginius ir nustatė, jog pienas tinkamas vartoti. Ūkininko nuomone, taip atsitiko dėl to, kad galvijai buvo laikomi tvarte, šeriami pernykščiais pašarais.

Nelaimė lokali?

Pasak Alytaus VMVT vadovo Romo Černiaus, žalio pieno mėginiai buvo paimti iš 56 rajono ūkių, kuriuose laikoma trys ir daugiau karvių. Žmogaus sveikatai nuodingų dioksinų rasta pieno ūkiuose rajono teritorijoje, esančioje link Prienų ir Birštono. Dėl galimo užterštumo gyvūnų mėsoje akumuliuojamais kenksmingaisiais dioksinais, metalais (kadmiu, gyvsidabriu, švinu ir arsenu), policikliniais angliavandeniliais numatyta galvijus iš 25 kaimų išskersti ir utilizuoti. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento specialistai spalio 23 d. paėmė dirvožemio mėginius tyrimui Taukotiškių, Raudonikių, Užubalių ir gretimo Prienų rajono Mardosų kaimuose. Tyrimai bus atliekami užsienio šalių laboratorijose, kadangi Lietuvoje nėra nustatytos metodikos. Atsakymų tikimasi sulaukti apie lapkričio vidurį.

„Kasdien internete skaitau apie Alytaus padangų gaisro pasekmes ir valdžios vyrų pažadus kompensuoti žemdirbių patirtus nuostolius, – kalba Genių k. ūkininkas Dainius Makštutis, – tačiau ne paslaptis, jog pažadai ir jų įgyvendinimas dažnai vaikšto skirtingais takais“.

Prieš tris dešimtmečius tėviškės žemėje įkurto ekologinio pieno ūkio šeimininkas šiandien dirba 180 ha žemės, laiko 200 galvijų, iš jų 70 kontroliuojamo produktyvumo melžiamų karvių. Iki ekologinės nelaimės Alytaus „Ekologistikoje“ kasdien iš ūkio D. Makštutis parduodavo perdirbti ir tiesiogiai vartoti apie 800 kg ekologinio pieno. Mėsai užaugindavo jautukų, jų atvažiuodavo supirkėjai iš Utenos. Šiandienės situacijos ūkininkas nedramatizuoja – dzūko nuojauta kužda, kad viskas baigsis palankiau, nei prognozuojama. Visų pirma, pieno, dirvos, oro tyrimų rezultatų dar nesulaukta. Avansu skaičiuoti galimus ūkio praradimus būtų nemoralu, juolab kad ūkininkas neturi jokių įsipareigojimų bankams ar trąšų pardavėjams. D. Makštutį guodžia tai, jog ūkio turimos pievos ir ganyklos išsidėsčiusios kitoje Alytaus r. seniūnijoje ir jų nepalietė padangų gaisro dūmų debesis.

Pirma uždraudė, paskui ištyrė

Kiek liūdnesnė kaimyninio pieno ūkio šeimininkų Nijolės ir Juozo Slavinskų padėtis. Pagrindinis jų keturių asmenų šeimos uždarbis – už parduotą pieno žaliavą gautos pajamos (per 15 dienų dekadą – apie 4 tūkst. Eur). Be visų „tradicinių“ pieno ūkio rizikų (mažėjančios žaliavos supirkimo kainos, augantys gamybos kaštai, didėjantys mokesčiai), Slavinskus spaudžia mokestiniai įsipareigojimai už įsigytas trąšas.

Visą straipsnį skaitykite ŪP nr. 124, p. 1-8-9