Gobšumas – ir nieko daugiau

Turbūt niekas nesitikėjo, kad lietuviai – tokia uoli tauta, kuri taip aktyviai dalyvaus užstato už pakuotę sistemoje. Dabar jų uolumas atsigręš prieš juos pačius – nuo lapkričio gėrimų gamintojai ir importuotojai žada kelti gėrimų kainas, nes pakuočių užstato sistemos administratoriui už kiekvieną pakuotę turės mokėti po 2,5 euro centus.
Kodėl susiklostė tokia situacija ir kaip atsitiko, kad gyventojai, sąžiningai dalyvaudami sistemoje, patys išprovokavo prekių kainų didėjimą? Ir ar tie 2,5 euro centai išspręstų situaciją, – „Ūkininko patarėjui“ komentuoja aplinkos ministras Kęstutis TREČIOKAS.

„Tik gamintojų bei prekybininkų gobšumas yra vienintelis ir pagrindinis postūmis kelti kainas. Kai buvo svarstoma užstato už pakuotę diegimo sistema, būsimasis sistemos administratorius buvo atsargus ir išsiderėjo, kad pirmaisiais veiklos metais, kai nėra patirties, nereikia įsipareigoti surinkti didžiulio pakuočių kiekio. Tačiau pamačius, kaip uoliai sistemoje dalyvauja visuomenė, panorėta, kad investicija kuo greičiau atsipirktų.
Iš tiesų kainų didinti nėra jokios būtinybės – nei ekonominės, nei dar kokios. Tiesiog pakuočių užstato sistemos administratorius sugalvojo dar vieną būdą, kaip greičiau išspausti daugiau pelno. Juk jei gyventojai taros grąžina daugiau negu tikėtasi, jei investuotojas apsiskaičiavo, viso labo tik pailgėja investavimo atsipirkimo laikas…
Iš tiesų administratorius dirba pelningai ir netgi labai pelningai. Taip, planuota šiais metais gauti 45 proc. pelno, o jo bus gal tik 25 proc. Bet tai juk labai solidi suma, įrodanti, jog nėra jokio pagrindo papildomai apmokestinti importuotojus ir gamintojus, o šiems kelti gaminių kainas. Be to, dar neįvertinta, kad surinkta žaliava yra paklausi, ji tinkama perdirbti – tiek stiklas, tiek skardinės, tiek plastiko tara. Perdirbėjai noriai perka šią žaliavą, vadinasi, ir iš to gaunamas pelnas. Todėl kainos kėlimo būtinybė – visiškas blefas.
Blogai, kad užstatų už pakuotę sistema yra monopolistų rankose. O absurdiškiausia tai, kad administratoriaus steigėjai yra patys gamintojai – aludarių, prekybininkų asociacijos, kurios, jeigu net ne per mokesčio už pakuotes kainų padidinimą, tai pakėlę gėrimų kainas gaus pelno. Jei jų norai nepraeis, o apetitas nesumažės, teks peržiūrėti taromatų sistemą įteisinusius teisės aktus, juos keisti.
Kiek yra investuotojų, kurių verslas atsiperka per 10–15 metų… O čia monopolininkai, užgrobę tokią pelningą gyslą, dar nori ir greito pelno… Tai yra gobšumas – daugiau nieko.“

Parengė „ŪP“ korespondentė Angelė PILVELIENĖ
BFL nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.