Septynmetis karas prieš Sosnovskio barščius

Apie tai, kad vis didesnes teritorijas „okupuojantys“ Sosnovskio barščiai (lot. heracleum Sosnowskyi) yra invaziniai, žmogui, gamtai ir žemės ūkiui pavojingi augalai, kuriuos būtina naikinti, kalbama jau seniai. Deja, kasmet besibaigiant birželiui Sosnovskio barščiai sėkmingai iškelia naujų žiedynų skėčius kaip akivaizdų įrodymą, kad kalbos ir teliko kalbomis. Tačiau tikėtina, kad visuomenės palankumo sulaukusio ir europarlamentaru tapusio Valentino Mazuronio vadovaujama Aplinkos ministerija (AM) paskelbė rimtą karą ne tik brakonieriams ir nelegalių tvorų paežerėse savininkams, bet ir Sosnovskio barščiams. Kiek šis karas bus veiksmingas, didele dalimi priklausys ir nuo visuomenės aktyvumo.

Sosnovskio barščiai

Jolantos KAŽEMĖKAITYTĖS nuotrauka

Norinčiųjų užsiimti naikinimu neatsirado
Aplinkos viceministro Lino Jonausko teigimu, AM iš Europos regioninės plėtros fondo ir valstybės biudžeto finansuojamos programos „Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga“ Sosnovskio barščiams naikinti skyrė solidžią 4,8 mln. Lt sumą ir net tris kartus skelbė viešųjų pirkimų konkursą, tačiau šalyje neatsirado nė viena įmonė, kuri būtų panorusi profesionaliai užsiimti šių augalų naikinimu trisdešimtyje valstybės saugomų teritorijų, jautriausių gamtiniu požiūriu. Nes visiems potencialiems paslaugos teikėjams turbūt iš anksto aišku, kad tai būtų labai sunkiu ir atkakliu darbu uždirbami pinigai. Idant ES paramos lėšų, kurias būtina įsisavinti iki 2015 m. liepos 1 d., netektų grąžinti Briuseliui, jas AM panaudojo kitam tikslui – paskyrė laisvėje gyvenančių stumbrų aptvarams įrengti Telšių ir Varėnos miškų urėdijose bei šiems žvėrims perkelti.

Braižomas barštynų žemėlapis
Tačiau planų susidoroti su Sosnovskio barščiais Aplinkos ministerija neatsisakė ir šiuo metu pirmą kartą nuo šių augalų atsiradimo Lietuvoje sudarinėja jų paplitimo žemėlapį.
„Dabar pats Sosnovskio barščių žydėjimo metas, tad augalai aplinkoje geriausiai matyti. Todėl kreipėmės į šalies savivaldybes ir gyventojus prašydami pateikti ministerijai informaciją apie šių augalų augimviečių vietas ir, jei įmanoma, įvardyti šių vietų savininkus. Nes barščiai šiuo metu veši tiek privačiose valdose, tiek Nacionalinės žemės tarnybos, miškų urėdijų ir kitų institucijų žinioje esančiuose plotuose. Visų valdytojų pareiga ir yra rūpintis, kad plotai būtų prižiūrimi tinkamai“, – neabejodamas teigia L. Jonauskas.
Šios vasaros pabaigoje Aplinkos ministerija tikisi jau turėti planą, kur ir kokiomis priemonėmis augalai bus naikinami.

AM planuose – solidžios baudos už barščių „skėčius“
„Šiuo metu kuriamą planą pateiksime naujajam aplinkos ministrui. Jis spręs, ar kovą su Sosnovskio barščiais koordinuos vien mūsų ministerija, ar bus pasitelkiamos ir kitos valstybinės institucijos. Pradėti masinį šių augalų naikinimą būtina kuo greičiau, nes jie daro didžiulę žalą gamtai ir ūkiui. Kaip vieną variantų svarstome papildomą žemės savininkų ir naudotojų apmokestinimą. Kitaip tariant, jei tavo teritorijoje auga „barštynas“, gauni aplinkosaugininkų nurodymą, kad jo neliktų. Jei nenaikini – moki baudą. O lėšos atitenka savivaldybių administracijų gamtos apsaugos skyriams. Pastarieji samdo atitinkamas įmones naikinimo darbams atlikti. Žodžiu, yra įvairių planų. Vasaros pabaigoje informuosime visuomenę, kokiu keliu eisime“, – teigia pašnekovas, primindamas, kad Sosnovskio barščiai neauga ten, kur vykdoma ūkinė veikla ir reguliariai šienaujama.

Eksperimento tikslas – sukurti efektyviausią naikinimo metodiką
AM Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Čaplikaitė pasakoja, kad, turint omenyje Sosnovskio barščių agresyvumą, šiuo metu ministerijos iniciatyva atliekamas praktinis eksperimentas, siekiant nustatyti, kuris šių augalų naikinimo metodas galėtų būti efektyviausias. Darbai vyksta Vilniaus mieste esančių Pavilnių ir Verkių regioninių parkų teritorijose.
„Sosnovskio barščių naikinimo srityje iki šiol, deja, nėra nuveikta daug. Žinome tik tiek, kad į Lietuvą sovietmečiu jie buvo įvežti kaip pašariniai ir dekoratyviniai augalai. Buvo tikimasi, kad barščiais bus galima šerti gyvulius. Juos netruko pamėgti ir sodininkai. Tačiau pajutę, kad augalai ne tik sunkiai „valdomi“, bet ir sukelia pavojingas alergines reakcijas, žmonės pradėjo juos šalinti, at-liekas išmesdami netoliese. Gajūs Sosnovskio barščiai dėl to ėmė dar sparčiau plisti“, – pastebi L. Čaplikaitė.
Kalbėdama apie šiuo metu AM vykdomą Sosnovskio barščių „inventorizaciją“, kurios metu jau spėta sulaukti didelio informacijos srauto, L. Čaplikaitė prognozuoja, kad vis dėlto visiškai išsamaus vaizdo gauti galbūt ir nepavyks. Tačiau pradėti šių augalų naikinimo darbus tai nesutrukdys. „Blogybė tai, kad augalai labai gajūs. Jų sėklos išlieka gyvybingos net septynerius metus. Taigi akivaizdžiai pastebimo efekto galima tikėtis ne anksčiau nei po tiek laiko“, – prognozuoja pašnekovė.
Pavilnių ir Verkių regioninių parkų teritorijose eksperimentus naikinant Sosnovskio barščius AM užsakymu šį pavasarį pradėjo VšĮ Gamtos paveldo fondas. Šio fondo projektų vadovas Gintaras Venckus pasakoja, kad lauko darbų rekomendacijas parengė Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto mokslininkai.
„Kadangi tokie darbai anksčiau beveik nebuvo vykdomi, nebuvo ir praktiniais darbais, didesniais nei bandymų apimčių, patikrintų metodikų. Todėl tikimasi, kad šis projektas suteiks daugiau žinių, kaip kuo mažiau pakenkiant gamtai sėkmingai stabdyti Sosnovskio barščių plitimą. Šiemet naikinimo darbai atliekami apie 3 ha teritorijoje, kurioje buvusias pieveles barščiai yra padengę beveik 100 proc. Gausu jų buvo ir šalia esančiame miške. Mums nurodyta augalus kasti, naikinti herbicidais, vėliau plotą užsėti pievų žolių mišiniais. Augalus pradėjome naikinti vos pradėjus jiems dygti pavasarį. Dabar, liepos pradžioje, jų beveik nebematyti, pievelėse jau sudygęs ir žolių mišinys, kurį greitai reikės pradėti šienauti“, – džiaugiasi pašnekovas.
Tačiau, anot G. Venckaus, akivaizdu, kad barščiai lengvai tikrai nepasiduoda. Todėl maždaug kas 10 dienų teritorija patikrinama ir dygstantys nauji ūgliai vėl naikinami. Planuojama, kad ilgą laiką buvusi apleista teritorija kitos vasaros pradžioje jau bus pritaikyta įprastinei priežiūrai, t.y. veją reguliariai pjauti traktorine žoliapjove, ir perduota šios teritorijos nuolatiniams valdytojams.
AM Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotojos L. Čaplikaitės teigimu, paaiškėjus, kaip sekasi naikinti Sosnovskio barščius parkų teritorijose, bus sprendžiama, kokius šių augalų naikinimo metodus efektyviausia taikyti visos šalies mastu.

Kauniečiai kovos su barščiais rezultatus jau pastebi
Kovoti su Sosnovskio barščiais bando ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sodo specialistai. Juolab kad šie invaziniai augalai iš šalia esančių privačių valdų veržiasi ir į paties sodo teritoriją. Kauniečių mokslininkų rekomendacijomis antri metai sėkmingai naudojasi ir Kauno miesto savivaldybė. Šios savivaldybės administracijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė pasakoja, kad kauniečiai yra bene pirmieji šalyje, numatę konkretų finansavimą Sosnovskio barščiams naikinti iš savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos. „Ši programa finansuojama lėšomis, gaunamomis iš įmonių mokesčio už aplinkos taršą. Tokius fondus turi visos savivaldybės. Pinigai šiuo atveju turi būti naudojami aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti. Mes kaip prioritetą išskyrėme Sosnovskio barščių, kurie tikrai nepuošė Laikinosios sostinės veido, naikinimą. Ir tai vyksta gana sklan­džiai“, – pasakoja R. Savickienė.
Pasak pašnekovės, Kauno savivaldybės administracija yra pasirašiusi sutartį su viešojo konkurso laimėtoja – UAB „Irgita“. Darbai atliekami bendradarbiaujant su VDU Kauno botanikos sodu. „Įsitikinome, kad efektyviausias būdas kovoti su Sosnovskio barščiais – naikinti jų šaknis. Tačiau arti reikia net 50-60 cm gyliu. Tarkime, šlaituose tai sunkiai įmanoma. Specialistai taip pat siūlo dengti barštynus polietileno plėvele, bet valstybinėje žemėje šiuos apdangalus sunku prižiūrėti. Taigi belieka purkšti arba šienauti. Pastebėjome, kad purškimas herbicidais yra efektyvesnis būdas negu dažnas šienavimas, nes augalai atželia žemesni, bet ima greitai brandinti naujas sėklas“, – savo patirtimi dalijasi Kauno savivaldybės administracijos Gam­tos apsaugos skyriaus vedėja
R. Savickienė. Tačiau, pasak jos, pasiekti galutinį efektą įmanoma tik vienu atveju – jei Sosnovskio barščiai bus visuotinai naikinami visoje šalyje ir „nevaikščios“ iš apleistų sklypų į sutvarkytus.

Rasa PRASCEVIČIENĖ

kaimo_laikrastis Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.