Iššūkis augintojams, bet nauda pirkėjams – lietuviška kiauliena, užauginta be antibiotikų

Antibiotikai mėsoje – grėsmė veiksmingam gydymui

Antibiotikai naikina bakterijas arba slopina jų dauginimąsi, todėl yra būtini gydant bakterines infekcijas, tačiau vis dar susiduriama su klaidingu įsitikinimu, neva kiaulės antibiotikais gydomos profilaktiškai arba spartesniam augimui. Toks praktikos taikymas griežtai uždraustas Europos Sąjungoje.

Kai gyvūnai suserga, antibiotikus būtina naudoti pagal gyvūnų gerovės taisykles. Tačiau tokius gyvūnus galima skersti tik tada, kai vaistai jau visiškai pasišalina iš jų organizmo. Mažinant antibiotikų vartojimą ūkiuose, padedame kovoti su pasauline problema – bakterijų atsparumu vaistams. Kuo rečiau naudojame antibiotikus, tuo geriau jie veikia tada, kai tikrai prireikia. Be to, tvarus ūkininkavimas be antibiotikų mažiau kenkia aplinkai.

Pasak dietisto J. Lapinsko, nors Europos Sąjungos reglamentai užtikrina griežtą kontrolę, vis tiek išlieka rizika – jei gyvūnas buvo netinkamai gydomas antibiotikais, mėsoje gali likti bakterijų, kurios tapo atsparios. Antibiotikų likučių mėsoje gali būti tik tuo atveju, jei ūkyje nesilaikoma griežtų taisyklių ir gyvūnas skerdžiamas per anksti – prieš pasibaigiant vadinamajam karencijos laikotarpiui. 

„Kiauliena, užauginta be antibiotikų – labai svarbi ir sveikintina naujovė. Tiek antibiotikų likučiai, tiek dėl jų poveikio mutavusios bakterijos kenksmingos žmogaus sveikatai. Antibiotikų likučiai maiste gali sukelti alergines reakcijas, sutrikdyti žarnyno mikroflorą ir prisidėti prie bakterijų atsparumo vystymosi, o jau mutavusios bakterijos mėsoje gali prisidėti prie antibiotikams atsparių mikroorganizmų plitimo visuomenėje“, – teigia J. Lapinskas.

Kaip išskiria dietistas, be antibiotikų užaugintai lietuviškai kiaulienai taikomi aukštesni higienos standartai, o sustiprinta gyvūnų imuninė sistema leidžia sumažinti bereikalingą antibiotikų naudojimą, taip išsaugant jų veiksmingumą medicinoje.

Raudonos mėsos nauda sveikatai – nenuginčijama 

Mitybos specialistai pabrėžia, kad subalansuota ir įvairi mityba yra esminė gerai sveikatai palaikyti – tai taikytina ir mėsos pasirinkimui. J. Lapinsko teigimu, raudona mėsa yra vienas geriausių natūralių vitamino B12, geležies, cinko bei baltymų šaltinių.

„Vitaminas B12 padeda organizmui gaminti raudonuosius kraujo kūnelius, kurie perneša deguonį. Kai trūksta šio vitamino, žmogus gali jausti nuovargį ir silpnumą. Be to, kraujyje gali padidėti homocisteino kiekis – tai medžiaga, didinanti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Lietuvoje šios ligos yra labai dažnos. B12 taip pat reikalingas nervų sistemai, ląstelių atsinaujinimui ir DNR sintezei. Kiaulienoje esantys baltymai padeda išlaikyti raumenų masę ir padeda organizmui atsigauti. Geležis, kaip ir B12, padeda pernešti deguonį, o cinkas stiprina imuninę sistemą“, – nurodo J. Lapinskas. 

Pasak dietisto, lietuviška kiauliena vertingesnė už atvežtinę, nes iki parduotuvių lentynų bei pirkėjų stalo keliauja trumpiau: „Lokalių maisto produktų pasirinkimas turi reikšmės ne tik sveikatai, bet ir gamtosaugai bei tvariam gyvenimo būdui. Be to, lietuviška kiauliena, užauginta be antibiotikų – kokybiškesnė dėl griežtesnių higienos ir biosaugos reikalavimų“. 

Vartotojų pageidavimas – sveikatai palankesnis maistas

Pasak „BIOVELA Group“ pirkimų direktorius Laimono Girgždo, lietuviška kiauliena išlieka svarbia ir vertinama kasdienės mitybos dalimi, atitinkančia vartotojų poreikius bei mitybos rekomendacijas. Siekdama užtikrinti aukščiausią produkcijos kokybę, įmonė nuolat investuoja į naujausias technologijas, gerina gamybos procesus ir ieško inovatyvių sprendimų, leidžiančių pasiūlyti vartotojams dar natūralesnius bei tvaresnius mėsos produktus.

„Pastebime, kad vis daugiau žmonių renkasi maistą, kuris padeda išlaikyti gerą savijautą, todėl pirmieji Lietuvoje siūlome kiaulieną, užaugintą be antibiotikų. Tokia mėsa yra saugesnė – joje nėra antibiotikų likučių, kurie daro neigiamą įtaką žmogaus imunitetui. Ribodami antibiotikų naudojimą ūkiuose, ne tik gaminame kokybiškesnį produktą, bet ir prisidedame prie pasaulinės pastangos sustabdyti atsparumo antibiotikams plitimą. Kuo atsakingiau naudojami vaistai, tuo veiksmingesni jie išlieka tada, kai jų iš tiesų prireikia. Be to, tvarus ūkininkavimas leidžia mums saugoti gamtą – rūpintis ne tik šiandiena, bet ir ateities kartomis“, – sako L. Girgždas. 

Ekspertas pabrėžia, kad pernai Utenoje pradėjusi veikti didžiausio pajėgumo kiaulių skerdykla Baltijos šalyse kartu su gamybos procesų optimizavimu leido sukurti pažangiausią tiekimo grandinę. Be to, modernizuota tiekimo sistema prisideda prie tvarumo didinimo, mažina logistikos poveikį aplinkai ir leidžia užtikrinti skaidresnį bei atsakingesnį gamybos procesą.

Apie „BIOVELA Group“

Didžiausios mėsos perdirbimo įmonių grupės Baltijos šalyse „BIOVELA Group“ pagrindinės veiklos sritys yra kiaulių ir galvijų supirkimas, skerdimas, šviežios mėsos ir mėsos produktų gamyba. Įmonių grupėje dirba apie 1600 darbuotojų, kurie kasmet pagamina ir 29 šalims tiekia apie 70 tūkst. tonų mėsos ir jos gaminių. Įmonių grupė nuolat remia socialines, kultūrines iniciatyvas, renginius, sporto šventes, Utenos krepšinio komandą ir jau trečius metus yra LKF ir Nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės rėmėja. Įmonių grupės valdoma BIOVELA-UTENOS MĖSA, UAB, yra sertifikuota ir oficiali „McDonald‘s“ pasaulinė tiekėja.