Grumtynės dėl praskydusių tiesioginių išmokų

Verda aistros dėl tiesioginės paramos lėšų. Iš kur jų paimti ateinančius trejus metus? Siūlymui perskirstyti lėšas tarp ramsčių pritaria Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) taryba ir Seimo Kaimo reikalų komitetas, tačiau tam kategoriškai prieštarauja Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA). Apie susiklosčiusią keblią situaciją kalbamės su žemės ūkio ministru Broniumi MARKAUSKU.

– Ministre, kokia Jūsų nuomonė apie susidariusią padėtį, kai kiekviena pusė turi nepalenkiamą nuomonę?
– Šiek tiek keista dėl LŪS ir LŽŪBA pozicijos, nes šių organizacijų narių taip pat yra nenašiose žemėse. Manau, kad tai yra pešiojimasis tarp pačių organizacijų. LŪS ir LŽŪBA sutiktų, kad tiesioginėms išmokoms būtų paimta dalis lėšų nuo pirmųjų 30 ha rėmimo.
Negalime nemokėti už nenašias žemes ar ekologinių ūkių įsipareigojimus. Tai būtų nepateisinama ir nesuprantama. Visiškai skiriasi ūkininkavimas Vidurio Lietuvoje ir Biržų rajone, Varėnoje. Jei sutariame dėl principo – turime rasti trūkstamų lėšų.
Pasiūlyta tarp paramos ramsčių perskirstyti 50 mln. eurų. Tai „kosmetinis“ variantas, labai nedidelis procentas tiesioginių išmokų voko. (Bet kokiu atveju, net ir tam vokui sumažėjus, tiesioginės išmokos 2018–2019 metais vis tiek didės, nors ir šiek tiek mažiau, nei planuota. Labai norėtųsi solidarumo ir pritarimo.
Tie 50 mln. Eur situacijos neišgelbės, nes reikia 170 mln. Jau keletą kartų dėl to kreipėmės į Finansų ministeriją,Vyriausybę. Jeigu patys prisidėsime sprendžiant šią problemą, yra tikimybė, kad apie 70 mln. Eur gausime ir iš biudžeto.
Be to, keičiasi nenašių žemių žemėlapis. Jį pakoregavus sumažėtų nenašių žemių. Taip pat skirsis išmokų dydis tuos plotus suskirsčius į didelio ir mažo nepalankumo vietoves. Tai būtų ir teisingiau, objektyviau. Reikia pripažinti, kad dabar teisingumo trūksta.
– LŪS ir LŽŪBA pateikia argumentą, kodėl prieštarauja tokiam paramos lėšų perskirstymui: Lietuva atrodys Briuseliui nesolidžiai ir nenuosekliai, kai susimažina nacionalinį tiesioginių išmokų voką, tačiau prašo Komisiją tiesiogines išmokas padidinti.
– Visos šalys perskirsto lėšas, ne mes vieni. Turime statistiką. Iš pirmojo ramsčio į antrąjį paramos lėšas perskirsto visos šalys narės, tik Lenkija – priešingai, iš antrojo į pirmąjį. Kaip ministras galiu pasakyti, kad derybos vyksta ne dėl perskirstymo tarp ramsčių, o dėl viso Kaimo plėtros programos biudžeto. Tai tikrai mums nesutrukdys derėtis dėl vienodų išmokų.
Aiškinomės, kodėl susidarė tiesioginių išmokų trūkumas. Pasirodo, kad tai buvo ministrės ir viceministro politinis sprendimas: nepaisant perspėjimų, kad sulig 2018 metais pasibaigs lėšos, buvo nuspręsta nemažinti tiesioginių išmokų. Negaliu bausti ministerijos specialistų dėl to, kad kažko nematė ar nepadarė. Vadovybei juk buvo pranešta, kad tokia bėda bus. Ūkininkai, kurie dabar negauna išmokų, yra teisūs. Buvo negalvojama, o atsakomybės nėra iš ko pareikalauti. Nėra nei ministrės, nei viceministro.
– ŽŪR atmosfera nėra gera – kai kurie Rūmų nariai skundžiasi, kad sprendimai priimami neatsiklausus jų nuomonės. Tokia padėtis turbūt nedžiugina ir ministerijos?
– Žinoma, kad situacija nenormali, Rūmai jau tiek laiko gyvuoja be realios valdžios. Sakau LŪS ir LŽŪBA: tvarkykitės viduje. Ministerija negali imtis kokių nors priemonių, juolab kad jų ir neturi. Kažkada svajojome, kad ŽŪR turi būti daromi sprendimai, tačiau to nėra.
Tokiomis sąlygomis mes patys turime spręsti. Išklausyti visas puses ir priimti sprendimą. Siekiame vadovautis lygiateisiškumo, logiškumo principu.
– Ar galite pasakyti, kada maždaug paaiškės situacija dėl tiesioginių išmokų perspektyvos ateinantiems trejiems metams?
– Jau kreipėmės į Europos Komisiją dėl lėšų perskirstymo tarp ramsčių. Manau, kad atsakymas turėtų ateiti per mėnesį. Dabar skubos nėra, nes tik kitais metais susiduriame su išmokų problema.
Kad biudžetas prisidės prie nenašių ir ekologinių žemių rėmimo – šiandien kaip ir turime pažadą, o kaip bus – matysime. Vyksta derybos.
– Užsiminėte apie nenašių žemių žemėlapį. Kaip vyksta jo „projektavimas“?
– Šiandien turime kelis varian­tus. Vienas, kurį siūlo LŪS ir LŽŪBA, – taikyti našumo balo kriterijų. Tuomet plotais, už kuriuos būtų taikoma parama, nuo dabartinių maždaug 1,110 mln. ha sumažėtų iki nepilnų 400 tūkst. ha. Mūsų Kaimo plėtros departamentas siūlo atsižvelgti ne tik į našumo balą, bet ir į vidutinį derlingumą kadastrinėje vietovėje – tuomet nenašių žemių plotas apimtų beveik 800 tūkst. ha.
Su žemdirbių visuomene tie variantai daug kartų aptarti susitikimų metu, buvo pristatyti ŽŪR.
Su LŪS ir LŽŪBA aptarėme naują, modifikuotą variantą, kuriam jie pritartų: kriterijumi palikti našumo balą, bet pakelti minimalaus balo kartelę iki 35. Tuomet taip pat labai daug nesumažėtų remiamų hektarų skaičius. Reikės dar išsiaiškinti, ar tam neprieštarauja ES teisės aktai. Mano požiūriu, našumo balas yra objektyvesnis kriterijus, palyginti su faktiniu derlingumu, kuris labai priklauso nuo to, kiek įdėsi į hektarą. Jei daugiau trąšų įterpsi, derlius bus didesnis. Prie naujojo varianto dar dirbsime, skaičiuosime.
Be to, kaip minėjau, išmoka už nenašias žemes, bus dviejų tipų: už labai nepalankias žemes (galėtų būti iki 32 balų) ir nepalankias žemes (32–35 našumo balų). Manau, tai yra objektyvu. Yra riba, kai žemė pelną duoda ir kai jau nebe.
Dėl galutinio varianto, manau, turėtume apsispręsti per savaitę ar dvi.
– Pastebima, kad išmokos už nenašias žemes ne visada duoda norimą rezultatą. Deklaruojama vis daugiau pievų ir vis mažiau ariamų žemių, mažėja gyvulių skaičius…
– Yra mano pavedimas Tiesioginių išmokų skyriui, sudaryta darbo grupė. Iki kitų metų turėtume rasti išeitį, kad išmokas už mažiau palankias ūkininkauti vietoves, pirmųjų 30 ha išmokas, žalinimo išmokas, jaunojo ūkininko paramą gautų tik tie, kurie užsiima žemės ūkio gamyba. Tų, kurie tik šienauja pievas, sąskaita galima daug sutaupyti. Išmoka už mažiau palankias ūkininkauti žemes skirta nuostoliams, negautoms pajamoms kompensuoti. Padarysime taip, kad ji būtų skiriama objektyviai.
– Ar pavyks išlaviruoti tarp mūsų šalies interesų ir EK reikalavimų?
– Bazinę išmoką mes turėsime mokėti ir toliau. Ji tam, kad būtų palaikoma gera agrarinė būklė. Nelabai matau, kodėl EK galėtų prieštarauti, kad negalėtume riboti išmokų tiems, kurie neužsiima žemės ūkiu.

Kalbėjosi „ŪP“ korespondentė
Irma DUBOVIČIENĖ