Gyvenimas po 2020-ųjų – lygtis su nežinomaisiais

Ko žemdirbiams tikėtis po 2020 metų – vis dar lygtis su nežinomaisiais, nors žemės ūkio strategai Briuselyje darbuojasi pasiraitoję rankoves. Miglotos ateities gairės aiškėja iš Europos Komisijos (EK) paskelbto komunikato dėl maisto ir ūkininkavimo ateities. Tačiau, pasak patyrusio derybininko žemės ūkio viceministro Rolando Taraškevičiaus, kalbėti apie finansinę perspektyvą dar anksti. Dabartinę situaciją jis apibūdina kaip pasirengimo deryboms, ginklų žvanginimo periodą.

Pasirengimo reformai netikėtumai Verta prisiminti priešistorę. Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) per ES gyvavimo istoriją buvo keletą kartų reformuota, paskutinį kartą (apsisprendus 2013 m.) – 2015 m. Kaip pastebima EK komunikate, nuo to laiko aplinkybės gerokai pasikeitė. Žymiai sumažėjo žemės ūkio produktų kainos, o netikrumas rinkoje padidėjo. ES prisiėmė naujų tarptautinių įsipareigojimų, visų pirma dėl klimato kaitos ir darnaus vystymosi aspektų, be to, yra veikiama kitų geopolitinių pokyčių, tokių kaip migracijos banga. Ruošdamasi BŽŪP reformai EK surengė viešas konsultacijas. Nustebino visuomenės aktyvumas – dėl BŽŪP modernizavimo ir supaprastinimo pateikta beveik 323 tūkst. atsiliepimų, 58,5 tūkst. elektroninio klausimyno anketų. Įdomu, kad daugiau nei pusė jų iš Vokietijos, o štai iš Lietuvos – tik 99 (0,2 proc. dalyvavusiųjų viešoje apklausoje). Netikėtumu galima vadinti tai, kad nuomonę dėl BŽŪP aktyviau nei ūkininkai reiškė kiti piliečiai bei įvairios organizacijos, tarp jų ir nevyriausybinės (63,5 proc. elektroninių anketų). Tai patvirtino išaugusį visuomenės susirūpinimą dėl aplinkosaugos, maisto kokybės. Kad žemės ūkio politika turėtų būti naudingesnė aplinkai ir labiau padėti kovoti su klimato kaita, pritarė 64 proc. ūkininkų ir 92 proc. ne ūkininkų. Per viešas konsultacijas akcentuota visų trijų darnos aspektų (ekonominio, aplinkos ir socialinio) svarba, išgrynintas bendras poreikis modernizuoti ir paprastinti politiką.

Diskusijos įsibėgėjo vidurkelyje „Esame finansinio laikotarpio įgyvendinimo vidurkelyje. Diskusijos dėl tolesnės finansinės perspektyvos įsibėgėja. Šie metai – parengiamieji, ginklų žvanginimo. Visų sektorių atstovai ruošiasi ateičiai“, – pastebi R. Taraškevičius, laikantis ranką ant įvykių pulso ir tuose įvykiuose dalyvaujantis. Žemės ūkio politika viena iš nedaugelio bendrųjų ES politikų, kuriai tenka palyginti maža (vis mažėjanti) ES biudžeto dalis, ir klausimai dėl ateities šiuo metu yra ant svarstyklių. R. Taraškevičius linkęs situaciją vertinti kaip palankią Lietuvai. Tai sakydamas turi galvoje stiprią palaikymo komandą. Draugiškai Lietuvai nusiteikęs, Baltijos šalių specifiką supranta ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Filas Hoganas. EK viduje gera paspirtis yra komisaras, atsakingas už maistą ir maisto saugą, Vytenis Povilas Andriukaitis, Europos Parlamente – europarlamentaras Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys Bronis Ropė. „Visi be išimties su žemės ūkiu susiję teisės aktai turi būti turi būti tvirtinami Europos Tarybos ir Europos Parlamento“, – europinių dokumentų sudėtingą kelią primena viceministras.

Šalims paliks sprendimo laisvę Vertindamas EK komunikatą viceministras teigia, kad konstrukcija ir bendrieji principai nesikeičia. Kalbama tiek apie ūkininkų pajamų stabilumą, tiek ir bendrosios žemės ūkio rinkos organizavimą. Būsimuoju laikotarpiu neišvengiamai daugiau dėmesio bus skiriama klimatui, aplinkai bei su tuo susijusiems iššūkiams, naujai realybei. Įvardijami trys pagrindiniai BŽŪP tikslai: puoselėti pažangų ir atsparų žemės ūkio sektorių, stiprinti aplinkos apsaugą bei klimato politikos veiksmus bei stiprinti socialinę ir ekonominę kaimo vietovių struktūrą. Būsimosiose politikos kryptyse atsispindi daugelis nuostatų, kurias iškėlė giminingos Baltijos šalys ir Višegrado grupės valstybės, vasarą pasirašydamos deklaraciją dėl požiūrio į BŽŪP po 2020-ųjų. Priminsime, jog buvo siekiama pirmojo ramsčio išlikimo, daugiau dėmesio skirti rizikų valdymo fondo steigimui, trumposioms maisto grandinėms, kooperacijai. Kaip taikliai pastebėjo R. Taraškevičius, visi komunikate gali atrasti kažką sau naudingo ir gero. BŽŪP strategai pasiūlė ir kai ką naujo. Tiksliau, atsižvelgė į nuolatines pastabas dėl per didelio EK noro reguliuoti ir kontroliuoti. Komisija pasiruošusi atsakomybės naštą už rezultatų pasiekimą perkelti šalims narėms, joms suteikti laisvę rinktis priemones – svarbu pasiekti nustatytus tikslus. „Dabartinė BŽŪP „žalioji architektūra“, pagal kurią daugiausia įgyvendinamos trys atskiros, tačiau viena kitą papildančios politikos priemonės – kompleksinė parama, tiesioginės žalinimo išmokos ir savanoriškos agrarinės aplinkosaugos bei klimato srities priemonės, bus pakeista ir visi veiksmai bus susieti pagal tikslingesnį, platesnio užmojo, tačiau lankstų požiūrį. Pagal naująjį įgyvendinimo modelį valstybėms narėms bus leista susikurti privalomų ir savanoriškų I ir II ramsčių priemonių“, – teigiama komunikate. Svarstoma, ar tokia politika, kai kiekviena valstybė pati galės rinktis kelius (žalinimo, pasėlių įvairinimo reikalavimus ar kt.), dar labiau nepadidins diferenciacijos tarp šalių narių. Pasak viceministro, „valstybės narės pačios nusigando lankstumo, kurį EK žada pasiūlyti“.

Neaiškumas dėl tiesioginių išmokų Tačiau du svarbiausi punktai – dėl tiesioginių išmokų šalims narėms suvienodinimo ir kad nebūtų leista kofinansuoti iš nacionalinių biudžetų – kol kas lieka su klaustuku. Vasarą, kai dėl to šalių narių požiūriai buvo gerokai išsiskyrę, žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pastebėjo, jog jeigu būtų pritarta pasiūlymui tiesiogines išmokas kofinansuoti iš nacionalinių biudžetų, mums tai būtų tikra katastrofa. BŽŪP strategai neabejoja dėl tiesioginių išmokų būtinybės. Pripažįsta, kad skirtumai tarp ES žemės ūkio politikai skiriamos paramos turi mažėti. Yra noras užtikrinti teisingą, supaprastintą, proporcingesnį ir tikslingesnį ūkininkų pajamų rėmimą. Tarp galimų priemonių minimas privalomas išmokų dydžio ribojimas, laipsniškai mažinamos išmokos didesniems ūkiams, perskirstymo išmokų akcentavimas siekiant, kad parama būtų skiriama aktyviems ūkininkams. Tačiau komunikate neliko nuostatos dėl tiesioginių išmokų kofinansavimo, nors į viešumą išėjusiame juodraštiniame variante – buvo. „Priežastis paprasta: visos nuostatos dėl maisto ir žemės ūkio politikos ateities, kurios bent kiek galėtų daryti įtaką finansiniams srautams, yra išimtos – kad netrukdytų būsimoms deryboms dėl finansų. Kai bus susitarta dėl finansų, ateis eilė teisės aktams, reglamentuojantiems žemės ūkį“, – įžvalgomis dalijasi R. Taraškevičius.

Planas ambicingas, bet rizikingas Sudėtingas naujosios finansinės perspektyvos planavimo mechanizmas stringa dėl visiems žinomų priežasčių. Pirmiausia tai „Brexitas“ (kad dėl jo ES biudžete neatsirastų finansinė skylė, Jungtinė Karalystė tesėtų įsipareigojimus, gerų žinių laukiama iš Europos vadovų tarybos derybų). Įtakos turi ir po rinkimų nenusistovėjusi politinė situacija svarbių ES šalių donorių viduje. Teisiniai pasiūlymai pagal dabartinį reglamentą turėjo būti pateikti dar šiais metais, tačiau akivaizdu, kad to nebus. EK yra deklaravusi, kad jie bus pateikti ateinančių metų gegužės pabaigoje. Tik tuomet ir prasidės tikrosios derybos. EK turi ambicijų dėl biudžeto susitarti dar iki artėjančių Europos Parlamento rinkimų – 2019 m. birželio. R. Taraškevičius tai vertina atsargiai. Mat procesas ilgas ir sudėtingas, istorijoje tokio derybų spurto nėra buvę. Teoriškai sėkmė yra tikėtina atmetus tam tikras proceso technines dalis ir jei sprendimą darniai priimtų valstybių vadovai. „Dabartinė teisėkūros patirtis rodo, kad lengva tikrai nebus, nes prie derybų stalo 27 valstybės. Paskui valstybės narės turi sutarti su Europos Parlamentu, Taryba. Ar po rinkimų pasikeitusios sudėties parlamentas norės pasinaudoti tais rezultatais, kurie bus pasiekti, ir priimti tai kaip duotybę – tai klausimas“, – neslapukauja žemės ūkio viceministras.

Trys derybinės pozicijos – ne viena Situaciją susitikime su žemdirbiais komentavęs viceministras R. Taraškevičius buvo atviras. Strategiškai neparanku, kad Lietuva turi tris derybines pozicijas: dėl žemės ūkio, Sanglaudos ir Ignalinos AE. Kitos šalys narys turi tik vieną ar dvi derybines pozicijas. „Ignalinos klausimas turėjo būti išspręstas su šia finansine perspektyva, tačiau jis liko atviras“, – apgailestaudamas konstatuoja R. Taraškevičius. Garantijos dėl Ignalinos AE uždarymo finansavimo numatytos Lietuvos stojimo į ES sutartyje, tačiau iškilo pavojus netekti finansavimo dėl blogo pinigų panaudojimo ir vėluojančių darbų. Lietuva yra priėmusi sprendimą po 2020-ųjų kasmet iš savo biudžeto skirti po 14 proc. uždarymui reikalingų lėšų, likusią dalį turėtų dengti ES. Iki 2020-ųjų AE eksploatacijos nutraukimui ES skyrė 1,5 mlrd. eurų, antra tiek ar net daugiau reikės iki 2038-ųjų, kai numatoma užbaigti darbus.

Irma DUBOVIČIENĖ ŪP korespondentė