Indija paskandins Lietuvą žirniuose?

Pastaruosius metus rekordiniais žirnių pirkimo sandoriais Lietuvos grūdų eksportuotojus ir ūkininkus lepinusi Indija šiemet sugriežtino toną. 97 proc. lietuviškų žirnių superkanti šalis šiemet pareikalavo, kad įvežami žirniai būtų fumiguoti metilo bromidu, kuris draudžiamas ne tik visoje ES, bet ir Kanadoje, Juodosios jūros regiono šalyse.
Nors mūsų šalies ūkininkai laikosi optimistiškai ir vis drąsiau eksperimentuoja plėsdami žieminių žirnių plotus, prekybininkai kol kas geresnių žinių neturi – Indijai alternatyvos nėra, žirnių kainos rinkose krinta, o besitęsianti nežinia dėl tolesnių Indijos sprendimų turėtų paskatinti mažinti žirnių plotus.

Tikisi geriausio
Antrąsyk laimę su žieminiais žirniais bandęs Kupiškio r. ūkininkas Zigmas Aleksandravičius lengviau atsipučia – po kelių itin šaltų žiemos dienų pasėlis peržiemojo puikiausiai. „Didelei mano nuostabai visi žieminiai žirniai gyvi, žaliuojantys, nors jau buvau beveik tikras, kad jie neišgyvens. Kai tik pradžius laukai, juos iškart papildomai pamaitinsime. Ar ir toliau auginsiu žieminius žirnius – neaišku, mat iš tiesų yra nemaža rizika. Tačiau, žinoma, negalima pamiršti ir jų privalumų – kūlimas ankstesnis, be to, ir kenkėjai dar neįpratę, kad žirniai dera taip anksti, jie miega ir augalų nespėja užpulti“, – darsyk žieminių žirnių naudą primena patyręs žemdirbys, tvirtindamas, jog šiemet sėsiąs ir vasarinių žirnių.
Žinios apie galimai užsidarančią Indijos rinką, ūkininko iš vėžių neišmušė. Pasak jo, didžiausias rūpestis – išauginti gerą, kokybišką derlių, o sumanūs Lietuvos verslininkai ras kam žaliavą parduoti. „Dar tik kovo mėnuo, įvairūs gamtos reiškiniai, pavyzdžiui, El Ninjo, gali pasaulyje pridaryti daug bėdų ir tai atsispindės kainose. Jeigu Indijoje bus, tarkime, sausra, neabejoju, kad jie užsimerks prieš visus savo tarnybų reikalavimus“, – viliasi Z. Aleksandravičius.
Ne toks optimistiškas Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius. Jo nuomone, žirnių auginimas ūkininkams gali tapti nuostolingas. „Indija nėra vienintelė rinka eksportuoti žirnius, tačiau neabejotinai ji didžiausia, todėl labai svarbi. Jeigu ji užsiveria, ją pakeisti kita bus nelengvas uždavinys. Tikėtina, kad mažės ir žirnių supirkimo kaina. Indija siūlė geriausias kainas, o, žvelgiant iš logistinės pusės, tai nebuvo pats tolimiausias pasaulio taškas ir tai leido visiems gerai uždirbti.
Apskritai kalbant, ankštinių augalų įtraukimas į žalinimo programą mums jau nuo pat pradžių kėlė abejonių, manėme, kad toks griežtas reikalavimas ūkininkams gali atnešti didelių nuostolių, nes, išauginę šią kultūrą, neturėsime galimybės jos pelningai parduoti. Taigi žalinimo programos reikalavimai įvesti, bet politikai neapgalvojo, kaip žirnius toje pačioje ES rinkoje realizuoti“, – piktinasi R. Juknevičius.
Kad ankštinių laukų plėsti nederėtų, įsitikinęs ir Z. Aleksandravičius. Pasak jo, pastarieji ekstremalūs metai parodė tikrąsias ūkininkavimo spragas. „Pirmiausia prisipirkome traktorių, kombainų, kitų grožybių, o džiovyklų nestatėme. Todėl išsilaikys tie ūkininkai, kurie žirnių pasisės saikingai, kad juos spėtų laiku nuimti“, – įžvalgomis dalijasi ūkininkas.

Indų verdiktas – netrukus
Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė „ŪP“ pasakoja, kad vakar, kovo 24 d., Indijoje vykusiame seminare, Lietuvos ir kitų ES šalių atstovai bandė išsiderėti palankesnes eksporto sąlygas, pavyzdžiui, gabenti krovinius, apdorotus alternatyviais augalų apsaugos produktais, arba žirnius fumiguoti metilo bromidu Indijoje ar tarpiniuose uostuose. D. Ruščiauskienės teigimu, vakar ES šalių atstovų parengtus pristatymus išklausę indai kitą savaitę jau turėtų pateikti galutinį verdiktą.
„Indai planuoja didesnį žirnių derlių, todėl jie mažina jų įvežimą. Bet mes manome, kad eksportą vienaip ar kitaip susidėliosime. Nebus taip, kad visai nieko neišvešime, – atsidūsta pašnekovė. – Jeigu indams pritrūks savo žaliavos, tikėtina, žirnius eksportuosime ankstesnėmis sąlygomis. Iki kovo 31 d.
Indija priima žirnius bei kitus grūdus, apdorotus alternatyviais fumigantais. Nors dar nėra oficia­laus patvirtinimo, Grūdų ir pašarų prekybos asociacija GAFTA (angl. Grain Feed Trade Association) penktadienį po susitikimo su Indijos Žemės ūkio ministerija pranešė, jog alternatyviais produktais apdorotus grūdus šalis dar turėtų priimti 3 mėnesius, pasibaigus anksčiau nurodytam terminui. Tačiau ši žinia ne taip jau ir gelbsti, nes iki rugsėjo nelabai spėtume išvežti didelį kiekį žirnių.“

Derybų kortos ne Lietuvos naudai
Pernai 20 tūkst. tonų žirnių į Indiją eksportavusios bendrovės „Agrosfera“ direktoriaus Armino Kildišio teigimu, šiomis dienomis įmonė įsigijo dar 5 tūkst. žaliavos, tačiau pirkti daugiau – neberizikuojama, nes neaišku, kas bus toliau.
„Indijos atstovai prižadėjo atvykti į Lietuvą derliaus ėmimo metu. Jie inspektuos talpyklas, ūkius, uostą ir tada priims tolesnius sprendimus, taigi jokių žinių iki pat derliaus nuėmimo negausime. Todėl mes, kaip įmonės, negalime prisiimti tokios didelės rizikos prisiperkant daug žirnių, o paskui svarstant, ar pajėgsime juos realizuoti, ar ne. Prieš keletą metų Indijos rinka atrodė beribė, nesukelianti rūpesčių eksportui, tačiau dabar matome, kad ji problemiška ir jeigu ji paliks iškeltus reikalavimus žirnius fumiguoti metilo bromidu, kuris, beje, uždraustas ne tik ES, bet ir Kanadoje, Juodosios jūros regiono šalyse, susidursime su neaiškia situacija, kuri turės įtakos kainoms, – pabrėžia A. Kildišis. – Aš abejoju, kad valstybiniu lygiu Lietuva gali tartis su Indija, kai šalia stovi Kanada, Europos ir kitos šalys, kurios derybiniu atžvilgiu daug stipresnės. Šiuo metu mes iš Indijos per daug nieko importuoti negalime, todėl stiprių prekybinių svertų neturime.“
Pašnekovo žiniomis, indų metilo bromido klausimas iškilo dėl konflikto su Prancūzija, kai pastaroji atsisakė tam tikrų iš Indijos vežamų daržovių.

Alternatyvų paieška – rebusas
Kol kas aptariamos kelios galimybės ieškant būdų, išsaugančių žirnių kelią į Indiją: pirkėjus įtikinti alternatyvių chemikalų veiksmingumu, neatmetama galimybė krovinius fumiguoti jūroje arba uostuose. Tačiau pastaroji alternatyva, pasak A. Kildišio, prilygsta utopijai. „Žirnius fumiguoti jūroje arba pakelės uostose – sunkiai įgyvendinama užduotis. Europoje to daryti negalime, o jūroje –
tik fumigavimo tarnybos gali atsakyti, kiek tai yra sudėtinga, tačiau aš įsitikinęs, kad tai padaryti labai sunku. Fumiguoti Kaliningrade, Egipte ar Maroke – neįmanoma, nes jų uostai visiškai nepritaikyti dideliems laivams. Pavyzdžiui, Egipte laivas eilėje turi stovėti 10 dienų, kad galėtų patekti į uostą, nes ten lėtai kraunama, jo užimtumas didelis. Kur dar būtų galima švartuotis – nelabai įsivaizduoju. Nors plaukiant į Indiją užsukti į Arabijos pusiasalį atrodo pakeliui, tačiau iš tiesų susidaro per didelis lankas. Žirnius plukdome ne į patį artimiausią Indijos tašką, jie pasiekia ir Kalkutos uostą. Realių alternatyvų nematau, yra tik pamąstymai žmonių, kurie nelabai supranta, kaip viskas vyksta iš tikrųjų“, – atvirai kalba A. Kildišis.
Didesnių prošvaisčių nematyti ir ieškant didžiausia žirnių „valgytoja“ vadinamą Indiją pakeisiančių rinkų. Pasak „Agrosferos“ direktoriaus, tokių rinkų nebuvo ir vargu ar atsiras. „Įsivaizduokite, Indija importuoja apie 6 mln. t žirnių, taigi jai alternatyvios rinkos nėra. Pavyzdžiui, Pakistane panaši rinka į Indijos, tik ji, žinoma, nepalyginamai mažesnė. Bet Pakistanas jau skelbia oficialius pranešimus, kad jų uostai nebegali priimti žirnių, nes visose šalyse jie liko nuo indiškų kontraktų. Kaina nukritusi labai smarkiai – per dvi savaites – 40 Eur/t. Jeigu kaina nukris iki 200 Eur/t – visi pradės žirnius naudoti pašarams, pramonėje, nebus taip, kad jų neikam nereikės“, – tikina A. Kildišis.

Eksportas strigtų
Kiek viltingiau nusiteikęs „Agrokoncerno grūdų“ direktorius Karolis Šimas, kuris įsitikinęs: Indijoje žirnių poreikis niekur nedingo, tad jų iš kažkur indams įsigyti vis vien teks. Svarbiausi klausimai, kurie jau dabar veikia rinkos kainas, anot pašnekovo, – kiek laiko truks diskusijos su Indija ir kiek kainuos alternatyvūs fumigavimo metodai.
Vis tik jei indai lietuviškų žirnių eksportuotojams užtrenks duris, K. Šimas pripažįsta, kad jų realizacija nebus tokia paprasta kaip iki šiol. „Alternatyvių rinkų yra, juk ir patys lietuviai naudoja žirnius, bet jų užauginamas kiekis yra per didelis lengvai realizacijai. Pagal sėklų pardavimo rodiklius, panašu, kad jų bus sėjama daug, tiek pat kiek pernai ar dar daugiau. Atsiradus šiai problemai, eksportuoti išaugintą derlių užtruktume metus ir daugiau ir dėl to automatiškai kris šios kultūros supirkimo kaina“, – pastebi K. Šimas.

Prastos žinios ir pupų augintojams
Nors didžiausios pasaulyje pupų pirkėjos Šiaurės Afrikos ir Vidurinių Rytų šalys, reikalavimų kartelės kelti nežada, šalies ūkininkams rekordinių supirkimo kainų tikėtis neverta. „Pernai mūsų ūkininkai pateikė ypač blogos kokybės derlių, o tai sugadino Lietuvos prestižą. Todėl šiemet ūkininkams teks susimokėti už prastą kokybę, mat jie nebegaus tokių aukštų kainų kaip pernai. Vis tik ten yra garantuota realizacija ir, manau, jog kaina, kurią šiandieną gauna ūkininkai, yra rentabili. Pernai pupų kaina gerokai sumažėjo, o kad kaina nukris dar labiau – tikimybė nedidelė“, – apibendrina „Agrosferos“ bendrovės vadovas A. Kildišis.

Ankštinių plotams mažinti – savireguliacinis rinkos mechanizmas

ŽŪM informacija

Azotą kaupiančių augalų auginimas, kaip vienas iš EASV reikalavimo (1 iš 3 žalinimo kriterijų) atitikties būdų, yra savanoriškas, t. y. pareiškėjas gali laisvai rinktis ir kitus EASV reikalavimo įgyvendinimo būdus (pvz., laikyti pūdymą ar deklaruoti kraštovaizdžio elementus). Skatinimas rinktis vienus ar kitus EASV reikalavimo įgyvendinimo būdus gali būti tik rekomendacinio pobūdžio. Šioje vietoje turėtų įsijungti rinkos savireguliacinis mechanizmas.
Deklaruoti baltyminių augalų, kurių didžiąją dalį sudaro ankštiniai, plotai per pastaruosius kelerius metus padidėjo net kelis kartus. Su šia augančia deklaruojamų plotų tendencija mažėja šiai augalų grupei skiriama susietoji parama, kurios tikslas – išlaikyti esamą gamybos lygį, bet jokiu būdu jos neskatinti. Taip vėl įsijungia rinkos savireguliacinis mechanizmas.
Augalininkystės tarnybos duomenimis, 2016 metais į trečiąsias šalis iš Lietuvos buvo eksportuota daugiau kaip 137 700 t lietuviškos kilmės žirnių. Iš jų 97 proc. (beveik 133 500 t) buvo eksportuota tiesiogiai iš Lietuvos į Indiją. Eksporto apimtys labai priklauso nuo įvairių veiksnių: klimato sąlygų žirnių auginimo metu, žirnių kokybės, Indijos poreikių ar galimybių pirkti lietuviškos kilmės žirnius. Preliminariais duomenimis, Lietuvos ūkio sub­jektai šiemet planuoja išvežti į Indiją apie 63 tūkst. tonų žirnių.

Monika KAZLAUSKAITĖ
„ŪP“ korespondentė

AB „Linas Agro“ ir autorės nuotraukos