Įsikūrimo paramą nukirto ES direktyvos

Negavęs jaunojo ūkininko įsikūrimo paramos, Gediminas Bernotas galbūt neturės kitos išeities, tik vykti uždarbiauti į užsienį.

Europos Sąjungos direktyvos, pakeitusios taisykles Europos jaunųjų ūkininkų įsikūrimo paramai gauti, paliko „ant ledo“ ne vien rokiškėną jaunąjį ūkininką Gediminą Bernotą. Tokių kaip jis, manoma, šalyje yra apie du šimtus.
Ką daryti jauniems žemdirbiams, savo ateitį planavusiems su viltimi, kad paramą gaus, o likusiems be jos? Žemės ūkio ministerijos vadovai ragina nenusiminti ir pasinaudoti kitomis galimybėmis investuoti į savo ūkį.

Įkūrė ūkį – negaus įsikūrimo paramos
„Savo ateitį sieju su ūkininkavimu. Jeigu nepavyks gauti įsikūrimo paramos, tai bus didelis žingsnis atgal. Gali tekti trauktis svetur, galvojau apie Norvegiją. Bet niekada nesvajojau važiuoti į užsienį dirbti, norėjau išvykti tik kaip turistas – pasižiūrėti, pažinti. O gyventi ir dirbti visada norėjau tik Lietuvoje“, – sako 23 metų ūkininkas Gediminas Bernotas iš Kuokšių kaimo, Rokiškio rajono.
Jaunas žemdirbys norėtų gauti Europos Sąjungos paramą, skiriamą jauniesiems ūkininkams įsikurti. Bet dabar aiškėja, kad į šią paramą G. Bernotas negalės pretenduoti. Tokioje padėtyje yra atsidūrę ir daugiau jo pažįstamų jaunų rokiškėnų. O Lietuvoje, manoma, tokių asmenų būtų apie 200.
Ūkininkų sūnus Gediminas žinojo, kad kada nors paseks tėvų pėdomis, tačiau baigęs gimnaziją dar norėjo išbandyti ką nors kita. Tad Vilniaus kolegijoje įgijo telekomunikacijų specialisto profesiją. Tačiau greitai įsitikino, kad darbas nelabai įdomus, o atlyginimas – visiškai menkas.
Baigęs ūkininko kursus, G. Bernotas įgijo ūkininko pažymėjimą ir praėjusį pavasarį įregistravo savo ūkį. Jokio pradinio kapitalo neturintis vaikinas domėjosi, kokie galėtų būti keliami reikalavimai gauti ES teikiamą paramą jauniesiems ūkininkams įsikurti naujuoju – 2014-2020 metų – laikotarpiu.
„Pavasarį sklandė nuogirdos, esą jaunojo ūkininko įsikūrimo paramą galės gauti tik jau vykdantieji veiklą, deklaravusieji pasėlius ir gyvulius. Todėl paskubėjau: išsinuomojau 11 ha žemės, birželį deklaravau pūdymą ir pievas, o rugsėjį 7 ha apsėjau kviečiais, įsigijau 3 karves ir vieną veršelį“, – pasakoja Gediminas.
Tačiau maždaug prieš mėnesį G. Bernotas išgirdo jau priešingas kalbas – kad jau ūkį įkūrusiems ir 12 mėnesių veiklą vykdantiems jauniesiems ūkininkams įsikūrimo parama nebus teikiama. „Į tokią situaciją ne aš vienas papuoliau, tokioje pat padėtyje atsidūrė ir Kamajuose gyvenantis mano pusbrolis Petras Gipiškis, ir Panemunėlyje gyvenantis draugas“, – „Ūkininko patarėjui“ guodėsi pašnekovas.
Pradedančiajam ūkininkauti įsikūrimo parama būtų labai svarbi. „Netrukus išsinuomosiu daugiau žemės. Pirkčiau sėjamąją, priekabą grūdams vežti, kitos būtinos technikos. Pasinaudoti ūkio investicine parama negalėsiu, nes neturiu nei kapitalo, nei pajamų“, – sako G. Bernotas.

Pasikeitimus lėmė Europos Komisijos direktyva
Klausimą, kodėl keičiamos nusistovėjusios taisyklės teikti įsikūrimo paramą jauniesiems ūkininkams, Rokiškio krašto ūkininkai kėlė ir prieš savaitę Rokiškyje vykusiame susitikime su žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene bei viceministru Sauliumi Cironka.
Pasak viceministro, problema iškilo Europos Komisijai pernai birželį priėmus galutinį dokumentą, įtvirtinantį jaunojo ūkininko sąvoką. Pagal ES direktyvą, tai yra asmuo, kuriantis ūkį ir galintis gauti iki 70 tūkst. eurų paramą įsikurti. Ketinimą ūkininkauti turėtų įrodyti dokumentas, liudijantis apie įgytas bent minimalias ūkininkavimo žinias.
Anot S. Cironkos, Lietuva išsiderėjo, kad mūsų jaunajam ūkininkui įsikurti būtų skiriama iki 60 tūkst. eurų paramos, kuriant gyvulininkystės ūkį, ir iki 50 tūkst. eurų paramos, kuriant augalininkystės ar kitokio profilio ūkį. (Latvijos ir Estijos jauniesiems ūkininkams galės būti skirta iki 40 tūkst. eurų, o Lenkijos – iki 25 tūkst. eurų įsikūrimo paramos).
Pagal minėtą ES direktyvą, įsigijęs žemės, įregistravęs valdą bei ūkį, darbus pradėjęs ir dirbamus plotus deklaravęs jaunas žemdirbys jau yra įsikūręs, tad įsikūrimo parama jam nepriklausanti.
S. Cironkos teigimu, visoje Lietuvoje iš viso rasis keli šimtai ūkininkų, „pakibusių“ dviejų paramos laikotarpių programų sandūroje: kam jaunojo ūkininko amžius baigėsi, o kas prieš 12 mėnesių pradėjo ūkininkauti.

Įsikūrimo parama neverta kovos?
V. Baltraitienė ir S. Cironka šiems ūkininkams pataria nenusiminti ir kurti projektus investicijoms į valdą. Gegužės mėnesį žemdirbiai bus kviečiami teikti projektus ūkio modernizavimo priemonei. Jai įgyvendinti galima gauti iki 400 tūkst. eurų paramą per visą paramos laikotarpį. Ta parama susidėsianti iš dviejų dalių: supaprastinta tvarka bus galima pretenduoti į paramą iki 50 tūkst. eurų, o įprasta tvarka – iki 300 tūkst. eurų.
„Kiekvienas ūkininkas gali pretenduoti į šią paramą per vieną ar tris projektus, bet ne didesnei kaip minėtai sumai per visą laikotarpį“, – sako S. Cironka.
S. Cironkos nuomone, ir jaunajam ūkininkui kur kas labiau apsimoka pretenduoti į, pavyzdžiui, 200 tūkst. eurų paramą gamybai intensyvinti, negu į 50-60 tūkst. eurų įsikūrimo paramą.
„Kodėl? Paėmus įsikūrimo paramą penkerius metus teks būti įsipareigojusiam siekti tam tikrų rodiklių“, – sako S. Cironka. Jaunieji ūkininkai viceministrui skundėsi atsidūrę keblioje situacijoje: imdami įsikūrimo paramą, įsipareigojo plėsti žemės valdas, o nusipirkti jos nėra, žemės nuomos kainos taip pat pakilo. Ūkininkai nežino, ką daryti, kai reikalai taip įstrigę.
„Tokie reikalavimai nekeliami pretenduojantiesiems į paramą ūkiui modernizuoti. Jeigu gali gauti 200 tūkst. arba 100 tūkst. eurų paramą, kova dėl tų 50-60 tūkst. eurų tampa beprasmiška“, – mano žemės ūkio viceministras.
Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininko Vytauto Šliko manymu, jaunojo ūkininko viltį gauti iki 400 tūkst. eurų paramą ūkiui modernizuoti galima prilyginti baltos kumelės sapnui.
Rokiškėnė ūkininkė Dalia Lūžienė taip pat labai abejoja, kad jaunasis ūkininkas, negavęs įsikūrimo paramos, galės pasinaudoti investicine parama. „Jis nepasieks rodiklių, būtinų investicinei paramai gauti“, – mano ūkininkė.
O S. Cironkos tvirtinimu, būtini veiklos rodikliai tokie paprasti, kad juos galima pasiekti „beveik nieko neveikiant“, pavyzdžiui, iš pretendentų investicinei paramai gauti reikalaujama vos 2 proc. ūkio pelningumo.
Žemės ūkio viceministro patarimu, paramos gauti norintiems jauniesiems ūkininkams pirmiausia vertėtų kreiptis į Žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajono biurą. Konsultantai, įvertinę ūkio dabartinę situaciją, pasakytų, kokiose srityse ir kiek reikia pasitempti, kad ūkio rodikliai atitiktų paramos gavėjams keliamus reikalavimus.

Autorės nuotraukos

Daiva SKIRKEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

????????????????? Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.