Išmokos – neišsenkantis aruodas

Labiausiai susietoji parama pamalonins lauko daržininkus: ji sieks 343 Eur/ha.

2014–2020 metų tiesioginių išmokų struktūra nuo buvusios 2007–2014 metais skiriasi iš esmės, tačiau aišku viena, kad ūkininkai ir toliau turės laikytis geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų. Visą naująjį Kaimo plėtros programos (KPP) laikotarpį paramos schema išliks ta pati: bendroji (VIPS), žalinimo, jaunųjų ūkininkų išmokos, susietoji parama už gyvulius ir augalus, išmoka už pirmuosius 30 hektarų. Išlieka ir aktyvaus ūkininko sąvoka bei didesnis dėmesys gyvulininkyste besiverčiantiems ir jaunųjų ūkininkų ūkiams.
Metų sandūroje žemdirbiai vertina gautų išmokų sumas ir laukia galutinio atsiskaitymo. Taip pat domisi, kokie pokyčiai paskirstant išmokų voką bus 2016-aisiais?

Išmokos už hektarus didės kasmet
ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Išmokų už plotus skyriaus vedėjas Antanas Karbauskas patikslina, kad 2014–2020 metų laikotarpiui šalies ūkininkams ES tiesioginių išmokų sumos kasmet didės: maždaug nuo 393 mln. eurų 2014 m. iki 517 mln. 2019–2020 metais. 2016 m. tiesioginių išmokų suma sieks apie 442,51 mln. eurų. Šią sumą sudaro: bendroji išmoka (VIPS) – 169,3 mln. Eur, žalinimo – 132,75 mln., jaunųjų ūkininkų – 7,74 mln. Eur, už pirmuosius hektarus – 66,38 mln. Eur ir susietoji išmoka už plotus (sodai ir uogynai, daržovės, baltyminiai augalai, šiltnamiuose auginamos daržovės) – taip pat 66,38 mln. Eur.
Nacionalinės išmokos (papildomos prie minėtų ES išmokų) už 2015 m. dar tik bus patvirtintos artimiausiu metu. „Planuojama, kad jos sieks apie 33 mln. Eur. Kokio dydžio nacionalinės išmokos bus visais kitais metais, įvardyti sudėtinga, nes jos kasmet tvirtinamos atskiru Vyriausybės nutarimu, – aiškina A. Karbauskas. – Kalbant apie išmokų dydžius už hektarą, 2016 m. jos didės. Dar kartą priminsiu, kad 2007–2013 metais tiesioginės išmokos siekė 6,5 mlrd. Lt, o 2014–2020 metais jos padidėja iki 11,2 mlrd. Lt.“
Nemažai ūkininkų yra nepatenkinti ir teigia gaunantys mažesnes išmokas. Kaip „ŪP“ aiškina Išmokų už plotus skyriaus vedėjas, žemdirbiams jos pasiskirsto nevienodai. Stambiems prekiniams augalininkystės ūkiams išmokos mažesnės: prie bendrosios (VIPS skirta 38 proc. visos tiesioginių išmokų sumos) prisideda žalinimo ir už pirmuosius 30 ha išmokos. Šiais metais tai būtų apie 159 Eur/ha. Smulkesniems jaunųjų ūkininkų ūkiams, kur laikomi gyvuliai ir auginami ankštiniai augalai, išmoka sieks apie 205 Eur/ha. Minėti skaičiai siejami su apytiksliu deklaruotu 2,8 mln. ha plotu.
Ūkininkaujantieji jau turėjo įsidėmėti, kad 2014–2020 metų išmokų struktūra labai susijusi su ūkių dydžiu bei jų specializacija.

Ūkių veikla vertinama konkrečiau
Reikalavimai žalinimo, susietosios paramos ir pirmųjų hektarų išmokoms gauti suprantamesni tapo po pirmųjų jų įgyvendinimo metų. Pirmųjų 30 ha išmokos dydis už 2015 m. žemės ūkio ministro patvirtintas 2015 m. lapkričio 23 d. Kaip keisis ši išmoka 2016-aisiais, paaiškės šią vasarą, diskutuojant Seimo Kaimo reikalų komitetui, ŽŪM ir žemdirbių savivaldai.
„Žalinimo išmokos dydis už 2015 m. bus patvirtintas atskiru ministro įsakymu artimiausiu metu ir šį mėnesį planuojama pradėti ją mokėti. Išmokos dydis – apie 45 Eur/ha, – teigia Išmokų už plotus skyriaus vedėjas A. Karbauskas. – Žalinimo reikalavimo neatitikimų pasitaikė, tačiau šalies mastu jų buvo labai mažai. Reikia priminti, kad ūkiai iki 10 ha iš karto atitinka žalinimo reikalavimus ir jiems skiriama išmoka be jokių papildomų patikrų.“
A. Karbauskas tvirtina, kad šiemet įgyvendinti žalinimo reikalavimus bus dar paprasčiau: sunkiausiai įgyvendinamą žalinimo reikalavimą – ekologiniu požiūriu svarbios vietovės (EFA) išskyrimą, jai paliekant 5 proc. ariamos žemės, pareiškėjai galės įgyvendinti deklaruodami kraštovaizdžio elementus arba į pagrindinius pasėlius pavasarį įsėdami žoles, arba po derliaus nuėmimo turėdami posėlį. O pernai žemdirbiai privalėjo sėti azotą kaupiančius augalus ir/arba laikyti pūdymą.
Susietosios paramos tikslas – paremti pareiškėjus už einamųjų metų gamybą: už tam tikros rūšies augalus arba laikomų gyvulių rūšis. Pasak A. Karbausko, valstybė narė pati pasirenka, kuriems sektoriams šią paramą skirti, nes yra būtina sąlyga – sektoriai turi patirti ekonominius, socialinius sunkumus bei įrodyti, kad be šios paramos bus priversti pasitraukti iš gamybos.
Susietoji parama numatyta baltyminiams augalams, lauko ir uždaro grunto daržovėms (ypač aktualu žieminiams šiltnamiams ir jos dydis bus tikslinamas šį mėnesį), vaisiams ir uogoms, melžiamoms karvėms, pieninių veislių buliams, mėsiniams galvijams, mėsinėms avims, pieninėms ožkoms, už baltąjį cukrų.
Tikslūs susietosios paramos dydžiai laikomiems gyvuliams už 2015 m. (dabar duomenys apytiksliai) paaiškės ir bus patvirtinti atskiru ministro įsakymu vasario–kovo mėnesiais. Mat gyvulių išlaikymo laikotarpis tęsėsi iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir šiuo metu tikslinami patikrų duomenys bei gyvulių skaičius.

Pokyčiai Europos Sąjungoje
Žemdirbių organizacijos ir patys ūkininkai gana dažnai teigia, kad šalies žemdirbiams mokamos tiesioginės išmokos yra mažiausios ES. Pateikti duomenys šiuos teiginius iš dalies patvirtina. Tarkime, 2013 m. Lietuvoje tiesioginės išmokos siekė 144 Eur/ha, tačiau jos gerokai mažesnės buvo Latvijoje – 95 Eur/ha ir Estijoje – 117 Eur/ha. Tais metais turtingiausi buvo Nyderlandų (458 Eur/ha) ir Belgijos (433 Eur/ha) žemdirbiai. Keliomis dešimtimis eurų nuo jų atsiliko Danija, Italija, Graikija, Kipras.
2019–2020 metų tiesioginių išmokų pokyčiai gana ryškūs. Baltijos šalyse išmokos sieks apie 196 Eur/ha, mažai nuo šios sumos skirsis Portugalijos, Rumunijos, Slovakijos tiesioginės išmokos. Mūsų kaimynų lenkų tiesioginės išmokos sieks apie 215 Eur/ha. Daugumai ES senbuvių šalių jos mažės maždaug 30–50 Eur/ha. Tačiau Suomija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Vengrija, Liuksemburgas, Ispanija, Airija, Bulgarija, Čekija šioje srityje pokyčių beveik nepajus.

Vanda BARONYTĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.