Columbus +12,0 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 11 Geg 2024
Columbus +12,0 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 11 Geg 2024

Įveistas tūkstantasis hektaras miškų

2016/06/11


Milda JONKIENĖ „ŪP“ korespondentė Pasak Marijampolės miškų urėdo Kęstučio Bielskaus, jų urėdija administruoja 22 931 ha valstybinės reikšmės miškų, išsidėsčiusių keturių savivaldybių teritorijose. Pasak Marijampolės miškų urėdo Kęstučio Bielskaus, jų urėdija administruoja 22 931 ha valstybinės reikšmės miškų, išsidėsčiusių keturių savivaldybių teritorijose. Miško želdinimo ir apsaugos inžinierius Ramūnas Mažėtis pasidžiaugė, kad šį pavasarį Marijampolės miškų urėdijoje buvo pasodinta beveik milijonas medelių. Miško želdinimo ir apsaugos inžinierius Ramūnas Mažėtis pasidžiaugė, kad šį pavasarį Marijampolės miškų urėdijoje buvo pasodinta beveik milijonas medelių. Sūduva – žemdirbystės kraštas, tad VĮ Marijampolės miškų urėdija negali pasigirti dideliais miškų plotais, tačiau tai tarsi įpareigoja jais ypač gerai rūpintis. Būtent tai ir daroma. Marijampolės miškų urėdija administruoja 22 931 ha valstybinės reikšmės miškų. Miškai išsidėstę Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos ir Vilkaviškio rajonų savivaldybių teritorijose. Šiais metais miškų urėdija atkurs 240,7 ha kirtaviečių ir įveis 61,8 ha miško žemės ūkiui netinkamose ir nenaudojamose žemėse. Šie metai urėdijai ypatingi ir tuo, kad šio krašto miškininkai drauge su kolegomis iš Suvalkų (Lenkija) bei būriu talkininkų Marijampolės miškų urėdijos teritorijoje, Kalvarijos girininkijoje, įveisė 1000-ąjį hektarą naujų miškų – pasodino bukų medyną. Miškasodis prasidėjo anksčiau Ankstyvas šių metų pavasaris ir besniegė žiema paskatino miškininkus anksčiau nei įprasta imtis miško sodinimo darbų. Tik atšilus orams, kovo 17 dieną, Marijampolės urėdijos miškuose prasidėjo miškasodis. Marijampolės urėdijos miškininkai sulaukė gausaus būrio talkininkų. Pasak Marijampolės urėdijos miškų urėdo Kęstučio Bielskaus, urėdija, siekdama atkurti kirtavietes ir įveisti naujus miškus, jau šį pavasarį pasodino per 900 tūkst. medelių, didindama ąžuolynų plotus, jaunais ąžuoliukais apsodino 53,8 ha. Marijampolės miškų urėdijos miško želdinimo ir apsaugos inžinierius Ramūnas Mažėtis sako, kad miško auginimas nesibaigia vien medžio pasodinimu. „Palikti likimo valiai pasodinti medeliai dažnai žūsta užstelbti vešlios žolinės augalijos, pakenkus kenkėjams, sužalojus žvėrims. Dėl to miškininkams pasodintus medelius dar ne vienus metus tenka puoselėti ir saugoti, atsodinti neišgyvenusius. Marijampolės miškininkai šiais metais prižiūrės 710 ha plote pasodintus medelius – šalins juos stelbiančias žoles, avietes, nepageidautinus medžius, 381,8 ha plote stengsis apsaugoti nuo žvėrių – apteps repelentais, uždės plastikines apsaugas, aptvers apželdintus plotus tvoromis. Be to, šiais metais miškų urėdijoje 49,6 ha plote bus pasitelktos miško žėlimą skatinančios priemonės. Jos reikalingos tam, kad padėtų medeliams savaime atželti“, – vardijo kasdienius darbus miško specialistas. Nelengva Marijampolės miškininkams žemdirbystės tradicijomis garsėjančiose Sūduvos žemėse ieškoti plotų, tinkamų miškams veisti. Žemių paiešką sunkina ir saugomų teritorijų gausa, kuriose draudžiama įveisti miškus arba ši veikla ribojama. Tačiau miškininkai vis tik dar atranda žemės ūkiui netinkamų ir apleistų žemių. Nuo 2000-ųjų Marijampolės urėdija jau įveisė 1020,1 ha naujų miškų. Pasak R. Mažėčio, šiais metais miškų urėdijoje, atkuriant kirtavietes ir įveisiant naujus miškus, pasodinta apie 0,5 tūkst. pušų, apie 435 tūkst. eglių, apie 220 tūkst. ąžuolų, apie 175 tūkst. juodalksnių, apie 59 tūkst. beržų, apie 2 tūkst. maumedžių, apie 3,6 tūkst. bukų ir apie 5,1 tūkst. miškinių obelų. Pasodino pirmąjį bukų medyną  Įveisiamas naujas miškas. Įveisiamas naujas miškas. Šiais metais, siekiant įprasminti ir skatinti akademiko prof. Tado Ivanausko pradėtos gamtosauginės veiklos tęstinumą, balandžio 16 d. vyko Nacionalinė miško sodinimo šventė. Jos metu Marijampolės miškų urėdijos specialistai kartu su Vilkaviškio girininkijos bei urėdijos miškininkais bei dvidešimčia talkininkų iš Gižų, Klausučių ir Šeimenos seniūnijų, padirbėję gerą pusdienį, Vilkaviškio girininkijos Paežerių miške, esančiame Gurbšilio kaime, 2,2 ha plote pasodino 7 200 eglaičių. Marijampolės ir Suvalkų miškininkai jau septintus metus iš eilės tęsia tradiciją susitikti pavasarį miškasodžio metu ir drauge sodinti mišką. Šiemet dviejų kaimyninių šalių miškininkai balandžio 22 d. kartu su būriu talkininkų rinkosi Marijampolės miškų urėdijos Kalvarijos girininkijoje neeiline proga – pasodinti 1000-ąjį hektarą (skaičiuojant nuo 2000-ųjų metų) naujų miškų. Šia proga Marijampolės miškų urėdijos teritorijoje nutarta sodinti pirmąjį bukų medyną. „Bukai gerai auga Vokietijoje, Lenkijoje, tad mūsų krašto miškininkai nutarė pabandyti jų įveisti ir Lietuvoje. Buko mediena gera, tvirta, nebloga tekstūra, iš jos gaminami baldai, parketlentės bei daug kitų gaminių. Bukų Lietuvoje nėra daug – šiek tiek Šilutės krašte, vokiečių gyventose teritorijose. Idėja Lietuvoje įveisti bukų medyną kilo A. Stulginskio universiteto mokslininkams, o mums ją pavyko įgyvendinti praktiškai. Bukų sodinukus pirkome Lenkijoje, kur šie medžiai nėra reti. Jie turėtų sulaukti tokio amžiaus, kaip kiti mūsų kietmedžiai – ąžuolai ar uosiai“, – aiškino urėdas K. Bielskus. Sodinant pirmąjį bukų medyną dalyvavo neeiliniai svečiai – generalinis miškų urėdas dr. Rimantas Prūsaitis, Lenkijos valstybinių miškų Bialystoko regioninės direkcijos direktorius Andrzej Gołembiewski, Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas prof. dr. Edmundas Bartkevičius, Marijampolės miškų urėdijos miškų urėdas Kęstutis Bielskus. Tarptautinėje miškasodžio talkoje dalyvavo Generalinės miškų urėdijos, Lenkijos valstybinių miškų Bialystoko regioninės direkcijos, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto atstovai, Kalvarijos savivaldybės bei Marijampolės ir Suvalkų miškų urėdijų darbuotojai. Miškasodžio dalyviai, vadovaujami Marijampolės urėdijos Kalvarijos girininkijos girininko Česlovo Mikulsko, 0,9 ha plote pasodino 3600 bukų giraitę. Pasibaigus talkai abiejų šalių miškininkai sutarė, kad ir toliau tęs bendrų miškų sodinimo tradicijas. Tegu auga kuo daugiau medžių Marijampolės urėdijos miškininkai su kolegomis iš Lenkijos įsiamžino pasodinę 1000-ąjį hektarą ir pirmąjį bukų medyną Sūduvoje. Marijampolės urėdijos miškininkai su kolegomis iš Lenkijos įsiamžino pasodinę 1000-ąjį hektarą ir pirmąjį bukų medyną Sūduvoje. Kartais girdima abejonių, ar ne per daug miškų Lietuvoje sodinama, tačiau Marijampolės miškų urėdas Kęstutis Bielskus patikina, kad mūsų šalyje miškingumas turėtų būti apie 40 proc., o šiandien tėra 33 proc., tad medžius galima sodinti nedvejojant. Pasiteiravus, kokių medžių Lietuvai labiausiai reikia, urėdas atsakė: „Nenorėčiau galvoti tik apie pramonės poreikį, nes tam bene naudingiausi yra spygliuočiai, tačiau lapuočiai taip pat turi nemažai savų privalumų. Dažnai dabar vyksta įvairios akcijos, kurių metu sodinami medeliai, tokiais atvejais ypač pageidaujama ąžuolų, kartais tiek jų net neturime, kiek norima pasodinti. Urėdijos darbuotojams tai papildomas darbas ir organizaciniai rūpesčiai, ne visada medeliai akcijų metu kokybiškai pasodinami, bet vis tik palaikome tokią iniciatyvą – tegul auga Lietuvoje kuo daugiau medžių. Šį pavasarį įvairios akcijos vyko Šunskuose, Paežeriuose, kurių metu buvo pasodinta daug ąžuoliukų ir eglaičių.“ Vasarą miškuose pagausėja poilsiautojų, uogautojų, grybautojų, tad miškininkams padaugėja rūpesčių dėl gaisrų pavojaus, dėl poilsia­viečių priežiūros, paliktų šiukšlių. Nors Sūduvos krašte rekreacinių miškų nėra daug, bet poilsinių objektų tinklas yra nemažas. „Kiek­vieno poilsio sezono pradžioje mes apžiūrime visus objektus, jei randame, sutvarkome nuniokotas pavėsines, suolus. Deja, kartais tenka ir dažniau remontuoti, tvarkyti lankytojų nusiaubtas poilsio vietas. Ir šiukšlynų miškuose vis dar nemažai – išmestų senų padangų, automobilių detalių, butelių bei maisto pakuočių likučių. Deja, sąmoningumo mūsų žmonėms dar trūksta. Tad vasarai prasidėjus norisi palinkėti, kad į mišką nežiūrėtume tik vartotojiškai, kiekvienas privalome rūpintis, kad jis nebūtų niokojamas, šiukšlinamas, darkoma jo natūrali paklotė. Juk kur kas geriau džiaugtis gražiu mišku, mėgautis jo kvapais ir randamomis gėrybėmis, nei bristi per kitų paliktus šiukšlynus ar atvykus rasti suniokotas poilsiavietes“, – sakė miško želdinimo ir apsaugos inžinierius R. Mažėtis. Marijampolės miškų urėdijos nuotraukos Nr. 534/7
Dalintis
2024/05/10

VRK primena apie draudimą pirkti rinkėjų balsus

Artėjant rinkimų ir referendumo savaitgaliui ir stebėdama informaciją visuomenės informavimo priemonėse ir socialiniuose tinkluose, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) primena politinės kampanijos dalyviams ir pilietinei visuomenei apie įstatymuose...
2024/05/10

Lenkijos ūkininkai protestuoja prieš ES aplinkosaugos taisykles

Varšuva, gegužės 10 d. (AFP-BNS). Lenkijos ūkininkai penktadienį protestavo prieš Europos Sąjungos aplinkosaugos taisykles, kurios, jų teigimu, kenkia ekonomikai, ir paragino surengti referendumą šiuo klausimu.
2024/05/10

Mėgėjams ir profesionalams skirta paroda „Vyno dienos“. Kaip viskas atrodo iš vidaus?

Eilės šią savaitę nusidriekė ne tik savivaldybėse. Vyno ir kitų gėrimų paroda „Vyno dienos“ į „Litexpo“ parodų ir kongresų centrą Vilniuje penktadienį subūrė tūkstančius gurmanų. Didžiausios vyno parodos Baltijos &sc...
2024/05/10

„Gyvūnų gerovės“ veiklų, susijusių su paukščiais ir kiaulėmis, taisyklių pakeitimai

Žemės ūkio ministro gegužės 7 d. įsakymu pakeistos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinės priemonės „Gyvūnų gerovės“ veiklos „Parama už geresnes naminių paukščių (broilerių,...
2024/05/10

VMVT uždraudė į kitą šalį išvežti apleistus ir išsekusius gyvulius

Vakar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pareigūnai uždraudė išvežti galvijus, kurie turėjo patekti į galvijų auginimo ūkį Lenkijoje. Praėjusią savaitę dvi įmonės kreipėsi dėl sertifikato išdavimo 2 galvijų siuntoms....
2024/05/10

Svetimiems pinigų yra, saviems – riestainio skylė

Lietuva pasijuto esanti turtinga ir užsimojo tapti Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo (IFAD) nare bei prisidėti prie šios tarptautinės organizacijos finansinės paramos besivystančių valstybių žemės ūkio plėtrai. Tik lėšų remti mūs...
2024/05/10

Žemės ūkio paskirties žemės perleidimo (dovanojimo) sandorį pripažino apsimestiniu

2024 m. balandžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinėjo bylą, kurioje sprendė dėl privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypų dovanojimo sandorio pripažinimo apsimestiniu bei pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.
2024/05/10

Lietuvos žemės ūkio taryba yra politiškai neutrali organizacija ir rinkimuose nereiškia palaikymo nei vienai politinei jėgai ir nei vienam kandidatui į Prezidentus

Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT arba tiesiog Taryba) vienija 10 žemdirbiškų organizacijų, kurios vienija apie 80 proc. Lietuvoje prekinės produkcijos gaminančių ūkių. Taryba, atstovaudama savo narius, dalyvauja žemės ūkio politikos kūrime,...
2024/05/10

Minime Judėjimo sveikatos labui dieną

Judėjimo sveikatos labui diena minima kiekvienais metais gegužės 10 dieną. Šios dienos minėjimą 2002 metais iniciavo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), siekdama skatinti fizinį aktyvumą ir didinti žinomumą apie jo naudą lėtinių neinfekc...