Jaunojo ūkininko planuose – ir su žemdirbyste nesusiję projektai

Šiaulių rajono Meškuičių seniūnijos jaunasis ūkininkas Gediminas Karalius savo valdas įregistravo 2014 metais. Dabar jis deklaruoja 187 ha, iš jų net 139 ha  šiais metais paskyrė pluoštinėms kanapėms auginti. Gediminas grožiui, kraštovaizdžiui paįvairinti, veislei ir ekologiškai mėsai laiko 30 tauriųjų elnių, o jo planuose – ne tik ūkio plėtra, bet ir kitokie sumanymai.

Susidomėjo pluoštinėmis kanapėmis

Į darbus pasinėręs jaunasis ūkininkas G. Karalius skuba papasakoti apie pirmus metus auginamas pluoštines kanapes. Šiais metais įvairiose vietovėse esančiuose dirbamosios žemės plotuose jis pasėjo 139 ha pluoštinių kanapių. Tokiam sprendimui jis rengėsi kelerius metus: vyko į parodas Vokietijoje ir Anglijoje, dar ruošiasi nuvykti į parodą Šanchajuje, skaitė daug literatūros, domėjosi, kokie produktai yra gaminami iš nepelnytai primirštos kultūros – iš labai vertingų pluoštinių kanapių. Gediminas nustebo sužinojęs, kad iš kanapių pluošto, sėklų, jų žiedų galima pagaminti net 50 tūkst. įvairiausių produktų. Pluoštas yra puiki statybinė medžiaga, be to, tinka ekologiškam biokurui, taip pat šis pluoštas tinka austi įvairiems audiniams, virvėms vyti, žiedai naudojami kosmetikoje, gardi jų arbata, iš sėklų spaudžiamas vertingas aliejus, kanapėmis pagardinama duona, taip pat tinka tradiciniams Kūčių ir kitų švenčių valgiams.

Jaunąjį ūkininką stebina kai kurių žmonių kritiškas požiūris į pluoštines kanapes: esą,  sugalvojo auginti narkotinių medžiagų turinčią kultūrą. Tik paaiškinus, jog tai  – klaidinga nuomonė, pluoštines kanapes augino mūsų protėviai, vijo virves, iš pluošto audė maišams ir drabužiams siūti tvirtus audinius, šiltino namus, žmonės prityla,  suklūsta ir susidomi.

Pirmieji metai – bandymams

Ūkininkaujantis verslininkas pakviečia apžiūrėti jo auginamų pluoštinių kanapių laukus. Kanapes pasėjo skirtinguose plotuose – jos auga net 40 vietų, didžiausia plantacija yra net 40 ha, kitur mažesni plotai.

Gediminas sakė, kad pirmaisiais metais jis dar tik bando ir stebi, kaip kanapės auga skirtingame dirvožemyje: pasėjo smėlingame dirvožemyje, durpėje, priemolyje, nemelioruotuose laukuose. Rudenį, kai nuims pirmąjį derlių, tada galės palyginti, koks dirvožemis yra palankus kanapėms augti, kur užaugo geriausias derlius. Be to, stengsis padaryti dirvožemio tyrimus, kad gerai žinotų, kokių medžiagų reikia dirbamosios žemės plotams, kokia yra dirvožemio kokybė. Jaunasis ūkininkas sako, jam svarbu, kad nebūtų nualinta dirbamoji žemė.

Sustojame apžiūrėti Sereikių kaime vešliai žaliuojančių kanapių 10 ha plotą. Gediminas brenda į lauką ir rodo, kad kanapės baigia jį praaugti. Jos gali užaugti net iki 3–4 metrų aukščio. Jaunasis ūkininkas sakė, kad kanapes patręšė tik vieną kartą, joms nereikia didelės priežiūros, šių nepuola kenkėjai. Gediminas kanapes augina sėklai, pluoštui ir biokurui. Jis sako, kad pirmieji metai yra patirties kaupimo ir bandymų metai. Jeigu viskas gerai seksis, planuoja kanapėms paskirti dar didesnius dirbamosios žemės plotus.

Po senelio sodybą šuoliuoja elniai

Buvusioje senelių Vinco ir Stefanijos Karalių sodybvietėje jaunasis ūkininkas įrengė aptvarą tauriesiems elniams laikyti. Po senais sodybos medžiais nuo saulės kaitros slepiasi eiklūs gražuoliai, paskui jie šuoliuoja į kitą aptvaro pakraštį ir vėl atskuodžia prie tvenkinio atsigerti. Gediminui senelių sodyba primena vaikystę – jis čia su broliais dažnai vasarodavo, padėdavo dirbti žemės ūkio darbus. Šviesaus atminimo senelis V. Karalius gerai pažinojo aplinkinių kaimų žmones, apie kiekvieną jų galėjo daug ką gražaus papasakoti. Gediminui ši sodyba primena vaikystę, sukelia daug  sentimentų.

Keičiasi senojo kaimo kraštovaizdis, keičiasi kartos, verslui sparnus pakėlę jauni žmonės ieško naujovių, vietoj melžiamų karvių augina elnius, kiti parsiveža alpakų, dar kiti augina egzotiškų gyvūnų.

Tauriuosius elnius Gediminas augina veislei, grožiui ir ekologiškai mėsai. Elniai jam – savotiškas hobis, atgaiva širdžiai. Pradžiai nusipirko 15 patelių ir vieną patiną. Per keletą metų banda vis didėjo, dabar jau laiko 30 elnių. Rudenį tauriesiems elniams įrengs naują, didesnį, 6 ha ploto aptvarą prie miško. Ten daug vešlios žolės, medžių, elniai turės kur pasislėpti nuo kaitros ar vėjų. Buvusiojo aptvaro plotą įdirbs ir ten pasės grūdines kultūras, o gal paskirs kanapėms.

Pramogaus vėliau

Jaunasis ūkininkas su žmona Deimante augina du sūnus – Vytį ir Ąžuolą. Dar nedideli, darželinukai. Gediminas nuotaikingai pasakojo, kad jis nuolat paskendęs darbuose, vis skuba ir skuba, kad tik suspėtų viską padaryti laiku. Gal ir pritrūksta laiko bei dėmesio žmonai, todėl jos paprašęs: ,,Dabar leisk man dirbti. Dabar mano laikas darbui, verslui, o paskui galėsime ir pramogauti“.

Rimtai ir tvirtai nusiteikęs ūkio plėtrai, Gediminas norėtų įgyvendinti ir kitą sumanymą. Šalia jų sodybos stovi senas, apleistas keturių aukštų malūnas su aštuonkampe kepure. Meškuičių malūnas statytas 1867 metais, įrašytas į kultūros vertybių registrą. Jeigu pavyktų susiderėti su dabartiniu malūno savininku, Gediminas norėtų malūną įsigyti, suremontuoti ir pritaikyti kultūros ir turizmo reikmėms. Ten atsirastų vietos ir Meškuičių bendruomenės kultūrinės veiklos plėtrai.

Aldona SIREIKIENĖ

ŪP korespondentė