JAV dovana dūla stalčiuje, o geomagnetinės audros kankina Lietuvos žmones

Orų prognozės mums praneša menkiausias temperatūros, drėgnumo ar vėjo krypties permainas, o štai apie artėjančią geomagnetinę audrą dažniausiai nesame perspėjami, nors elektromagnetinei spinduliuotei jautresnių žmonių savijauta tomis dienomis smarkiai pablogėja, o kai kuriose ligoninėse dešimtadaliu ir daugiau pagausėja žmonių, sergančių širdies ligomis. Paradoksas: Lietuva turi unikalų JAV mokslininkų dovanotą magnetometrą, tačiau dėl finansavimo stokos jis nenaudojamas.

Spinduliuotės pokyčiai – su orų prognoze?
Štai dėl gegužės viduryje įvykusios vidutinio stiprumo geomagnetinės audros nemažai vyresnio amžiaus žmonių kvietėsi greitąją medicinos pagalbą: kamavo dusulys, nerimas, nemiga, kraujospūdis buvo nepastovus. Taigi nors šaltinių informacijai perduoti turime apsčiai, tačiau vis tiek žmonės kartais atsiduria ligoninėse nė nesupratę, kas gi su jais įvyko.
Apmaudu ir tai, jog jau trejus metus turime unikalų, konkrečiai Lietuvos mag­netinio lauko pokyčius fiksuojantį JAV mokslininkų dovanotą magnetometrą, tačiau dėl finansavimo ir programinės įrangos stygiaus iki šiol negalime pasinaudoti vertingais šio ypač tikslaus ir jautraus aparato duomenimis. Belieka kliautis populiariuose interneto portaluose pateikiama informacija, kuri ne visada tiksli, nes skelbia globalius duomenis.
Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėjas dr. Mykolas Biliukas įsitikinęs, jog magnetinio lauko pokyčius reikėtų skelbti kaip ir kitus meteorologinius duomenis, o didesnio magnetinio aktyvumo dienomis drauge su orų prognozėmis būtų itin pravartu net savijauta nesiskundžiantiems žmonėms priminti, kad stebėtų savo kraujospūdį, nesikaitintų saulėje, neplanuotų sunkių darbų, įtemptų susitikimų, gertų daugiau skysčių.
„Jautresnis elektromagnetinei spinduliuotei žmogus tam tikro savijautos pablogėjimo gal ir neišvengs, juolab ligonis, tačiau laikantis tam tikro režimo, bent jau galima išvengti sunkiausių geo­mag­netinės audros pasekmių – staigių mirčių“, – sakė kardiologas.

Esame tarsi maži magnetukai
M. Biliukas tarptautiniuose tinklalapiuose stebi duomenis apie Žemės magnetinio lauko pokyčius. Sužinojęs, jog artėja geomagnetinė audra, gydytojas ne vienam savo pacientui primena labiau save pasaugoti, o jo vadovaujamas Kardiologijos skyrius pasirengia didesniam ligonių antplūdžiui. Mat pastebėta, jog jau porą trejetą dienų prieš geomagnetinę audrą širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys pacientai ima jausti jos poveikį – jiems trinka širdies ritmas, smarkiai padidėja kraujospūdis, tirštėja kraujas, padidėja trombų susidarymo, infarkto, insulto rizika.
„Žmogaus kraujyje yra geležies, tad visi esame tarsi maži mag­netukai, reaguojantys į magnetinio lauko pokyčius. Po blyksnio Saulėje į kosminę erdvę išsviestas plazmos pliūpsnis Žemę pasiekia per maždaug 1,5–2 paras. Kartais šis aktyvių dalelių srautas Žemės nekliudo, bet jei banga pasiekia mūsų planetą, kyla magnetinė audra. Kaip tai paveikia žmogų? Visų pirma, smarkiai sužadina jo nervų sistemą. Visą mūsų kūno paviršių dengia receptoriai – tarsi mažytės, į aplinkos pokyčius reaguojančios „antenos“. Išaugusi nervinė įtampa sukelia daug kitų negalavimų: didina kraujospūdį, trikdo širdies ritmą, tirština kraują, didina nervingumą“, – paaiškino dr. M. Biliukas.

Vaistų suvartojama keletą kartų daugiau
Geomagnetinių audrų poveikis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis sergantiems pacientams buvo viena iš dr. M. Biliuko disertacijoje nagrinėtų temų. Pastebėta, jog miokardo infarktą patyrę ligoniai reaguoja į tam tikro stiprumo (didesnį nei 50 Wolfo vienetų) magnetinį lauką. Kardiologas tyrė, kaip keičiasi šių ligonių geriamo vaisto – nitroglicerino – suvartojimas iki vadinamojo piko – didžiausio elektromagnetinio lauko aktyvumo dienos.
„Nitroglicerinas yra preparatas, kuris turi būti geriamas nuo pat pirmos skausmų krūtinėje minutės arba vos prasidėjus dusuliui. Kuo silpnesnis širdies kraujagyslių ligomis sergantis žmogus, tuo intensyviau jam tenka gerti tą vaistą, nes jo būklė blogėja. Žmonės kartais iš nežinojimo sako, kad dar taip neskaudėjo, kad gertų nitrogliceriną, bet juk gaisrą gesinti visada reikia, kol dar tik rusena kibirkštėlė, nelaukiant, kol įsismarkaus liepsnos. Kiekvienas infarktas taip pat prasideda skausmu, dusuliu, ir niekada nežinoma, kuo baigsis“, – vaizdžiai palygino pašnekovas.
Stebėjimai parodė: jei likus 3 dienoms iki geomagnetinės audros ligoniai išgerdavo pusantro karto daugiau nitroglicerino, tai po dienos vaisto dozė jau būdavo dviguba, o piko dieną nitroglicerino suvartojimas net 4–5 kartus viršydavo įprastinį vidurkį.
„Bet jau kitą dieną vaisto suvartojimas staiga krinta, neatsižvelgiant į tai, ar geomagnetinė audra tęsiasi, ar rimsta. Vadinasi, čia jau įsijungia organizmo prisitaikymo mechanizmai, išsivystę evoliucijos eigoje per milijonus metų“, – pasakojo gydytojas kardiologas.

Skėčio nuo Saulės audros dar niekas neišrado
Didžiausias pavojus širdies negalavimų turintiems pacientams kyla, jei vienu metu susikaupia keletas nepalankių veiksnių. Pavyzdžiui, esant didesniems nei 10 laipsnių šalčiams, išauga šalčio krūtinės anginos pavojus, o jei dar tomis dienomis siaučia geomagnetinės audros, ligoniui reikėtų būti ypač dėmesingam. Taip pat pastebėta, jog nervingiems žmonėms pražūtingus sveikatai padarinius gali sukelti pilnaties ir geomagnetinės audros sutapimas.
Pasidomėjome: nejau, taip sparčiai į priekį žengiant mokslui, tobulėjant technologijoms, pasaulyje iki šiol neišrasta jokios veiksmingos apsaugos nuo geomagnetinių audrų?
„Prieš magnetines audras nepapūsi. Jas sukelia Saulės aktyvumas. Tad ne tik Žemėje, bet ir kosmose nėra galybės prieš Saulės pajėgumus. Nėra ir aparatūros, tik rekomendacijos, kaip tokiomis sveikatai pavojingomis dienomis žmogui elgtis“, – sakė pašnekovas.
M. Biliukas patvirtino: net ir dalis mūsų šalies medikų skeptiškai vertino geomagnetinių audrų poveikį žmogaus organizmui ir savijautai. Tačiau neigiamos nuostatos blėsta, nes visame pasaulyje kuriama vis daugiau elektromag­netinio lauko kitimo stebėjimo stočių (vien Kanadoje, gydytojo žiniomis, jų yra 16), analizuojami jų sukaupti duomenys.
„Sergamumas ir mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje vienas didžiausių Europoje, tačiau ilgą laiką šių ligų profilaktikos ir gydymo prioritetai buvo kitokie. Tad šalyje iki šiol neturime žmonių informavimo sistemos, reiškiniu domisi pavieniai entuziastai mokslininkai, o šio reiškinio tyrimų valstybė nefinansuoja“, – apgailestavo pašnekovas.

Gydytojo patarimai, kaip saugotis
Artėjant geomagnetinei audrai, nereikėtų kaitintis saulėje, saulėtą dieną būtina užsidėti skrybėlę, kur nors vykstant pasiimti priemonių nuo perkaitimo ir saulės smūgio. Būtina griežčiau stebėti kraujo spaudimą, nepamiršti išgerti jį reguliuojančių vaistų. Kasdien tiksliai gerti gydytojo skirtų kraują skystinančių preparatų. Pastebėta, jog po pusmečio gydytojo skirtus vaistus drausmingai geria vos pusė pacientų.
Taip pat geomagnetinių audrų dienomis nepatartina rengti įtemptų susitikimų ar posėdžių, svarbių renginių, sportinių maratonų, ypač jei su magnetinėmis audromis sutampa karšti orai ir pan. Reikia vartoti daugiau skysčių, vengti aštrių produktų.

Žalingas ir per mažas elektromagnetinis laukas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sporto instituto profesorius Alfonsas Vainoras pabrėžė, jog sunkias ligas gali išprovokuoti ne tik padidėjęs, bet ir per mažo aktyvumo elektromagnetinis laukas.
„Mes gyvename tam tikroje elektromagnetinių virpesių intensyvumo aplinkoje, tam tikrame mums komfortiškame diapazone. Kai elektromagnetinių virpesių aktyvumas per didelis – blogai, bet blogai, ir kai jis per mažas. Stipresnių Saulės vėjo pliūpsnių atvejais esame pastebėję atvejų, kai globalus Žemės magnetinis laukas sužadintas, o štai lokalus laukas „nutyla“. Tai taip pat gali sukelti įvairias ligas. Taigi esama dar vieno geomagnetinių audrų poveikio – kai žmonės nukenčia ne nuo pačios audros, o nuo pas mus, Lietuvoje, susilpnėjusio elektromagnetinio lauko“, – paaiškino profesorius.
Be to, skriedama kosminėje erdvėje, Žemė kerta įvairiausių dalelių srautus, kurie kartais sukelia didesnes geomagnetines audras nei Saulės pliūpsniai.
Tuos unikalius reiškinius, kurie iki šiol nebuvo fiksuojami jokiais aparatais, galime stebėti ir Lietuvoje, nes bendradarbiaujant su Širdies matematikos institutu (JAV, Kalifornija) Lietuvoje 2014 m. buvo įrengtas unikalus prietaisas – magnetometras. Širdies matematikos institutas drauge su NASA vykdo globalaus magnetinio lauko monitoringą ir stebi lokalius magnetinius laukus specialiai parinktose vietovėse. Tokie ypač jautrūs prietaisai visoje Žemėje – vos šeši; be to, kuris veikia Lietuvoje, magnetometrai dar įrengti Saudo Arabijoje, JAV, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje ir Pietų Afrikos Respublikoje.

Lietuvoje – unikalus magnetometras
JAV mokslo institucijos LSMU ir KTU mokslininkus pastebėjo dėl jų sukurtų unikalių matematinės analizės metodų. Pradėta bendradarbiauti, Lietuvos mokslininkų grupės darbai analizuojant Žemės magnetinio lauko kitimo duomenis įvertinti itin palankiai, o vėliau nuspręsta Lietuvai dovanoti magnetometrą. Pasak prof. A. Vainoro, tokio įrenginio kaina milžiniška, be to, jo šiaip sau laisvai neįsigysi, nes tokio jautrumo magnetometrus NASA naudoja tik kosmose.
Magnetometras turi būti įrengtas toliau nuo pramonės centrų, elektros tiekimo linijų, kelių ir kitų trikdžių; tinkamiausia šiam prietaisui vieta rasta Baisogaloje, LSMU Gyvulininkystės instituto teritorijoje.

Veikia visas gyvas būtybes
„Nuo pat pradžios visa gyvybė Žemėje vystėsi kintančių elektromagnetinių laukų aplinkoje, tad mūsų jautrumas šiems pokyčiams užprogramuotas tiek kiekvienos ląstelės, tiek viso organizmo funkcijose. Visos gyvos būtybės Žemėje yra susietos su elektromagnetiniais laukais, ir mes apstulbome pamatę, koks glaudus šis ryšys. Visos ligos – nuo onkologinių iki traumų – daugiau ar mažiau susijusios su elektromagnetinių laukų kitimais, praktiškai su jais susijusi visa žmogaus sveikata. Bet kai mes į šiuos duomenis neatsižvelgiame, tai atrodo, kad jų ir nėra.
Juk kiek savižudybių įvyksta Lietuvoje, jų skaičiumi lenkiame Europą. Kodėl? Šie dalykai yra sietini su elektromagnetinio lauko pokyčiais konkrečiai Lietuvoje. Reikėtų juos tyrinėti ir aiškintis, tačiau kol kas sulaukiame labai menko dėmesio. Nauji dalykai pas mus sunkiai skinasi kelią, tad padėtis apverktina, apgailestavo pašnekovas.
Tad iš esmės padėtis Lietuvoje yra paradoksali: turime unikalų, vienintelį Europoje, prietaisą, fiksuojantį svarbius duomenis, kurių iš niekur kitur neįmanoma gauti, kurie gali turėti įtakos ne tik šalies žmonių sveikatai, bet ir ištisoms ūkio sritims – gyvulininkystei, augalininkystei, tačiau dėl finansavimo ir programinės įrangos stokos visu tuo nepasinaudojame.
„Mes rengėme keletą projektų, tačiau jie buvo atmesti. Viskas, ką šiuo metu galime, – visuomenę šviečiame tiesiogiai, skaitome paskaitas. Žmonių supratimas apie tokios informacijos poreikį pamažu auga, bet nežinau, ar mano gyvenimo užteks sulaukti Lietuvoje reikšmingų pokyčių“, – nelinksmai apibendrino LSMU Sporto instituto profesorius.

Rasa MASIOKAITĖ
„ŪP“ korespondentė