Juoda duona užleidžia pozicijas?

„Ūkininko patarėjo“ konkursas „Pyragų karalius“ prasideda!

Žmogus valgė, valgo ir valgys, o juoda duona – mūsų mėgstamiausia, populiariausia, ja didžiuojamės kaip tautinio paveldo dalimi… Tokiais stereotipais bandžiau pradėti pokalbį su „Kėdainių duonos“ direktoriaus pavaduotoja Laura Valentiniene, tačiau iškart buvo paneigta: juodos duonos, pasirodo, perkama ir valgoma vis mažiau.

Nuo vilko ant meškos…
„Juoda duona, galima sakyti, nyksta, ir kažkada būsime kaip bet kuri kita Europos šalis, kaip Anglija ar Prancūzija, kur juodos duonos praktiškai nėra, – teigia L. Valentinienė. Nuo 2002 m. veikiančios „Kėdainių duonos“ gamybos apimtys ir pardavimo statistika rodo, jog kasmet juodos duonos pozicijas po truputį „perima“ balta duona ir konditerija.
Pasak pašnekovės, kasmet mažėjantis ruginių miltų pardavimas yra bendra tendencija, ryškėjanti bendraujant su žaliavų tiekėjais, kitomis panašaus profilio įmonėmis. „Priežasčių toli ieškoti nereikia – juk išsivažinėja žmonės, vartotojų tiesiog aritmetiškai mažėja, o juodą duoną vis dėlto labiausiai vertina vyresnioji karta, kuriai ji tinka prie visko: ir prie mėsos, ir prie bulvių“, – sako L. Valentinienė. Jaunimas nebevalgo tiek duonos, jiems įtakos turi ir plintantis sveikos gyvensenos užkratas, ir naujos maisto derinimo mados, ir dietologų rekomendacijos sveikiau maitintis. Tačiau, pasirodo, linkstame į kitą kraštutinumą – įsivaizduodami, jog duoną valgyti nesveika, imame daugiau vartoti baltųjų miltų gaminių, kurie tikrai nėra vertingesni nei įprasta ruginės duonos riekė.

Rankomis sušildyta duona – kitokia
Kažkada labai populiarūs dideli „Kėdainių duonos“ produkcijos kepalai dabar fasuojami mažesnėmis pakuotėmis, po kelias riekes, o anksčiau 90 proc. sudariusios neraikytos duonos produkcijos beveik nebeliko – anot L. Valentinienės, niekas į ją nebežiūri. Tačiau įmonės produkcija turi vieną išskirtinę savybę – visa ji, nuo duonos kepalo iki sausainio, formuojama rankomis, „įkraunama“ žmogaus darbo šiluma ir energija.
„Rankų prisilietimas prie gaminio yra neįkainojamas, – tikina pašnekovė. – Atsirandančius įtrūkimus, nelygumus suteikiant formą kompensuoja kepinio skonis, kuris tikrai skiriasi nuo pramoniniu būdu gaminamų. Skiriamasis mūsų produkcijos ženklas – pats gaminys. Jis, formuojamas rankomis, yra akivaizdžiai aukštesnis, nesuplotas, neprispaustas, palyginti su mechanizuotos gamybos produkcija.“ Išsilaikyti šiame versle smulkiai įmonei dabar nėra leng­va, mažos kepyklėlės neatlaiko didžiulės konkurencijos, tad „Kėdainių duonai“, per parą iškepančiai 2,5 t įvairių gaminių, įveikiami kasdieniai iššūkiai yra nemenka pergalė.

„Kėdainių duonos“ direktoriaus pavaduotoja Laura Valentinienė sako, kad net 50 proc. konditerijos gaminių eksportuojama.

Nauja – pamiršta sena
Kūrybingas „Kėdainių duonos“ kolektyvas vartotojams vis siūlo naujienų, kurios greitai prigyja ir atranda savo pirkėją. „Pradėjome gaminti duonos girą – specialiai kepame duonos džiūvėsius ir iš jų verdame natūraliai, kaip seniau“, – pasakoja L. Valentinienė. Žmonės greitai pajuto, jog šis gėrimas ir skanesnis, ir sveikesnis, tad jo paklausa didėja, ypač vasarą.
Nuolat ieškoma naujų duonos rūšių, stengiantis įtikti įvairaus skonio ir poreikių valgytojams. Originalus sprendimas, beje, vėlgi pagrįstas senų gerų tradicijų sinteze – juoda duona su lašinukais. Tai nuo seno mėgstamas juodos duonos ir rūkytų lašinių derinys, tereikia agurko paieškoti.
Pastaruoju metu labai populiarėja forminė „Senolių“ ir „Aukštaičių“ duona. Kodėl ji taip žmonėms patinka? „Ji tiesiog skani, – šypsosi L. Valentinienė. – Kaip ir dar viena mūsų naujovė – duona su lazdynų riešutais.“

Skaniausia – 4–5 dienas
Iš beveik 80 įvairios „Kėdainių duonos“ produkcijos rūšių vyrauja duonos gaminiai: apie 50 asortimento pavadinimų. Populiarumo lydere laikytina duona „Ant ajero“, kepama nuo pat įmonės gyvavimo pradžios ir iki šiol paklausi, neatsibosta valgytojams ir „Kėdainių batonas“. Įmonės gaminiai neguli parduotuvių lentynose savaitėmis, nesistengiama įvairiais priedais pailginti jų galiojimo laiko, nes, anot L. Valentinienės, pats skanumas – 4–5 dienos. Tai optimalus natūraliai pagaminto kepinio vartojimo laikas, turintis, kaip ir bet koks gyvas organizmas, savo gyvavimo ciklą. „Mūsų kepiniai, galima sakyti, gyvi, įgaunantys juos gaminančių žmonių energijos ir natūraliai perteikiantys ją vartotojams. Itin atidžiai renkamės pagrindinių žaliavų tiekėjus, neeksperimentuojame, ieškodami pigesnių variantų, jau daug metų bendradarbiaujame su „Kauno grūdais“, tad dėl kokybės esame ramūs.“

Emigrantai „susigrąžinami“ sausainiais
Konditerijos asortimentas, pa­lyginti su duonos gaminiais, kuklesnis, apie 30 pavadinimų, tačiau gaminami kiekiai įspūdingi. „Ir jie nemažėja, tiesiog nebespėjame kepti, – sako L. Valentinienė. – Patys skaniausi sausainiai pasaulyje – mūsų „Smėlio juostelė“, aš juos visur ir giriu, ir siūlau, ir pati labai mėgstu. Kiek jų bekeptume, vis kur nors pritrūksta…“
Dėl populiarųjų „Kėdainių duonos“ sausainių („Karališkieji“, „Žibutė“, „Grybukai“ ir kt.) Lietuvos vartotojas gali jaustis kiek nuskriaustas, nes daugiau nei 50 proc. konditerijos gaminių eksportuojama. Jie iškeliauja ten, kur daugiausia lietuvių – į Airiją, Didžiąją Britaniją, ir, beje, ne vien lietuviai juos ten išperka. „Tai buvusių tarybinių laikų sausainiai, nuo seno išlaikyti receptai, o pirkėjai ir skonį, ir išvaizdą jų arba atsimena, arba iš naujo atranda. Vienu žodžiu, teisingi tikri sausainiai“, – tvirtina „Kėdainių duonos“ direktoriaus pavaduotoja.

Gerą kepėją reikia išsiugdyti
Šiuo metu „Kėdainių duonoje“ dirba 55 darbuotojai, net 70 proc. jų – pradėję darbą įmonės kūrimosi pradžioje. „Sunku surasti darbuotoją, – konstatuoja
L. Valentinienė. – Ypač specialistą: kepėją, konditerį. Kepėjų Lietuvoje dabar išvis neberengiama, konditeriai, jei ir pasirodo, neturi elementarių įgūdžių.“ Ir ne vien šioje Kėdainių įmonėje – problema stiprėja visoje Lietuvoje. Bet kurį darbuotoją kolektyvas turi praktiškai apmokyti. Tačiau vien to nepakanka, pats žmogus turi norėti dirbti. Būtent šis nusiteikimas pastaruoju metu keičiasi – dirbti nebenorima. Norima turėti. Ir kuo mažiau pastangų įdedant.

Gaminiai formuojami rankomis, todėl ir iškepę yra nesuploti ir nesuspausti.

Produkcijos kainų euras nepakėlė
Euro įvedimo metu kilęs kainų didinimo vajus „Kėdainių duonos“, atrodo, neįtraukė – dar 2013 m. patvirtintos produkcijos kainos išliko tokios pačios iki pat 2015-ųjų vidurio, o ir tuomet tepakilo 2–3 euro centais. „Mūsų vadovas Vid­mantas Petkevičius, įkūręs šią įmonę, yra tikras žodžio žmogus, vertinantis žmones ir jų darbą. Nors viskas brangsta, darbuotojai irgi – juk vien minimalus atlyginimas porą kartų keltas, stengiamės spaustis įmonės sąskaita, išnaudodami vidinius išteklius, neužkraudami šių problemų savo pirkėjams“, – pasakoja L. Valentinienė. Beje, uždirbtais pinigais „Kėdainių duona“ kaip socialiai atsakinga įmonė dalijasi: jos direktorius V. Petkevičius yra aktyvus Kėdainių krašto sportininkų – boksininkų, motokrosininkų – rėmėjas.

Duonos su riešutais reikia ieškoti mugėse
„Kėdainių duonos“ produkcijos parduotuvėse randa Kėdainių, Jonavos, Kaišiadorių, Ukmergės, Panevėžio, Kauno, Raseinių, Rad­viliškio rajonų gyventojai, ji platinama per 250 prekybos vietų Vidurio Lietuvoje, o didžiuosiuose prekybos tinkluose įmonės logotipą pamatysime tik Kėdainių „Maximoje“. Įmonė turi tris firmines prekyvietes, tačiau paklausiausi jos gaminiai būna įvairiose mugėse, masinėse lauko šventėse – štai ten labai laukiama šviežiausia „Kėdainių duonos“ naujovė, garsioji duona su lazdynų riešutais, pagardinta džiovintais abrikosais, slyvomis, saulėgražomis ir kt. Tokie ingredientai gaminį, suprantama, pabrangina, tačiau juk ne kasdien sau tokią prabangą leidi…

Gintarė VAICIEKAVIČIŪTĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.