Kaimo keliams – špyga taukuota

Daiva BARTKIENĖ
“ŪP” korespondentė

Nors Automobilių kelių direkcija savivaldybėms dar nepaskirstė Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, Jurbarko politikai patvirtino sprendimą kaimo gyvenviečių gatvėms asfaltuoti pinigų šiemet neskirti, o nuo purvo gelbėti miesto gyventojus.

kaimasŽvyrkeliai netenka dangos Jurbarko r. savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vedėjas Stanislovas Andriulis tarybos nariams sakė, kad šiemet iš Kelių priežiūros ir plėtros programos tikimasi gauti 2,5 mln. Lt, todėl maždaug už tiek ir suplanuota atlikti darbų.
Iš būsimo finansavimo seniūnijų žvyruotiems keliams ir gatvėms prižiūrėti, kaip visada, atriekta 595 tūkst. Lt. Jau daugelį metų žvyrkelių priežiūrai skiriama suma nesikeičia, nors seniūnai nuolat kalba, kad pinigų neužtenka net kelis kartus keliams nugreideriuoti, o žvyro kiekvienais metais nuperkama vis mažiau. Didžioji dalis iš 800 km seniūnijų kelių praktiškai be dangos – per du dešimtmečius žvyras nudulkėjo, o nauju užpildomos tik atsiradusios didžiosios duobės. Seniūnai neslepia, kad esant tokiam finansavimui po penkių dešimties metų kelių su žvyro danga kaime praktiškai nebeliks, teks važinėti duobėtais gruntkeliais.
Prieš keletą metų Jurbarko r. meras Ričardas Juška sudarė komisiją kelių ir gatvių asfaltavimo eiliškumui nustatyti. Prieš pat tarybos posėdį susirinkusius komisijos narius šokiravo pasiūlymas neskirti lėšų kaimų gatvėms asfaltuoti. Komisijos pirmininkas, buvęs Lietuvos ūkininkų sąjungos Jurbarko skyriaus pirmininkas Egidijus Giedraitis tarybos posėdyje pripažino, kad dėl tokio savivaldybės administracijos pasiūlymo kilo daug diskusijų ir trys iš šešių komisijos narių balsavo prieš jį. „Komisijoje esame tik statistai, nes būname pastatyti prieš faktą“, – apgailestavo E. Giedraitis.
2012 m. E. Giedraičio vadovaujama komisija priėmė principinį sprendimą Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas skirstyti pagal gyventojų skaičių. Jurbarko rajone kaimiškosiose vietovėse šiuo metu gyvena apie 19 tūkst. žmonių, mieste yra maždaug 11 tūkst. gyventojų, todėl miestelių ir gyvenviečių gatvėms asfaltuoti turėtų būti skiriama apie 60 proc. Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Rajono vadovų noras ne tik šių, bet ir ateinančių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas skirti miesto gatvėms asfaltuoti papiktino tarybos narius.
„Kiek galima joti ant to kaimo? Seniūnijų keliai visiškai nualinti, negali surasti net dviejų mašinų žvyro, o mes čia mieste asfaltuosime. Kaime gyvena du trečdaliai gyventojų, reikėtų pinigus bent per pusę padalyti, kokią nors tvarką nustatyti. Kelinti metai vis žadame: bus, darysime, bus darysime“, – tarybos posėdyje priminė valstiečiams liaudininkams atstovaujantis Kasparas Jurevičius.

Kaimui pinigų per daug
Rajono meras R. Juška aiškino, kad atlikus 2006-2013 metų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų paskirstymo analizę akivaizdu, kad miesto gatvėms asfaltuoti buvo skirta daug mažiau nei kaimo vietovėms. Savivaldybės administracijos skaičiavimais, mieste atlikta asfaltavimo darbų už 4 mln. 362 tūkst. Lt, kaimo vietovėse – už 10 mln. 370 tūkst. Lt.
Mero skaičiavimais, miesto gatvėms asfaltuoti 2006-2013 metais savivaldybė skyrė tik mažiau nei 30 proc. iš Automobilių kelių direkcijos gautų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. „Atkreipiu dėmesį, kad iš diversifikavimo programos lėšų dabar gatvės tvarkomos ir naujos asfaltuojamos Jurbarkų seniūnijoje, tuo pasinaudojo Veliuonos, Juodaičių, Eržvilko, Šimkaičių seniūnijos. Jei pridėtume ir tas lėšas, procentas būtų dar nepalankesnis miestui“, – tvirtino rajono meras.
Merui replikavęs E. Giedraitis neslėpė, kad skaičiai ir jį nustebino. „Kaime pridaryta visokių šaligatvių. Jei seniūnai būtų žinoję, kaip bus skaičiuojama, šaligatvių nebūtų taip lengvai kloję“, – mano E. Giedraitis.

Ignoravo seniūnų nuomonę
Įdomiausia, kad savivaldybės tarybos posėdžiui pirmininkavęs meras R. Juška net neleido pasisakyti seniūnų atstovui. Apie tai, kad seniūnų vardu norėtų kalbėti Eržvilko seniūnas Gintaras Kasputis, merą informavo ir žodį jam suteikti prašė tarybos narys Gintaris Stoškus. R. Juška jam atkirto: „Dabar yra klausimai, ne pasisakymai.“
Kadangi daugiau niekas nieko neklausė, meras paskelbė: „Dabar pasisakymai.“ Bet klausti panoro tarybos narys Vidmantas Juzėnas, ir meras tam neprieštaravo.
Netrukus R. Juška vėl skelbė: „Pagal reglamento 68 straipsnį, 10 minučių paklausimams laikas baigėsi. Dabar pasisakymai.“ Bet tada klausti panoro Zita Sorokienė.
Trečią kartą pakvietęs pasisakyti, meras įspėjo, kad pirmiausia turi kalbėti tarybos nariai: „Seniūnai tegul palaukia savo eilės.“
Pasisakymai netrukus peraugo į pasiūlymus, meras pakvietė už juos balsuoti, o išgirdęs G. Stoškaus priekaištą, atšovė: „Tuo momentu, kai klausiau, nebuvo norinčiųjų pasisakyti.“
G. Stoškus stebėjosi, kad rajono vadovai nenori išklausyti tų žmonių, kurie atsakingi už seniūnijų kelius ir geriausiai žino jų padėtį. „Seniūnas prašė leisti pasisakyti, o jūs, mere, nutylėjote. Išklausykime, kad priimtume teisingą sprendimą. Nubalsuosime, jis taps teisėtas, bet ar bus teisingas? Pagalvokime apie tai“, – kvietė tarybos mažumai atstovaujantis politikas.
Neleidžiančiu prieštarauti tonu R. Juška jam atrėžė: „Į mane niekas nesikreipė, niekas nepakėlė rankos, kad nori kalbėti. Ne jūs pirmininkaujate ir ne jūs nurodote, kam šiame posėdyje kalbėti. Nematau daugiau norinčiųjų pasisakyti, kviečiu balsuoti.“

Tempia paklodę į savo pusę
Po tarybos posėdžio „Ūkininko patarėjo“ pakalbintas Eržvilko seniūnas G. Kasputis neslėpė norėjęs atverti akis tarybos nariams. „Rajone yra 800 km žvyrkelių, o visos miesto gatvės sudaro tik 60 km. Pagal tokias proporcijas daugiau nei 90 proc. Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų turėtų būti skiriama kaimui. Suprantu, kad to niekada nebus, bet visai neskirti pinigų kaimo gyvenviečių gatvėms asfaltuoti yra nesąžininga“,- teigė seniūnas.
Pasak G. Kaspučio, Eržvilko seniūnija 150 km žvyruotų kelių priežiūrai per metus gauna 81 tūkst. Lt. Pusę šių pinigų skiria duobėms žvyru užpilti, likusius naudoja greideriavimui. „Per viešųjų pirkimų konkursą nupirktos paslaugos visada būna labai brangios, jei greideriuotume visus kelius, neužtektų net vienam kartui. Tenka rinktis ir didžiausią dėmesį skirti tiems vietiniams keliams, kuriais važinėja mokykliniai autobusai“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Eržvilko seniūnas.
G. Kasputis tikino nežinantis, kaip paaiškinti seniūnaičiams, kodėl savivaldybė nusprendė ignoruoti kaimą. Jo manymu, labiausiai nusimins Lybiškių gyventojai, tikėjęsi, jog šiemet pagaliau bus išasfaltuota ypač prastos būklėsMokyklos gatvė – jie jau ne kartą kreipėsi į savivaldybės administraciją, net rinko parašus. „Žinau, kad žmonės dabar nusivils, eilinį kartą pasakys, kad valdžia jų nemato ir negirdi. Nežinau, ar galėčiau tokią nuomonę paneigti“, – apgailestavo seniūnas.
Nors Eržvilko seniūnija prieš keletą metų gavo lėšų infrastruktūrai atnaujinti, didžioji dalis jų buvo panaudota ne gatvėms asfaltuoti. Už tas lėšas Eržvilke prie mokyklos pastatytas stadionas, akmenimis išgrįsta istorinė miestelio aikštė, atlikta nemažai kitų darbų.
„Viskas, kas padaryta, buvo tikrai reikalinga, bet asfaltą už Europos Sąjungos pinigus paklojo tik vienoje, pro stadioną einančioje gatvėje. Be to, buvo reikalaujama tas lėšas panaudoti vienoje vietoje, o seniūnijoje yra septynios didelės gyvenvietės, daugiau nei 70 kaimų. Ar ten gyvenantys žmonės yra kitokie nei įsikūrę mieste, ar jie nenori gyventi patogiau?“ – piktinosi seniūnas.
G. Kasputis mano, kad savivaldybės administracija miesto gatvėms asfaltuoti galėtų gauti pinigų iš Europos Sąjungos fondų, kurie dėl per mažo gyventojų skaičiaus neprieinami kaimo gyventojams. Tada kaimui būtų galima atiduoti visas savivaldybei skirtas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas, nes tai vienintelis finansavimas, kurį galima gauti be projektų.

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.