Columbus +10,0 °C Debesuota
Šeštadienis, 20 Bal 2024
Columbus +10,0 °C Debesuota
Šeštadienis, 20 Bal 2024

Kaimynų draugystę sustiprintų nauji kelionių maršrutai

2016/06/08


Pasienyje kartais užtenka ir pusvalandžio, tačiau vis dar būna, kad reikia palūkėti ir keletą valandų. Pasienyje kartais užtenka ir pusvalandžio, tačiau vis dar būna, kad reikia palūkėti ir keletą valandų.

Stasys JOKŪBAITIS „ŪP“ specialusis korespondentas, Lyda (Baltarusija) Lietuviai atostogauti dažniausiai traukia į Turkiją, o Lietuvoje, pasirodo, daugiausia lankosi baltarusių. Praėjusiais metais pagal į Lietuvą atvykstančių turistų skaičių Baltarusija buvo ant­ra – mūsų šalyje tada viešėjo 163 tūkst. šios šalies piliečių, kurie sudarė apie 12 proc. visų atvykusių keliauninkų. Kas lemia žmonėms renkantis kelionių maršrutus? Kaip šioje srityje kaimyninės valstybės galėtų dar labiau plėsti abiem pusėms naudingą bendradarbiavimą? Apie tai ir kitas abiejų šalių turizmo aktualijas kalbėta Lydoje dvi dienas vykusiame Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forume.

Turistų indėlis į ekonomiką didėja Šių metų pirmą ketvirtį Baltarusija turistų srautu Lietuvoje jau aplenkė Vokietiją ir dabar pirmauja. Pasak ūkio ministro Evaldo Gusto, skaičiuojama, kad vienos kelionės metu turistas Lietuvoje išleidžia apie 373 Eur. Baltarusijos turistų indėlis į Lietuvos ekonomiką pernai siekė 60,7 mln. Eur. Tai beveik dvigubai daugiau negu prieš penkerius metus. Bendradarbiavimas su kaimynine valstybe, ministro teigimu, galėtų plėstis dar labiau, nes Lietuva gali pasiūlyti itin platų spektrą turizmo, sveikatos ir sveikatingumo paslaugų – nuo kaimo turizmo iki aukštos kokybės SPA. Panašius siekius forume išsakė ir Baltarusijos Respublikos Sporto ir turizmo ministerijos Turizmo departamento direktoriaus pavaduotoja Natalja Jelisejeva. Šių metų vasarą Minske ir Gomelyje ketinama pristatyti Lietuvos turizmo galimybes.

Maršrutus pakoregavo teroristai

Baltarusijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Korolas įdėjo daug pas­tangų organizuojant ekonomikos forumą Lydoje ir stiprinant abiejų šalių bendradarbiavimą. Baltarusijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Korolas įdėjo daug pas­tangų organizuojant ekonomikos forumą Lydoje ir stiprinant abiejų šalių bendradarbiavimą.

Turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktorė Jurgita Kazlauskienė pripažino, kad pernai dėl politinės situacijos šiek tiek sumažėjo turistų iš Rusijos ir Baltarusijos. Tačiau, jos teigimu, kaimynai pas kaimynus keliavo ir keliaus, ypač šiuo metu, kai daug kur pasaulyje dėl padažnėjusių teroro aktų tapo nesaugu. „Saugumas dabar yra vienas iš prioritetų renkantis atostogų maršrutus, todėl ir baltarusiai, ir lietuviai šiemet gerokai pakeitė savo kelionių kryptį, vis dažniau lankosi vieni pas kitus“, – sakė J. Kazlauskienė. Vakarų sankcijos Rusijai šiek tiek pristabdė turistų srautus į Lietuvą. Tačiau baltarusiai važiuoja pas mus ne tik apsipirkti, bet ir ilsėtis Druskininkuose ar Palangoje. Pasak Turizmo departamento vadovės, svarbiausiomis Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkomis išliko Baltarusija, Rusija, Latvija, Vokietija ir Lenkija. Atstatytos pilys laukia Vos už keturių dešimčių kilometrų nuo Lietuvos sienos esanti Lyda buvo svarbus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės XV–XVI a. amatų ir prekybos centras. Prieš kurį laiką atstatyta kunigaikščio Gedimino laikų pilis dabar tapo ne tik istorijos ir kultūros paveldo objektu, bet ir svarbių renginių vieta. Forumo metu čia surengtoje draugystės vakaronėje iki pat vidurnakčio vyko profesionalių ir saviveiklinių meno kolektyvų koncertai, istoriniai vaidinimai, savo gaminius ir rankų miklumą demonstravo liaudies menininkai. Baltarusijoje apstu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo objektų, rekonstruotų abiejų valstybių istorijai svarbių pilių. Lietuviams tikrai yra ką pažiūrėti. Tačiau kol kas daugiau baltarusių atvyksta į Lietuvą nei lietuvių į Baltarusiją. Ir vieni, ir kiti nori, kad situacija keistųsi.

Asociacijos „Lietuvos medicinos turizmo klasteris“ direktoriaus Gražvydo Morkaus pranešimas forumo turizmo sekcijoje sulaukė didelio susidomėjimo. Asociacijos „Lietuvos medicinos turizmo klasteris“ direktoriaus Gražvydo Morkaus pranešimas forumo turizmo sekcijoje sulaukė didelio susidomėjimo.

Viliojo Augustavo kanalu Forume buvo pristatytas vis dažniau abiejų šalių turistų dėmesį patraukiantis maršrutas Augustavo kanalu. „Tai unikalus XIX a. hidrotechninis įrenginys, jungiantis Nemuno ir Vyslos baseinus. Šis 102 km ilgio kanalas prasideda Lenkijoje, netoli Augustavo, ir baigiasi Baltarusijoje“, – pasakojo laisvosios ekonominės zonos „Grodnoinvest“ administracijos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Klemenokas. Tiesa, Baltarusijoje šis kanalas tęsiasi tik 22,2 km, bet čia veikia keturi įdomūs laivybai pritaikyti šliuzai, kurie buvo restauruoti 2004 m., tiksliai atkuriant pirmykštį vaizdą. Baidarėmis plaukiantiems turistams prie Lenkijos ir Baltarusijos valstybinės sienos yra įrengtas sezoninis kontrolės punktas. Šalia kanalo – daugybė istorijos ir kultūros paminklų, šiuo metu restauruojamas nepakartojamo grožio rūmų ir parkų kompleksas – Petro Gurskio dvaras. Baltarusija kartu su Lenkija rengia dokumentus, kad Augustavo kanalas būtų įrašytas į UNESCO pasaulinių kultūros vertybių sąrašą. Kaip apie labai perspektyvų šį turistinį objektą atsiliepė ir Lietuvos turizmo departamento vadovė. Sujungė vandens kelias Gegužės viduryje atidarytas vandens kelias Nemunu iš Baltarusijos į Lietuvą. Sveikinimo žodžius tada tarė Baltarusijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Korolas, daug pastangų įdėjęs organizuojant ekonomikos forumą Lydoje ir stiprinant abiejų šalių bendradarbiavimą. Laivu „Olga Solomova“ daugiau kaip pusšimtis diplomatų, pasienio tarnybų, savivaldybių vadovų ir specialistų pirmą kartą atplaukė į Baltarusijos ir Lietuvos pasienio Privalkos postą, kur sustojo pasų ir muitinės patikrai, ir netrukus kitapus upės jau pasiekė Švendubrės postą Lietuvos pusėje, kuris oficialiai buvo atidarytas praėjusių metų lapkričio 18 d. Viešosios įstaigos Nemuno euroregiono Marijampolės biuro direktorius Gintaras Skamaročius forume kalbėjo apie tolesnę vandens kelių, galinčių suintensyvinti keliones iš Baltarusijos į Lietuvą ir atgal, plėtrą gilinant upių vagą, stiprinant bendradarbiavimą. Kliuvinys – vizos ir siena

Turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktorės Jurgitos Kazlauskienės teigimu, saugumas dabar yra vienas iš prioritetų renkantis atostogų maršrutus, todėl ir baltarusiai, ir lietuviai šiemet gerokai pakeitė savo kelionių kryptis, vis dažniau lankosi vieni pas kitus. Turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktorės Jurgitos Kazlauskienės teigimu, saugumas dabar yra vienas iš prioritetų renkantis atostogų maršrutus, todėl ir baltarusiai, ir lietuviai šiemet gerokai pakeitė savo kelionių kryptis, vis dažniau lankosi vieni pas kitus.

Ne vieną kartą forume buvo užsiminta, kad didžiausias dvišalio turizmo kliuvinys – vizos. Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje Evaldas Ignatavičius pripažino, kad 60 Eur kainuojančios lietuviškos vizos daugiau kaip du kartus brangesnės už baltarusiškas. Tačiau dabar atidaryta daugiau vizų centrų, jas galima gauti greičiau. Baltarusijos atstovai pasidžiaugė, kad pastaruoju metu jau mažiau reikia gaišti laiko kertant valstybės sieną. Kartais užtenka ir pusvalandžio, tačiau vis dar būna, kad reikia palūkėti ir keletą valandų. Tai ypač pykdo tuos, kurie pas kaimynus vyksta trumpam, tarkime, savaitgaliui. „Reikėtų supaprastinti vizų režimą, tai, žinoma, diplomatų darbas, tačiau reikia padaryti viską, kad Baltarusija taptų patraukli turistams iš Lietuvos ir Lenkijos. Dėl to mes šiandien įgyvendiname nemažai projektų, mūsų sritis turi labai ilgą sieną su Lietuva. Tai unikali teritorija, turinti turtingą, abiem valstybėms svarbų kultūros paveldą“, – sakė Gardino srities vykdomojo komiteto pirmininkas Vladimiras Kravcovas. Išeitį galima rasti Lietuvos ambasadoriaus E. Ignatavičiaus nuomone, Baltarusijoje turizmą galėtų paskatinti vadinamasis 50 km koridorius, kai abiejų šalių piliečiai atstumą iki 50 km galėtų keliauti be vizų, įsigiję vos 20 Eur kainuojančią ir penkerius metus galiojančią kelionių kortelę. Tačiau kol kas viskas įstrigę biurokratiniuose formalumuose. „Šiuo metu galioja bevizis režimas vykstantiesiems į Belovežo girią trims dienoms. Mėginame tą patį padaryti ir Augustavo kanale. Viliamės, kad tai paskatins turizmą į mūsų šalį“, – tikisi Baltarusijos sporto ir turizmo ministerijos Turizmo departamento direktoriaus pavaduotoja N. Jelisejeva. Europoje populiarėja trumpesnės, bet dažnesnės atostogos. Apklausos rodo, kad trumpas atostogas (iki trijų nakvynių) renkasi 49 proc. Europos Sąjungos gyventojų, Lietuvoje – net 53 proc. Be to, per trumpas atostogas turistai vidutiniškai per dieną išleidžia daugiau pinigų nei per ilgas atostogas. Todėl sutvarkius vizų formalumus, kaimyninės šalys galėtų dar labiau išplėtoti turizmą ir iš jo papildyti savo biudžetus. Populiarėja sveikatinimosi kelionės „Baltarusija lietuviams galėtų pasiūlyti savo sanatorijas, kuriose kaina atitinka kokybę“, – sakė N. Jelisejeva. Ne vienos tokios įstaigos vadovas forume pasakojo apie teikiamas paslaugas, sanatorijų specializaciją, ragino drąsiau išbandyti baltarusiškas gydyklas. Forume dalyvavusi Lietuvoje veikiančio kelionių organizatoriaus „Sveikas poilsis“ rinkodaros direktorė Liana Sokolova-Andriuškevič sakė Lydoje radusi nemažai potencialių partnerių, su kuriais galėtų bend­radarbiauti organizuojant sveikatinimo turizmą, į kurį žmonės išsirengia ne tik pailsėti, bet ir pasigydyti. „Esame neblogai susipažinę su Baltarusijos sanatorijomis, sudarę nemažai sutarčių, todėl tikrai turime ką pasiūlyti Lietuvos gyventojams. Dažna sanatorija turi savo specializaciją. Kai kurios yra gerokai pigesnės negu Lietuvoje, kai kurios

Lydos pilies vartus dabar saugo tokia sargyba. Tačiau forumo dalyvius ji praleido be kliūčių. Lydos pilies vartus dabar saugo tokia sargyba. Tačiau forumo dalyvius ji praleido be kliūčių.

brangesnės – viskas priklauso nuo turisto poreikių ir pasirinkimo. Dabar užmezgėme naujus ryšius. Pasirašėme sutartį su prestižine sanatorija „Raduga“. Plėtojame ir atvykstamąjį turizmą, kviečiame baltarusius pailsėti, pasigydyti Lietuvoje, šioje srityje bend­radarbiaujame su kolegomis – turizmo agentūrų darbuotojais – Baltarusijoje, rengiame sveikatinimo kelionių pristatymus“, – sakė „ŪP“ L. Sokolova-Andriuškevič. Tenka įveikti psichologinį barjerą

Asociacijos „Lietuvos medicinos turizmo klasteris“ direktorius Gražvydas Morkus forume pristatė mūsų šalyje teikiamas medicinos, reabilitacijos, poilsio, SPA, apgyvendinimo, kelionių organizavimo ir transporto paslaugas, aukštos kokybės medicinos ir su ja susijusių paslaugų eksporto galimybes. Pasak jo, šio klasterio nariais yra 16 pirmaujančių medicinos ir poilsio įstaigų, kurios pasirengusios suteikti paslaugas įvairių šalių medicinos turistams. Daugiausia jų atvyksta iš Rusijos, Baltarusijos, Gruzijos, Izraelio, Baltijos šalių. „Kodėl žmonės kartais nesiryžta leistis į sveikatinimo keliones? Todėl, kad jos skiriasi psichologiškai. Atvažiavus pailsėti prie jūros, blogiausiu atveju nusivilsi akmenuotu paplūdimiu ar nekokiu viešbučiu, o medicinos turistas į kitos valstybės darbuotojų rankas atiduoda savo sveikatą ir įveikti tą baimę kartais būna nelengva“, – sakė G. Morkus. Analizė rodo, kad žmonės iš Rytų Europos, daugiausia Rusijos ir Baltarusijos, į Lietuvą važiuoja dėl reabilitacijos paslaugų, antros nuomonės konsultacijos, dirbtinio apvaisinimo, ortopedinės chirurgijos, kardiologijos ir kardiochirurgijos paslaugų. Neatsilieka pastaraisiais metais ir Baltarusija, nes turistus dažniausiai suvilioja mažesnės kainos.

Visi darbai nudirbti, galima ir pailsėti. Visi darbai nudirbti, galima ir pailsėti. Merginos ir jaunuoliai pilies kieme pasiruošę šokti polonezą. Merginos ir jaunuoliai pilies kieme pasiruošę šokti polonezą. Lydoje atstatyta kunigaikščio Gedimino laikų pilis dabar tapo ne tik istorijos ir kultūros paveldo objektu, bet ir svarbių renginių vieta. Lydoje atstatyta kunigaikščio Gedimino laikų pilis dabar tapo ne tik istorijos ir kultūros paveldo objektu, bet ir svarbių renginių vieta.

Autoriaus nuotraukos

Dalintis
2024/04/20

Prasideda didysis tulpių žydėjimas VDU Botanikos sode Kaune

Nors orai šiluma nelepina, tačiau Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo didysis tulpių žydėjimas jau pasirengęs tikram spalvų sprogimui: trečiąją balandžio savaitę pradėjo masiškai skleistis Darvino hibridai, Fosterio, p...
2024/04/20

Prieš įstatymą lygūs visi – Plungės apylinkės teismas kunigui teisės vairuoti nesugrąžino

Plungės apylinkės teismas ketvirtadienį  netenkino neblaivaus vairavusio bei teises laikinai praradusio dvasininko prašymo grąžinti teisę vairuoti anksčiau laiko. Teismas kritiškai įvertino dvasininko poelgį dėl vairavimo i&scar...
2024/04/20

„Sodžiaus“ ūkininkės nenuobodžiauja – prasideda kelionių ir švenčių maratonas

Kupiškis („Kupiškėnų žinios“). Lietuvos ūkininkių draugijos Kupiškio rajono skyriaus „Sodžius“ moterys atėjus pavasariui vis aktyviau ima burtis ir judėti. Per pirmą renginį Kupiškio viešo...
2024/04/20

Pradedamas Šalčininkų pasienio kontrolės punkto reguliavimas

Kaip penktadienį pranešė Susisiekimo ministerija, pradedamas įgyvendinti krovininių transporto priemonių, važiuojančių į Baltarusiją per Šalčininkų Pasienio kontrolės punktą, eilių reguliavimas.
2024/04/20

Melioracijos fondo projektas – ne panacėja

Po ilgų svarstymų Melioracijos fondo steigimas keliauja į finišo tiesiąją – Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengė Melioracijos fondo įstatymo projektą, tačiau ūkininkai nei juo džiaugtis, nei vienareikšmiškai jam pritarti...
2024/04/19

Investavimas į naujausias technologijas tampa neatsiejamas nuo žemės ūkio veiklos sėkmės

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas lankėsi žemės ūkio kooperatyvo „Lumpėnų Rambyno“ karuselinės melžimo aikštelės atidarymo renginyje. Šis penkis ūkius vienijantis pieninės galvijininkystės kooperatyvas, veikiantis ja...
2024/04/19

Seismologiniai duomenys rodo, kaip stipriai žmogaus veikla keičia net Žemės gelmes

„Žemės drebėjimai kyla ne tik dėl geologinių priežasčių, bet ir dėl žmogaus veiklos, tarkim, išgaunant žemės gelmių išteklius. Tad seisminiai stebėjimai būtini ir mūsų šalyje – jie svarbūs tiek mokslui, tiek visuom...
2024/04/19

Ūkininkai Vilė ir Vidmantas Navickai apie gyvenimo etapus jungiančias vertybes

Iš kartos į kartą perduodamas atsakingas požiūris į žmones ir gyvulius, pasitikėjimu ir pagarba grįstus santykius, darbą, aplinką – svarbios Alytaus r. ūkininkaujančių Vilės ir Vidmanto Navickų gyvenimo etapus jungiančios vertybės. Ji...
2024/04/19

Pavasarinės sėjos tempą diktuoja gamta

Atėjus pavasarinės sėjos metui, ūkininkai vis dažniau žvalgosi tiek į žemę, tiek ir į dangų. Ir kaip nesižvalgysi, jei balandžio vidurys „nudžiugino“ stipriomis šalnomis, o dažną dieną įkyriai lyja ir šiluma nesiekia nė 1...