Kaip dalysimės dar nenušautą briedį?

Dėl Rusijos embargo ir smukusių kainų pasaulio rinkoje Lietuvos pieno gamintojai patyrė bene didžiausių nuostolių Europos Sąjungoje. Europos Komisija geranoriškai reagavo į Lietuvos prašymą skirti 32 mln. eurų paramą mūsų šalies žemdirbiams. Jeigu situacija pieno sektoriuje nesikeis, už likusius 4 mėnesius Lietuva prašys dar 18 mln. eurų. Kol kas klausimas iki galo dar neišspręstas, tačiau Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius gavo eurokomisaro Philo Hogano patikinimą, kad tokia parama Lietuvai gali būti skirta.
Ar iš tiesų taip ir bus, paaiškės šiomis dienomis. Kaip sakoma, briedis dar miške, o jau verda aistros, kaip šie europiniai pinigai turėtų būti padalyti. Tad ir pasvarstykime: kaip?

Žemės ūkio ministrė Virginija BALTRAITIENĖ: „Europos Sąjungos parama Lietuvai yra labai reikalinga. Šiuo metu pieno sektorius patiria labai daug sunkumų, todėl tikimės Europos Komisijos (EK) palaikymo. Kol kas žinome, kad visai ES bus skirta 500 mln. eurų parama situacijai rinkose stabilizuoti. Kiek iš tų pinigų atiteks Lietuvai ir kiek bus skirta pieno gamintojams, dar anksti kalbėti. EK, skirstydama paramą, pažadėjo atsižvelgti ne tik į pieno gamybos apimtis, bet ir į susidariusią situaciją kiekvienoje bendrijos šalyje. Būtent pieno gamintojai yra silpniausia grandis pieno rinkoje, todėl pirmiausia turime padėti jiems. Lietuva pakartotinai teiks Komisijai visą reikalingą informaciją, kad būtų objektyviai nustatyta paramos lėšų suma kiekvienai valstybei narei. Mūsų šalis pagal savo galimybes imasi visų įmanomų priemonių, kad pieno sektorius išgyventų sunkmetį, ypač tie ūkiai, kurie daug investavo į ūkių modernizavimą ir plėtrą. Lietuva viena nepajėgi padėti šiems ūkiams, ypač šiuo laikotarpiu. Tikiuosi, kad EK įvertins sunkią Lietuvos pieno sektoriaus būklę ir skirs paramą mūsų pieno gamintojams, o mes ją padalysime tiems, kieno situacija yra sudėtingiausia.“
Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus STANČIKAS: „Visi pieno gamintojai patyrė didžiulių nuostolių, todėl manau, kad Europos Sąjungos parama turėtų būti skirstoma, nelygu parduoto pieno kiekis. Juk kas jo pardavė daugiau, tas daugiau patyrė ir nuostolių. Žinau, kad yra ir kitokių nuomonių – gautą paramą skirstyti pagal tam tikras gamintojų grupes. Tarkime, smulkiesiems ūkininkams, kuriems už pieną buvo mokama mažiausia kaina, skirti didesnes išmokas, stambiesiems ir žemės ūkio bendrovėms, kurių pardavimo kainos buvo artimos europinėms, paramos už kiekvieną parduotą kilogramą atseikėti mažiau. Abu šie variantai gali būti svarstomi ir, manau, čia turėtų būti išklausyta ir pačių pieno gamintojų nuomonė. Bet kokiu atveju šią paramą privalo gauti ne kas nors kitas, o žemdirbiai, pieno gamintojai, kovoję dėl jos su kitais Europos Sąjungos ūkininkais net Briuselyje.“
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas VILIONIS: „Kas kiek pieno primelžė ir pardavė, už tokį kiekį ir turėtų būtų kompensuojama patirta žala. Nemanau, kad turėtų būti koks skirtumas – smulkusis ūkininkas ar stambusis, ar žemės ūkio bendrovė. Diferenciacija čia tik įneštų papildomos painiavos ir aistrų. Iki liepos 1 dienos visi mūsų pieno gamintojai patyrė apie 70 mln. eurų nuostolių, o mūsų valdžia paprašė tik 32 mln. eurų paramos. Kodėl? Juk kur kas mažesnė Estija pateikė paraišką gauti 42 mln. eurų paramą. Jei taip bus, mes vėl atsidursime sunkesnėje padėtyje negu mūsų kaimynai. Jiems už pieną mūsų perdirbėjai ir taip moka brangiau negu mums. Žinoma, yra galimybė, kad antra tiek, kokią paramą gausime iš Europos Sąjungos, dar skirtų mūsų Vyriausybė iš šalies biudžeto. Deramės su Vyriausybe, gal ir pavyks.“
Maisto pramonininkų konfederacijos direktorius Egidijus SIMONIS: „Mes nepretenduojame į šią paramą ir pritariame, kad ją gautų pieno gamintojai. Jiems turėtų būti kompensuojama už patirtus didžiulius nuostolius. Perdirbėjai niekuomet ir nesitaikė į Europos Sąjungos paramą, kuri buvo skiriama žemdirbiams. Kaip šį kartą ji bus paskirstyta, manau, turėtų spręsti Žemės ūkio ministerija. Galbūt pagal tai, kiek kas yra pardavę pieno. Ko gero, tai būtų teisingiausias principas. Jokiu būdu nesakau, kad mums nereikia ES paramos. Tikrai reikia, ypač dabar, rengiantis pieno produktų eksportui į kitas šalis. Jei neatnaujintume įrangos, mums sunku būtų konkuruoti su kitais eksportuotojais. Atsiveria didžiulė Kinijos rinka, mums reikia investicijų, kad galėtume šiai šaliai tiekti šiuolaikišką, visus jos reikalavimus atitinkančią produkciją. Tačiau tai jau mūsų galvos skausmas ir mes sieksime kitos paramos, ne žemdirbių sąskaita.“
Žemės ūkio kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė Jūratė DOVYDĖNIENĖ: „Mano nuomonė vienareikšmiška: labiausiai šioje grandinėje yra nukentėję žemdirbiai, todėl jiems pirmiausia ir turėtų būti kompensuojami patirti nuostoliai. Perdirbėjai irgi gyvena nelengvus laikus, bet ne tokius sunkius kaip žemdirbiai, plėtojantys pieno ūkius. Jei perdirbimo įmonės kuria įvairius planus investicijoms naujai įrangai įsigyti, turbūt jos dar negyvena taip blogai, kaip žemdirbiai, auginantys melžiamas karves. Todėl ši ES parama turėtų atitekti tik žemdirbiams.
Vieno, ko tikrai nenorėčiau, kad tie pinigai būtų dalijami pagal anksčiau galiojusias kvotas. Tai būtų tikrai iškreiptas paramos skirstymo principas. Šiuo metu pieno ūkių pajamos yra iš parduoto pieno, kvotų jau nebėra, taigi ir paramos dydis turėtų priklausyti nuo parduoto pieno kiekio. Tuos principus turėtų nustatyti Žemės ūkio ministerija, tačiau būtų labai pravartu išklausyti ir mūsų žemdirbių organizacijų, pieno gamintojų nuomonę.“
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas KRAUJELIS: „Didelių problemų nematau. Parama nuostoliams padengti turėtų būti dalijama pagal kiekvieno ūkininko, kiekvienos bendrovės ar kooperatyvo primelžto ir parduoto pieno kiekį per pastaruosius aštuonis mėnesius. Taip buvo padaryta ir pernai, kai buvome gavę 14 milijonų eurų paramą. Jei įsivelsime į ginčus, kas už kiekvieną pagamintą toną pieno patyrė daugiau nuostolių, kaip kai kas siūlo, jiems nebus galo ir vis viena kažkas liks nepatenkintas. Juolab kad tie pinigai mūsų neišgelbės, nes reikėtų prie kiekvieno parduoto litro pridėti bent po 5 centus, o išeis kur kas mažiau. Parama tik laikinai amortizuos mūsų patirtus nuostolius, nes žemų pieno supirkimo kainų problema išlieka ir, atrodo, greitai ji neišnyks.“
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas JUODSNUKIS: „Manyčiau, kad ES parama turėtų būti paskirstyta tik pagal oficialiai parduoto pieno kiekį, visiškai neatsižvelgiant, ar smulkusis, ar stambusis ūkininkas, ar bendrovė. Jokio diferencijavimo tikrai nereikia, nes iš to tik kai kas pasišildytų rankas. Tiesa, smulkiesiems gali būti sunkiau įrodyti, kiek pieno jie pardavė. Bet to ir nelabai reikia, nes tą dalį pieno jie pardavė turgeliuose ar kur nors kitur tiesiai vartotojams ir kaina buvo kur kas aukštesnė, negu superka perdirbėjai. Tad jie ir mažiau patyrė tų nuostolių. Be to, tokių ūkininkų, kurie patys pardavinėja pieną vidaus rinkoje, nėra ir daug. Tačiau geriausia būtų, kad pieno gamintojai tą paramą susitarę panaudotų kooperacijai stiprinti, pasistatyti savo perdirbimo įmonę, kaip tai daro Vokietija, Nyderlandai, kitos šalys. Manau, kad kooperacija yra vienas iš būdų realiai pakeisti situaciją pieno rinkoje.“
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas TALMANTAS: „Geriausia būtų, kad tą paramą paskirtume Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje statomai žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ pieno perdirbimo gamyklai užbaigti. Daugelis pieno gamintojų yra šios įmonės akcininkai, todėl turėtų būti suinteresuoti kuo greičiau turėti savo gamyklą ir mažiau priklausyti nuo kitų perdirbėjų, mokančių mums už pieną grašius. Žinoma, pirmiausia dėl to turėtų susitarti patys ūkininkai, tačiau čia neapsieitume ir be Žemės ūkio ministerijos ir Vyriausybės pagalbos. Gali būti, kad šios paramos EK neleistų tiesiogiai pervesti gamyklos statybai. Bet yra juk įvairių variantų, pagaliau ir nacionalinės paramos dalis. Galime tuos paramos pinigus išsiskirstyti pagal parduoto pieno kiekį. Bet tai ne išeitis. Tai būtų kova su pasekmėmis, o ne su priežastimis. Kol neturėsime savo gamyklos, niekas nepasikeis, vis prašysime ir prašysime paramos.“

Nuomones parengė
„ŪP“ korespondentas
Stasys JOKŪBAITIS

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.