Kaip pagerinti savo miško būklę?

Neseniai atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa, kurią užsakė viena šalies urėdija, parodė, kad daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų palankiai vertina šalies miškų būklę ir jų priežiūrą, tačiau tik ketvirtadalis jų mano, kad geriau miškuose tvarkosi privačių miškų savininkai. Toks požiūris greitai  turėtų pasikeisti, nes kiekvienais metais privačių miškų savininkai jų priežiūrai skiria vis daugiau dėmesio, o tam puikia paskata galima laikyti Žemės ūkio ministerijos įgyvendinamą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP). Šiuo metu – iki rugsėjo 30 d. – miškų valdytojams, norintiems investuoti į miško technologijas ir pagerinti jo būklę bei efektyvumą arba teikti miškų ūkio paslaugas kitų miškų savininkams, suteikiama galimybė teikti paraiškas ir gauti finansinę paramą.

Rūpintis mišku – būtina
„2015 m. sausio 1 d. Valstybiniame registrų centre buvo registruota 832,1 tūkst. ha privačių miškų. Tai – beveik pusė visų Lietuvos miškų, beveik pusė visų gamtos išteklių, kurie, netinkamai tvarkomi, gali sunykti ir turėti įtakos ne tik ekologinei, bet ir ekonominei aplinkai. Norint pagerinti savo miško efektyvumą, būtina jame tinkamai tvarkytis, apsaugant medynus nuo kenkėjų, jaunuolynus – nuo stirnų, elnių, kiškių ir šernų daromos žalos, taip pat ne mažiau svarbus ir miško ugdymas, veisiant tinkamus, vietinei aplinkai artimus jaunuolynus. Be to, reikia pasirūpinti priešgaisrine miško apsauga ir likvidinės medienos sutvarkymu, o kartu galima gauti ekonominės naudos iš biokuro gamybos. Žinoma, tam būtinos investicijos, tad ne visi miškų savininkai gali tinkamai pasirūpinti savo nuosavybe, tačiau iki šių metų rugsėjo 30 d. pagal KPP priemonę galima gauti iki 50 proc. visų išlaidų finansavimą miško technologijoms modernizuoti“, – sako Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyr. specialistas Gediminas Mažeika.

Kaip iš miško gauti ekonominės naudos?
Medynai dabar tarnauja ne tik grybautojams, uogautojams ar medžiotojams, tačiau tinkamai paruošti ir tvarkomi miškų savininkui gali atnešti nemenkos ekonominės naudos. Viena iš galimybių – biokuro gamyba. Biokuro gamybos technologinį procesą sudaro medynų ugdymas, kirtavietėse susidariusių atliekų surinkimas ir ištraukimas iki smulkinimo aikštelių, skiedrų gamyba ir skiedrų transportavimas į tarpinius sandėlius bei pateikimas galutiniam vartotojui. Dažnas miško savininkas kirtimviečių atliekas palieka pūti miško pakraščiuose ar tiesiog kirtimvietėse, tačiau tinkamai jas apdorojus, galima pelningai parduoti ir iš jų gauti ekonominės naudos.
Generalinės urėdijos duomenimis, numatoma, kad 2016–2017 m. šildymo sezonu biokuras sudarys du trečdalius bendro kuro balanso, o 2020 m. iš jo bus galima gaminti apie 70–80 proc. visos šaliai reikalingos šilumos. Miškų urėdijos 2015 m. biržai pateikė 69,4 tūkst. tne biokuro, šiemet „Baltpool“ prognozės optimistiškesnės. Pernai katilinės per biržą privalėjo įsigyti pusę reikalingo biokuro, o nuo 2016 m. šilumos gamintojams visą biokurą jau reikia pirkti tik per biržą – urėdijoms ir privačių miškų valdytojams tai gera paskata didinti šio kuro ruošą. Suvienodinus sąlygas, visiems biokuro tiekėjams ir pirkėjams kaina nustatoma skaidriai, nereikia dalyvauti sudėtinguose pardavimo konkursuose. Iš viso biržoje 2015–2016 m. šildymo sezonu nupirkta biokuro už 34,4 mln. eurų arba 2,6 karto daugiau nei prieš tai buvusį sezoną.
Pasak G. Mažeikos, nukirstas medis, kirtimo atliekos ar jaunuolynų mediena turi pereiti nemažai technologinių procesų, kol tampa tinkami biokurui, tad pasenusi technika ir neatnaujintos miško technologijos padidina gamybos sąnaudas ir mažina iš miško gaunamą ekonominę naudą. Naujos miško technologijos leidžia efektyviai panaudoti visas kirtimo atliekas tiesiog kirtimvietėse, o apgalvota jaunuolynų plėtra biokuro gavybą paspartina kelis kartus. Net menkaverčiai miškai – baltalksnynai ar gluosniai – iš tiesų turi visai nemažą ekonominę vertę, ypač įvertinant trumpą šių medžių brandos periodą ir galimybę naujomis technologijomis smulkinti visą medį iškart.

Paramos gavimo atrankos kriterijai
Pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos į miškininkystės technologijas“ šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 2 515 288 Eur paramos. Pretenduoti į finansavimą gali privačių miškų valdytojai, savivaldybės ir labai mažos bei mažos įmonės. Privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 30 balų.

Balai skiriami atsižvelgiant į tam tikrus kriterijus:

  • jeigu pareiškėjas yra: privataus miško savininkas, nuosavybės teise valdantis iki 10 ha miško – suteikiama 10 balų; privataus miško savininkas, nuosavybės teise valdantis 10 ha ir daugiau miško, arba miško savininkų kooperatyvas – suteikiama 20 balų;
  • jeigu paramos kreipiasi labai maža įmonė – suteikiama 10 balų;
  • jeigu projekte numatytas minkštųjų lapuočių iki 20 metų amžiaus jaunuolynų ir krūmynų pertvarkymas ne mažesniame kaip 0,5 ha plote – suteikiama 15 balų;
  • įgyvendinus projektą, kuriame numatytos investicijos į miškininkystės technologijas, ūkio subjekto grynasis pelningumas turi būti didesnis kaip 4 proc. – suteikiama 15 balų;
  • jeigu pareiškėjas prašo mažesnio paramos intensyvumo nei nustatytas galimas didžiausias paramos intensyvumas – už kiekvieną sumažintą procentinį punktą pareiškėjui suteikiamas 1 balas, bet ne daugiau kaip 15 balų;
  • jeigu įgyvendinus projektą bus sukurta naujų darbo vietų ir jo kontrolės laikotarpiu išlaikytas ne mažesnis nuolatinis vidutinis metinis darbuotojų skaičius: iki 3 darbuotojų imtinai – suteikiama 10 balų; daugiau nei 3 darbuotojai – suteikiama 20 balų;
  • jeigu pareiškėjas yra miško savininkų asociacijos arba miško savininkų kooperatyvo narys – suteikiami 5 balai.

Jei projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad projektui neskirta privalomo mažiausio 30 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama.

Pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos į miškininkystės technologijas“ galima gauti iki 50 – 65 proc. kompensacijų tinkamoms išlaidoms. Kai remiama veikla – naujos miško kirtimo, apvaliosios medienos, biokuro ruošos bei pirminiam nepramoniniam medienos perdirbimui arba apdirbimui reikalingos technikos bei įrangos įsigijimas, kompensuojama iki 50 proc. visų išlaidų; kai veikla – minkštųjų lapuočių iki 20 metų amžiaus jaunuolynų ir krūmynų pertvarkymas bei vidinės miškotvarkos ir miško želdinimo bei žėlimo projektai, kompensuojama iki 65 proc. visų išlaidų.

Daugiau informacijos ir paraiškos forma skelbiama Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).

KPF_logo ZUM logas