Kam parūpo išgenėti miškininkus?

Nors praėjusią savaitę Seimas atmetė dviejų parlamentarų iniciatyvą panaikinti Generalinę urėdiją, jos funkcijas atiduoti Aplinkos ministerijos Miškų departamentui ir Valstybinei miškų tarnybai ar tik šiai vienai institucijai, vis dėlto Vyriausybė įsipareigojo pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (o Lietuva kaip tik stengiasi patekti į ją) rekomendaciją iki 2017 m. pirmojo ketvirčio parengti miškų urėdijų konsolidacijos projektą. Seimo narys Kazys Grybauskas, Generalinės urėdijos priešininkas, tvirtina, kad kažkada, prieš dvidešimt metų, penkiasdešimt šeši Miškų ūkio ministerijos tarnautojai sugebėdavo padaryti tai, ką dabar vos suspėja atlikti 300 Generalinės miškų urėdijos pareigūnų. K. Grybauskas siūlo patvirtinti specialų miškų įstatymą, sukurti urėdijų asociaciją.
Ar dar bereikia kaip nors tobulinti, keisti susiklosčiusią valstybinių miškų valdymo sistemą? O gal tai tik tuščia diskusija, nes ir bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausti žmonės negalvoja, kad urėdijų Lietuvoje per daug.

Algimantas SALAMAKINAS
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas

Pagal EBPO dūdelę
Labai prašautume, jei dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) panaikintume urėdijas. Na ir kas, kad, EBPO generalinio sekretoriaus Anchelio Gurijos (Angel Gurria) nuomone, Lietuvai nereikia 43 įmonių miškams valdyti ?! Europos Sąjunga Lietuvai labai padeda (tiesiogines išmokas žemdirbiams skiria ir panašiai), todėl nebuvo taip skaudu Ignalinos branduolinę jėgainę uždaryti. O EBPO yra savotiškas turtingų valstybių „Rotary“ klubas. Bet, priešingai nei klasikinis, dažnai su masonų lože painiojamas „Rotary“ susivienijimas, EBPO labdaros nedalija. Įstojusi į EBPO, Lietuva jokios paramos negautų, tik mūsų ministrai per organizacijos konferencijas prie stalo pagal abėcėlę būtų pasodinti kur nors netoli Meksikos vyriausybės narių.

Urėdijų tiek, kiek būtina
Valstybinių miškų valdymo sistemos negalima kirsti iš peties. Generalinė urėdija, 42 jos padaliniai veikia. Dėl sklandesnio darbo dar galima įsteigti 9 žmonių koordinacinę tarybą (trys urėdai, trys Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto pasiuntiniai, po vieną Aplinkos, Ūkio ir Žemės ūkio ministerijų atstovą).
Urėdijų skaičius dabar optimalus. Žinoma, jeigu maža urėdija ketintų prisijungti prie kaimyninės – kviečiame į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą. Padiskutuosime. Tik patys urėdijų darbuotojai turi nuspręsti savo likimą. Miškininkai gali sukurti specialų bendrą fondą, iš kurio lėšų būtų padedama sunkiau besiverčiančioms urėdijoms.

Nereikia erzinti visuomenės
Kolegos K. Grybausko sugalvota miškų urėdijų asociacija – neteisingas kelias.
Daug bendravau su urėdais, akademine bendruomene. Generalinės urėdijos jie nelaiko jokia skausminga problema. Visi sutinka, kad kažkas turi kontroliuoti valstybines įmones, atsakingas už joms priskirtus girių plotus. Valstybinės miškų tarnybos direktorius Paulius Zolubas atvirai sakė, kad nežino, ką darytų su atitekusia Generaline urėdija: jo pareigos – kontrolė, o ne gamyba. Tad tegul gyvuoja urėdijos, suteikiančios 4 tūkst. darbo vietų!
Keista man ta užuomina, kad Miškų ūkio ministerija dirbo geriau už Generalinę urėdiją, nors turėjo penkiskart mažiau personalo. Į tuos laikus negrįšime. Ką, Vyriausybė neturi kito darbo ir trokšta naują ministeriją įsteigti, o Seimas tik ir laukia, kada galės tai svarstyti ir erzinti visuomenę…
Sunku patikėti, kad dar kokie nors politikai veržtųsi mišką palikti be miškininkų. Man pavyko į Miškų įstatymą įrašyti, kad Lietuvoje turi būti 42 urėdijos. Parlamentarai pritarė. Nemanau, kad kitos kadencijos Seimas ryžtųsi keisti šį skaičių.

Parengė „ŪP“ korespondentas Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
Redakcijos nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.