Kanapių verslas jau laukia prie starto linijos

Kai Kėdainiuose pradėjo veikti kanapių pluošto gamybos fabrikas ir su augintojais pradėtos sudarinėti sutartys, ne vienas entuziastas nėrė į naują sritį. Ne visiems šis verslas pavyko iš karto, tačiau išmoktos pamokos praverčia. Juolab kad daug kas kanapių auginimą ir perdirbimą Lietuvoje laiko ateities verslu – vis daugiau ūkininkų, kitų gyventojų rodo susidomėjimą nereiklia, bet naudinga kultūra, galinčia atnešti ir nemenką pelną.

Papildomas verslas

Nuo 2017 m. kanapių auginimo, kaip papildomo verslo, ėmėsi Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas Česlovas Tallat-Kelpša. Jis pluoštinių kanapių bandymams skyrė 50 ha. Kaip ūkininkas teigė, pirmi metai buvo prasti. Kanapės išaugo – užderėjo apie 6 t iš hektaro. Tačiau pirkėjai, kurie įsipareigojo derlių nupjauti, vartyti ir supresuoti, to laiku nepadarė. Derlius buvo sugadintas ir plaušui netiko. Jį teko atiduoti pakratams. Antrais auginimo metais pamokos buvo išmoktos. Nors pavasaris buvo labai sausas ir kanapės ilgai nedygo, derlius užderėjo puikiai ir buvo laiku nupjautas. Laukuose dirbo technika, kurią sukonstravo lietuviai ir kuri pasiteisino. Kanapės buvo pjaunamos ir iš karto smulkinamos. Pagal sutartį ūkininko pareiga – kanapes pasėti ir išauginti. Partneriai nupjauna, varto ir supresuoja. Pasak Č. Tallat-Kelpšos, ši kultūra žemdirbiui patogi, nes jis užsiima tik jam įprasta veikla – auginimu, bet ne apdirbimu. Kanapes galima sėti vėlai, pabaigus pagrindinius darbus laukuose. Jei bus taip, kad galima uždirbti, daug kas jas augins. Žemdirbiams tai galėtų būti kultūra, kuri leistų diversifikuoti verslą. Vienintelis klausimas, anot ūkininko, – ar tikrai Lietuva yra ta šalis, kurioje reikia auginti kanapes.

Laukia įvertinimo

Neseniai viename Kauno r. kaime įsikūrė daugiau nei penkmetį Lietuvoje veikianti danų kanapinio kapitalo įmonė, tirianti pluoštinių kanapių, gelsvių, dilgėlių ir kitų augalų perdirbimo į vertingas maistines ir biologiškai aktyvias medžiagas, galimybes: aliejus, baltymus, skaidulas, fitokanabinoidus, polifenolinius junginius. Investicijoms numatyta apie 4 mln. Eur. Inovatyvias pluoštinių kanapių perdirbimo technologijas taikanti įmonė bendradarbiauja su Kauno technologijos universiteto mokslininkais. Kaime šalia Kauno įsikūrusioje bendrovėje veiks laboratorijas su patalpomis sultims spausti, granulėms ir ekstraktams gaminti. Pastaruoju metu ten jau dirba 24 žmonės. Pasak įmonės vadovų, funksionalių augalinės kilmės ingredientų pramonės šakos atsiradimas Lietuvoje turės reikšmingą įtaką kitiems šalies pramonės ir žemės ūkio sektoriams. Iš kanapių išauginamos medžiagos naudojamos hipertenzijai, epilepsijai, onkologinėms, nervų ligoms gydyti. Mokslininkai taip pat atlieka bandymus, siekdami gydyti autoimunines ligas (ŽIV/AIDS), išsetinę sklerozę, Alzhaimerio ligą.

Įmonės vadovų žodžiais, Lietuvoje yra milžiniška botaninių žaliavų įvairovė, tik nedidelė jų dalis yra išsamiai ištirta ir dar mažiau botaninių augalų rūšių perdirbama pramoniniu būdu, todėl yra labai geros perspektyvos naujiems preparatams ir funkcionalioms medžiagoms iš botaninių žaliavų sukurti ir komercializuoti. Bendrovėje bus siekiama sukurti naujus funkcionaliuosius ingredientų produktus bei fitokanabinoidų preparatus iš pluoštinių kanapių lapų bei žydinčių dalių ir kitų augalų. Anot verslininkų, ūkininkams atsivers alternatyva auginti aukštos pridėtinės vertės botanines žaliavas, kurios vėliau bus naudojamos funkcionalaus maisto, papildų ir medikamentų gamybai.

Jaunų, išsilavinusių ir verslių vilniečių grupė prieš šešerius metus užsimojo iš visų pluoštinių kanapių dalių gaminti maisto papildus. Kadangi Lietuvoje draudžiama perdirbimui naudoti kanapių žiedus dėl juose esančio kanabidiolio, lietuviai savo įmonę įregistravo Nyderlanduose, nors jau buvo nupirktos patalpos Joniškio rajone. Pasirinkimą lėmė tenykštis 9 proc. PVM maisto papildams, išvystyta logistika, palanki vartotojų rinka. Lietuviški maisto papildai iš kanapių žiedų eksportuojami į tikslines rinkas, mūsų šalies mugėse jie pateikiami (notifikuoti) kaip kosmetika.

Kanapių augintojai tvirtina, kad šalies agrarinio sektoriaus atstovai kupini baimių dėl šio pluoštinio augalo kultivavimo. Lietuvių tautosakoje apstu liaudies dainų, žaidimų, šokių, kuriuose minima kanapėlė. Pasninkavimo laikotarpiu (penktadieniais, per adventą, gavėnią) kaimo žmonės maistui vartodavo kanapių aliejų, kanapių pieną, skrudintas sėklas. Žolininkai, alternatyvios medicinos žinovai teigia, jog patiekalai su kanapėmis nuteikdavo lietuvius žemdirbius linksmiau, praskaidrindavo ilgą (ir niūrų) kalendorinių švenčių laukimo laikotarpį.

Aplinką tausojantis augalas

Kaip teigia Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) lektorius bei Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos (KAPVIA) direktorius Rimantas Čiūtas, Europai reikalaujant mažinti anglies dioksido emisijas žemės ūkyje ir grasinant didelėmis baudomis, vienas sprendimų galėtų būti kanapių plotų didinimas, taip pat leidimas auginti jų sodinukus. Šie augalai pasižymi didele CO2 absorbcija, be to, jų stiebai papildo dirvožemį organine anglimi, o jos Lietuvos dirvožemiuose labai trūksta – turima net 6 kartus mažiau, nei yra Vokietijoje. R. Čiūtas pateikia tokius skaičius: hektaras pluoštinių kanapių sugeria iki 15 t CO2, o 1 t kanapių stiebų gali papildyti dirvožemį 0,445 t organinės anglies. Pasak jo, leidimas auginti kanapių sodinukus duotų gerokai daugiau naudos nei dabartinis gamtininkų siūlymas dalį (maždaug apie 5–8 tūkst. ha kasmet) žemės ūkio naudmenų, ypač nederlingų, apsodinti mišku. KAPVIA vadovas teigia, kad tai žengimas atgal, nes neatitinka šių dienų realijų. Pirma, neatsižvelgiama į tai, kad nuolat auga maisto ir biologiškai vertingų produktų poreikis, o kanapės tam ypač tinka. Antra, prarandamos tiesioginės išmokos ir galimybė gauti derlių kasmet, nes iš miško gaunama nauda tik jam subrendus. Kanapių pasėliai geriau sprendžia CO2 emisijos problemą nei miškas, o leidimas auginti jų sodinukus padėtų pelningai ūkininkauti nederlingose žemėse. Siekiama, kad galimybė auginti kanapių sodinukus būtų įteisinta naujos redakcijos Pluoštinių kanapių įstatymu, kuriuo būtų leidžiama perdirbti ir naudoti visą augalą, įskaitant stiebus, lapus, žiedynus ir žiedadulkes. VDU ŽŪA lektorius R. Čiūtas atkreipia dėmesį į tai, kad kanapės randa maisto medžiagų net nederlingiausiame dirvožemyje, iškeldamos jas į viršų, o jų šaknys ypač tinkamos grybienai augti – taip gerinama dirvožemio struktūra. Daug galimybių dirvožemiui suaktyvinti galėtų suteikti ir kanapių stiebų perdirbimas pirolizės būdu į itin vertingą aukštos kokybės organinę anglį, kuri dirvoje suriša sunkiuosius metalus, stabilizuoja dirvos užkrėstumą. Iš 1 ha kanapių stiebų galima pagaminti apie 2 t organinės anglies.

Pluoštinių kanapių verslo naudą šalies regionams yra apskaičiavusi ir agentūra „Versli Lietuva“. Jos duomenimis, Seime įteisinus siūlomas įstatymo pataisas dėl viso kanapės augalo panaudojimo, į šalies bioekonomikos vystymą būtų investuota apie 260–280 mln. Eur tiesioginių užsienio investicijų ir tai šalies regionuose sukurtų daugiau negu tūkstantį perspektyvių darbo vietų.

Pasėlių plotai auga

Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, šiais metais deklaruotų pluoštinių kanapių plotai padidėjo iki 9182 ha, ir tai yra beveik devynis kartus daugiau nei 2014 m., kuomet kanapių pasėliai užėmė tik 1,069 tūkst. ha. Kartu padidėjo pluoštinių kanapių augintojų skaičius: šiemet 273 augintojai pluoštines kanapes augino 995 laukuose. 2019 metais didžiausi plotai buvo apsėti „Futura 75“ (4732,54 ha), „Uso 31“ (1713,76 ha), „Felina 32“ (848,36 ha) ir „Finola“ (796,08 ha) veislių pluoštinėmis kanapėmis. Isš viso šiais metais Lietuvoje auginta 20 pluoštinių kanapių veislių ir iš jų sėjomainos laukų buvo paimta 740 mėginių. VsAT duomenimis, vykdant pluoštinių kanapių auginimo priežiūrą, 2019 m. nustatyta 15 nusižengimų. Dažniausiai nustatyti nusižengimai – nedeklaruotas pasėlis, nepateikiami pranešimai regioniniams skyriams apie numatomas auginti pluoštines kanapes ar apie įsigytas ir pasėtas pluoštines kanapes sodininkystės tikslais, taip pat neinformuojama apie sandėlius, kuriuose numatoma laikyti ir iš kurių numatoma tiekti pluoštinių kanapių produktus. Anot VAT specialistų, pagal Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymą šalyje galima auginti tik įteisintas pluoštinių kanapių veisles ir sėti tik sertifikuotą pluoštinių kanapių sėklą, atitinkančią žemės ūkio ministro patvirtintus Aliejinių ir pluoštinių augalų privalomuosius kokybės reikalavimus.

Kanapių nauda

Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos duomenimis, iš kanapių galima pagaminti net 50 tūkst. skirtingų rūšių gaminių, pradedant maisto, kosmetikos, tekstilės, statybų pramone, baigiant aukštosiomis technologijomis. Iš kanapių galima gaminti viską, ką ir iš naftos. Tai vienas greičiausiai Žemėje augančių augalų. Kanapinis audinys drėgmę sugeria 8 kartus geriau nei medvilninis, jame nesiveisia bakterijų. Pirmieji „Levis“ džinsai buvo pasiūti iš kanapinio audinio, todėl buvo stiprūs ir nesudėvimi. Kanapinis audinys 10 kartų patvaresnis nei medvilninis. Iš 1 ha kanapių galima pagaminti tiek popieriaus, kiek iš 4 ha medžių, tokiame popieriuje nėra dioksinų ir sieros, jis naudingas ir tuo, kad galima perdirbti iki 7 kartų (iš medienos gaminamą popierių – iki 3 kartų). Jis labai ilgai nesunyksta, ant tokio popieriaus parašyti tekstai nesudūlėję išlieka tūkstantmečius (nuo 1,5 tūkst. iki 3 tūkst. metų). Kanapių sėklos tūkstančius metų buvo pagrindinis maisto šaltinis, jų baltymai labai panašūs į motinos pieną ir yra labai naudingi gyvybinėms jėgoms atkurti ir išlaikyti. Sėklose yra ir didžiausias subalansuotų būtinųjų riebalų rūgščių kiekis. Mokslo tyrimais įrodyta, jog kanapėse yra daugiau nei 480 įvairių biologinių medžiagų, iš kurių beveik šimtas – kanabinoidai. Iš jų plačiausiai naudojamas kanabidiolis , turintis daug žmogaus sveikatą gerinančių savybių. Pavyzdžiui, JAV kanabidiolio gamyba iki 2022 m. išaugs 40 kartų ir pasieks 22 mlrd. JAV dolerių apyvartą. Pasaulio sveikatos organizacija pripažino kanapių ir kanabinoidų vartojimo naudą medicinos reikmėms ir siūlo kanapių produktus įtraukti į vaistus normuojančių standartų ir nuostatų rinkinius. Šių metų sausio 22 d. vykusiame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje buvo patvirtintos nepriklausomų ekspertų išvados dėl Pluoštinių kanapių įstatymo pataisų.

VDU Žemės ūkio akademijoje dvi dienas vyksta kanapių verslo paroda ir išankstinių sandorių mugė „Cannabis Hub.LT 2020“. Renginyje pristatoma šiai žemės ūkio kultūrai skirta specializuota žemės ūkio technika, sertifikuotos pluoštinių kanapių sėklos, šiuolaikinės jų auginimo technologijos, pluoštinių kanapių panaudojimo galimybės ir pan. Mokslininkai, žemės ūkio specialistai, ūkininkai ir verslo atstovai pluoštinę kanapę vadina galimybe atgaivinti alternatyvius kaimo verslus, naują impulsą suteikiant agrariniam visos šalies sektoriui.

Plačiau iš parodos „Cannabis Hub.LT 2020“ – antradienio „Ūkininko patarėjo“ numeryje.

Justinas ADOMAITIS
ŪP korespondentas