Karščiai nesustabdė gyvūnų augintojų ir supirkėjų gyvenimo

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) paskelbus, kad per karščius kelionės su ūkiniais gyvūnais neturi būti planuojamos, kaimo žmonės sunerimo, jog gyvulių supirkėjai nesilaiko nustatytų reikalavimų – superkami veršeliai, skersti vežamos parduotos kiaulės, surenkami traumas patyrę galvijai. Laikraščiuose ir interneto puslapiuose dešimtys skelbimų siūlo brangiai parduoti gyvulius eksportui, todėl žmonėms neramu, ar supirkėjai laikosi gyvūnų gerovės reikalavimų. Tačiau yra ir antra problemos pusė: jei per karščius eksportas nutraukiamas, ar galvijų, kiaulių, arklių pardavimo sutartis sudarę ūkininkai nesulauks sankcijų dėl netesybų?

Specialistai problemos nesureikšmina

„Tik pažiūrėkit, lauke beveik 30 laipsnių karščio, o kaimynas ką tik į furgoną suvarė tris veršelius. Uždus vargšiukai, kol juos į tą Izraelį nuveš“, – piktinosi su „Ūkininko patarėju“ kalbėjusi Veliuonos seniūnijos gyventoja.

Kaip ir dauguma, auginančių gyvulius, ji skaitė birželio 13 d. VMVT išplatintą pranešimą apie laikinai sustabdomą ūkinių gyvūnų išvežimą iš Lietuvos, todėl yra įsitikinusi, jog jokie parvežimai tvyrant karščiams neturėtų vykti. Visgi veterinarijos inspektoriai, atsakingi už gyvūnų gerovę, nėra linkę problemos sureikšminti.

Pasak Jurbarko VMVT vyriausiojo veterinarijos gydytojo – inspektoriaus Alvydo Jaramavičiaus, neleidžiama gyvūnų vežti tik ilgais atstumais, kai nuo gyvulio paėmimo iš kiemo iki iškrovimo paskyrimo vietoje praeina daugiau nei 8 valandos.

Inspektorius ŪP patvirtino, kad veršelius eksportuojančios įmonės supirktų gyvūnų tiesiai į užsienį neišveža, nes turi surinkimo centrus Lietuvoje, kur saugantis ligų plitimo gyvūnai dar kurį laiką karantinuojami.

„Gyvūnų supirkėjams rekomenduojame pervežti galvijus anksti ryte ar vėlyvesniais vakarais, kai karštis nuslūgsta. Pamenu tik vieną atvejį, kai laikinai dėl oro sąlygų buvome sustabdę kiaulių eksportą į Rusiją – furgone buvo per šalta, todėl patarėme pastatyti dujinį šildytuvą. Kad būtų tokių problemų dėl karščio, neatsimenu“, – ŪP pasakojo A. Jaramavičius.

Supirkėjai atidėjo planus

Karščiai, bent jau kol kas, atrodo, nesutrikdė ir prekybos gyvūnais, bent jau didžiosios gyvūnų augintojų ir veisėjų asociacijos skundų iš savo narių nėra gavusios.

„Nieko nepadarysi, jei eksportas sustabdytas, tai sustabdytas. Pats esu vežęs galvijus, ir žinau, kad specialūs automobiliai yra moderniai įrengti ir karštis jokių problemų neturi padaryti“, – mano Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos vadovas Vygandas Šližys.

Jo duomenimis, pirkėjai, kurie šiuo metu kaip tik važinėjo po ūkius ir ruošėsi pirkti galvijus, savo planus perkėlė į liepos mėnesį. Išvežant galvijus į Turkiją, reikalaujama, kad jie 21 dieną būtų privalomai karantinuojami – o tai irgi atitolina eksportą. „Jei karščiai tęsis iki spalio, problemų tikrai bus, ir didelių, o kol kas – nieko tokio blogo neįvyko“, – garantavo Mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos vadovas. Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos darbuotojai patvirtino, kad šiuo metu eksportas nevyksta, nėra pateikę skundų ir ūkininkai, todėl reikia manyti, kad jei nesklandumų ir kyla, tai juos susitvarko patys.

Yra didesnių problemų

Problemų dėl per karščius sustabdyto eksporto neįžvelgia ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos administracijai vadovaujantis Algis Baravykas.

„Kol veždavome kiaules į Rusiją, problemų atsirasdavo, o kai dabar niekas mūsų kiaulių dėl afrikinio kiaulių maro nenori, tai ir didelių atstumų nėra – toliausiai eksportuojame į Lenkiją ir Latviją. O iki ten 8 valandų važiuoti nereikia“, – teigė A. Baravykas. Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas tvirtino negirdėjęs, kad dėl karščių kas nors būtų nutraukęs gyvulių eksportą iš Lietuvos, o jei taip ir atsitiko, tai tik pavieniais atvejais. „Mūsų šalyje gyvulininkystė nėra labai išvystyta, tad ir normalių eksporto srautų nėra“, – ŪP sakė A. Baravykas.

Tačiau karščiai, pasak ŽŪR vicepirmininko, kasmet sukelia kitų, gerokai didesnių problemų. Įkaitus orui, apkrovų neatlaiko fermose įrengti ventiliatoriai – jiems sugedus, gyvūnams kyla mirtinas pavojus. Tokių nuostolių kiaulių ir paukščių augintojams pasitaiko kasmet.

Arklių augintojų asociacijos vadovas Almutis Raila pripažino, kad karščiai žirgus auginančių ūkininkų gyvenimo nesustabdė. „Kaip asociacija, mes neeksportuojame, tą daro tik atskiri augintojai. Visgi nemanau, kad kyla problemų: žirgams pervežti yra specialios mašinos su ventiliatoriais. Jei atstumas tolimesnis, augintojai keliones planuoja taip, kad galėtų sustoti pakeliui pailsėti, išleisti gyvūną pasivaikščioti. Kai žirgus veža savininkai, tai ir problemų dėl karščio nekyla“, – teigė A. Raila.

Tačiau karščiai, pasak jo, be pasekmių nepraeis. Didžiausia problema šiuo metu – pašarų trūkumas. „Matome, kad gerose pievose žolės šiemet 2–3 kartus mažiau, o prastesnėse – gal tik apie 20 proc. Neturėsime kuo žirgų šerti, aišku, kad pašarai bus brangūs. Nori nenori augintojams teks ieškoti sprendimų, ką rinktis – kiekybę ar kokybę“, – svarstė A. Raila.

Būtina jautriau reaguoti

Visų kalbintų asociacijų vadovai pripažino, kad dėl karščių jų narių gyvenimas nesustojo, o gyvulius auginantys žmonės moka prisitaikyti prie oro sąlygų.

Arklių augintojų asociacija per karščius nestabdo varžybų, tačiau žirgų savininkai stengiasi, kad jų numylėtiniams tektų mažesnis fizinis krūvis, turi priemonių gyvuliams atgaivinti.

Taip rekomenduoja elgtis ir VMVT specialistai. Jei kelionės išvengti negalima, siūloma ją planuoti anksti ryte, vėlai vakare ar net naktį, kad gyvūnai išvengtų karščio sukeliamo streso. Vežant gyvūnus būtina pasirūpinti vandens atsargomis, prieš kelionę ir po jos pagirdyti švariu, vėsiu (bet ne šaltu) vandeniu.

Keliones rekomenduojama planuoti taip, kad gyvūnai kuo mažiau laiko praleistų uždaryti nejudančioje transporto priemonėje. Pastebėjus, kad ūkiniai gyvūnai tapo neramūs, tankiai kvėpuoja, sutriko jų koordinacija ar jie tapo mieguisti, galima įtarti perkaitimą. Tokiu atveju reikėtų nedelsiant suteikti gyvūnams pirmąją pagalbą: sušlapinti juos vėsiu vandeniu (ypač apatinę kūno dalį – pilvą, vidines šlaunų puses), duoti lakti. Jei gyvūnas pats nelaka ar jo sąmonė sutrikusi, būtina nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Atkreipiamas dėmesys, kad per karščius kyla pavojų ir augintiniams. Jei keliaujama kartu, reikia turėti jiems vandens, dažniau lakinti, nepalikti automobiliuose, nes net ir praverti automobilio langai dažnai neapsaugo nuo itin greito perkaitimo, o dėl jo gyvūną gali ištikti šilumos smūgis.