Kas suviduriuotų nuo šviežio pieno?

Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys Bronis Ropė kreipėsi į šalies premjerą siūlydamas valstybės institucijoms priimti reikiamas pataisas ir sudaryti galimybę patiems ūkininkams tiesiogiai tiekti šviežią pasterizuotą pieną gydymo įstaigoms, mokykloms, darželiams, kariuomenei ir kitur, kur gali būti suvartojamas didelis pieno kiekis.
Pasak B. Ropės, reikėtų atsisakyti perteklinio reikalavimo supilstyti šviežią pieną į nedidelės talpos tarą, ženklinti etiketėmis ir leisti ūkininkams, kooperatyvams tiesiogiai sudaryti sutartis su potencialiais nuolatiniais žalio pieno pirkėjais bei parengti atitinkamas viešųjų pirkimų taisykles. EP nario nuomone, Lietuvoje yra nemažai pieno ūkių, kurių savininkai nepajėgia įsirengti visaverčio perdirbimo cecho, ypač dabartinėje krizinėje situacijoje, tad tiesioginis žalio pieno tiekimas galėtų tapti puikia išeitimi ne vienam pieno gamintojui.
„Ūkininko patarėjas“ klausia: „Ar EP nario Bronio Ropės siūlymai įgyvendinami ir ar jie tikrai paleng­vintų šiandien vargstančių pieno gamintojų dalią?“

Žemės ūkio ministrė Virginija BALTRAITIENĖ: „ŽŪM pilietinė akcija „AuGink savo kraštą“ kiekvienam vartotojui primena, kad verta atkreipti dėmesį į šalies ūkininkų produkciją. Pasirašėme memorandumus su didžiąja savivaldybių dalimi, kartu įsipareigojome dirbti, kad savivalda turėtų daugiau laisvės, o ligoninės, darželiai, mokyklos ir kitos valstybės įstaigos, skelbdamos viešuosius pirkimus ir pirkdamos maistą, atsižvelgtų ne tik į kainą, bet ir į kokybę. Jeigu kalbėtume apie pieno tiekimą, tai yra nustatyti VMVT reikalavimai, kurių ūkininkai turi laikytis. Atvežamas produktas turi būti geros kokybės, kitaip kuriam laikui galime likti, pavyzdžiui, be kariuomenės! Kalbu juokaudama, tačiau higienos normų nereikėtų pamiršti.
Kita vertus, manau, kad ūkininkams sunkiau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir laimėti konkursus. Čia yra nemažai apribojimų ir reikalavimų, kurie apsunkina ūkininkų padėtį. Viešųjų pirkimų įstatymas turėtų būti tobulinamas, kad ne tik stambios bendrovės galėtų dalyvauti konkursuose, bet ir smulkieji ūkininkai. Pastariesiems suteikdami daugiau galimybių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, tikrai pagyvinsime rinką. Labai tikiuosi, kad pavyks įgyvendinti pasikeitimus Viešųjų pirkimų įstatyme ir sudaryti ūkininkams daugiau galimybių prekiauti jų pagaminta produkcija.“
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Jonas MILIUS: „Vartotojų ratas, tiesiogiai perkančių pieną iš ūkininkų, turėtų ir gali būti plečiamas. Primename, kad šis klausimas buvo keltas ir anksčiau, o šiandien gamintojai, parduodantys pasterizuotą pieną viešojo maitinimo įstaigoms, daželiams, ligoninėms ir pan., turi informuoti teritorinę VMVT, kurios teritorijoje vykdoma prekyba, ir laikytis higienos bei maisto saugos reikalavimų. Taip pat pirkėjui prašant pasterizuotas pienas gali būti atvežamas, tačiau šiuo atveju pardavėjas turi užtikrinti tinkamas pieno transportavimo sąlygas ir cisternų priežiūrą. Taip pat norėtume pabrėžti, kad yra galimybė tiekti pieną gydymo įstaigoms, tačiau ja ūkininkai nesinaudoja. Gal viena priežasčių – pasterizavimo įrangos neturėjimas. VMVT duomenimis, šią paslaugą teikia tik vienas Lietuvos ūkininkas.“
AB „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius TRUMPA: „Ūkininkams realizuoti savo produkciją jau seniai yra sudarytos palankios sąlygos. Ypač tai buvo akcentuojama ir skatinama daryti ŽŪM vadovaujant Kaziui Starkevičiui. Tuomet buvo padaryta tikrai daug mažinant biurokratinius suvaržymus, atsirado ūkininkų turgeliai, kuriuose jie jau galėjo parduoti savo produkciją. Kalbant apie galimybę ūkininkams tiekti šviežią pieną įvairioms įstaigoms, turėtų būti pakeistas Viešųjų pirkimų įstatymas, nes iš savo patirties žinau, maža įmonė, gaminanti nedidelius kiekius, produktus perdirba tikrai brangiau nei didelės specializuotos įmonės. Jeigu valstybė pasirengusi mokėti daugiau išlaikydama darželius, ligonines, mokyklas, kalėjimus, šios įstaigos tikriausiai galėtų pirkti ir brangesnius maisto produktus, tarp jų ir šviežią pieną. Visgi net pasterizuotas pienas iš sveiko į nesveiką, t. y. pavojingą žmonių sveikatai, laikant jį netinkamomis sąlygomis, virsta per kelias valandas. Jokiais būdais nesakau, kad europarlamentaro siūlymas neturi prasmės. Visos pastangos ieškoti ir rasti galimybių esamoje situacijoje padėti pieno pramonei ir ūkininkams, kaip labiausiai nukentėjusiems, yra sveikintinas dalykas. Bet siūlymai turi būti realūs, ekonomiškai pagrįsti. Aš ne prieš, kad ūkininkai tiesiogiai galėtų didiesiems užsakovams tiekti pasterizuotą šviežią pieną, bet reikia suprasti, kad jis bet kokiu atveju bus brangesnis nei tiekiamas didžiųjų pieno perdirbėjų.“
Prienų r. ūkininkas Jurgis PAŽĖRA: „Jeigu kas galvoja, kad, pavyzdžiui, Kauno klinikų pieno poreikiui patenkinti reikėtų būrio ūkininkų produkcijos, tai taip nėra, užtektų ir vieno stambesnio. Susidurtume tik su viena problema – viešųjų pirkimų konkursu. Klausimas, kaip ūkininkams šviežią pieną tiekti mokykloms, ligoninėms ir panašioms įstaigoms, gvildenamas ne vienus metus su visais žemės ūkio ministrais. Minčių ir norų yra, bet nežinau, kodėl niekas nejuda iš vietos. Tikrai, pakoregavus kai kuriuos tarpinstitucinius reikalavimus, galėtų atsirasti didelė niša ūkininkams realizuoti šviežią pieną gerokai daugiau. Turėdami rimtas sutartis su pirkėjais, pieno gamintojai lengviau atsikvėptų. Aš ne vienus metus sėkmingai prekiauju nepasterizuotu šviežiu pienu ir kol kas – reikia pabelsti į medį – dar nė vienas nuo jo nesusirgo.
Pas mus viskas tiek reguliuojama, reglamentuojama, kad galų gale rinka tiesiog sukaustoma. Iš viso, manau, stinga patriotizmo. Kas kitose valstybėse savaime suprantama, tą mūsiškiai vis bando atrasti. Visa žemės ūkio produkcija – pienu ir jo produktais, daržovėmis, vaisiais, mėsa ir t.t. – turėtume apsirūpinti taip, kaip, pavyzdžiui, šveicarai, iš artimiausio kaimo. Ten net parduotuvėms neleidžiama įsivežti tų prekių, tai yra žemės ūkio produktų, jeigu juos augina ar gamina netoli ūkininkaujantis žemdirbys. Privaloma tvarka sudaromos sutartys, kiek kartų ir ko ūkininkas turi pristatyti į prekybos vietą, ir negali būti net minties, kad parduotuvė nepriimtų, mat iš kurio nors pasviečio galima atsivežti pigiau.
Kodėl tokios įstaigos kaip ligoninės, mokyklos ar kariuomenė, kurios turi šiuolaikinę moderniausią įrangą savo virtuvėse, perka pieno produktus, o ne gamina iš šviežio pieno, kurį ūkininkai pristatyti gali kiekvieną dieną? Mūsų valdžią tikrai reikia paspausti, kad protai pašviesėtų, tad B. Ropės siūlymas yra labai konkretus ir prasmingas.“
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos vadovė Milda DAMBRAUSKIENĖ: „Kauno klinikos pacientams maitinti kasmet perka apie 350 tūkst. l pieno, kuriam keliami tam tikri reikalavimai. Pienas turi būti pasterizuotas, atitikti mikrobiologinius ir fizinius higienos normų reikalavimus. Pienas perkamas kasdien, jis turi būti pristatomas 4–6 valandą ryto specializuota transporto priemone, ne aukštesnės kaip 6 oC temperatūros.
Kauno klinikų pacientams pienas perkamas išpilstytas po 1 l, nors galima būtų pirkti ir 10 l talpos taroje. Tara privalo būti ženklinta pagal šalyje galiojančias ženklinimo taisykles, prekės atsekamumui, jo tinkamumui vartoti įvertinti bei kokybiniams rodikliams nustatyti. Tiesiogiai iš ūkininkų šviežią pieną būtų galima pirkti tuo atveju, jeigu ūkininkai ar kooperatyvai užtikrintų saugos ir mikrobiologinius reikalavimus perdirbant pieną, jei sutiktų vežti pieną į įstaigą kiekvieną dieną ir jo kaina būtų mažesnė nei kitų tiekėjų.​​“

Parengė „ŪP“ korespondentė
Elena RINKEVIČIENĖ

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.