Kas žvejoja eurus Kaimo tinklu

Nacionalinį kaimo tinklą jau antrus metus gaubia ūkanos – naujasis finansinis laikotarpis jam dar neprasidėjęs. Tai akivaizdu apsilankius Kaimo tinklo interneto svetainėje: paskutiniai įvykiai – užpernykščiai, o teisinės informacijos skiltyje tik žinia apie projektų atrankos komitetus iš tolimų 2010-ųjų. Iki šiol nepatvirtinta nei šių metų, nei viso 2016–2020 metų laikotarpio veiksmų plano programa. Nėra programos – nėra ir pinigų veiklai. Nors ne, kai kuriems yra. O Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) valdininkai visas vadeles stengiasi žūtbūt laikyti savo rankose ir stebisi, kad Kaimo tinklo nariai kažkuo nepatenkinti. Ar tikrai nuo Vilniaus mūrų visuomet geriau matyti, ko labiausiai reikia kaimui?

Žiūri pro skirtingus akinius Jau antri metai, kai Lietuvos kaimo tinklo (LKT) veiklos praktiškai nėra. Tinklas išgyvena krizinį laikotarpį. Baigiantis liepai Žemės ūkio ministerijoje rinkosi LKT veiklos koordinavimo grupė. Toks posėdis jau kelintas šiais metais ir ne itin vaisingas. Dalis narių neatvyksta, dalis per visą posėdį nepraveria burnos. Kodėl? Daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė neslėpė: „Mūsų iniciatyva nuo pat pradžių užgesinta“. Esą iš asociacijų laukiama idėjų, įdirbio, o naudą iš to pasiims kažkas kitas, tarpininkas. Darbinis renginys būtų nė nevertas dėmesio, jeigu ne esminis skirtumas nuo ankstesnių: kalba sukosi ne vien apie eilinį kartą pristatytą veiksmų programos projektą, bet ir gilesnius dalykus: kas yra Kaimo tinklas, o kas – Sekretoriatas. Pasirodo, kad Tinklo nariai ir ministerijos valdininkai į tuos pačius dalykus žvelgia pro skirtingus akinius. Sekretoriatas, kuris yra sudėtinė LKT struktūros dalis, Lietuvoje tapatinama su ministerija – jo funkciją atlieka ŽŪM Kaimo plėt­ros departamento Alternatyviosios veiklos skyrius. Sekretoriatas turėtų užtikrinti Tinklo efektyvų funkcionavimą, jo veiklos koordinavimą bei grandžių (narių, komitetų, darbo grupių) darbą ir tarpusavio bendradarbiavimą. Europos regiono politikos institutas, ministerijos užsakymu atlikęs LKT veiklos problemų 2007–2013 metais ir veiklos tobulinimo krypčių tyrimą, priėjo prie išvados, kad ŽŪM, kaip valdančiosios institucijos, aiškiai prisiimama atsakomybė už Tinklo valdymą leidžia išvengti nesutarimų ir didelių laiko sąnaudų, būdingų padalintos ar neaiškios atsakomybės atveju, ypač esant dideliam Tinklo narių skaičiui. Tačiau Tinklo dalyviams atrodo, kad Sekretoriatas pernelyg susireikšminęs, prisiima sau neproporcingai daug atsakomybės. Ministerijos vadovybė nemato problemos ir tvirtina, jog viskas yra skaidru, veikiantis ir pats Tinklas – juk jo atstovai dalyvauja KPP projektų atrankos komisijose. Esą viskas parengta darbui, parinktas paslaugų teikimo operatorius tik ir laukia, kada prireiks Tinklo reikmėms organizuoti renginius...

Pasitarė tarpusavyje ir nusprendė Tinklaveikos širdis turėtų būti Tinklo nariai – žemdirbių savivaldos ir kitos visuomeninės organizacijos. Tačiau taip nėra. Pagal ministerijos pasiūlytą struktūros funkcijų ir teisių reglamentavimą nežinia, kieno sprendimo galia yra aukščiausia. Ženklai rodo, kad į tai pretenduoja ministerija. Joje jau priimta nemažai vienašališkų sprendimų pagal principą: pasitariau su savimi ir nusprendžiau. Pavyzdys – tos pačios LKT koordinavimo grupės sudarymas. Grupė, į kurią iš viso įtraukti 22 nariai, buvo sudaryta valdininkų nuožiūra. Neatsiklausus Tinklo narių, sąrašas buvo patvirtintas ministrės, šios grupės pirmininkės Virginijos Baltraitienės, įsakymu. Analogiškai, nepasitarus su Tinklo nariais suformuotos ir kitos darbo grupės: LEADER priemonės, LEADER metodo įgyvendinimo, EIP (Europos inovacijų part­nerystės), Miškų ūkio sektoriaus, Vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių. Nežinia, kodėl suformuota būtent tiek ir būtent tokios darbo grupės. Arba kodėl nėra darbo grupių verslumui, kooperacijai skatinti – juk šios veik­los sritys yra skelbiamos prioritetinėmis. Kyla abejonių, ar gali būti priimami demokratiški sprendimai vienašališkai sudarytose grupėse, juolab kai jose didelę dalį sudaro ŽŪM ir jos pavaldumo įstaigų atstovai. Antai darbo grupėje vietovėms, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, iš viso yra 16 narių, tarp jų 9 ministerijos atstovai. Šios grupės pirmininku ministrė įsakymu yra patvirtinusi save, o pavaduotoju – savo dešiniąją ranką viceministrą Saulių Gintą Cironką.

Viešieji pirkimai Dar nebuvo parengtas net pirminis šio finansinio laikotarpio LKT veiksmų plano projektas, o ministerija jau organizavo viešuosius pirkimus renginių organizavimo paslaugoms. Konkursas vyko ganėtinai ilgai, buvo stabdomas, procedūras tikrino Viešųjų pirkimų tarnyba. Visuomenėje jis taip pat buvo susilaukęs atgarsio. Rugsėjo mėnesį ministerija pasirašė sutartis su trimis koncerną sudariusiomis įmonėmis dėl įvairaus lygio (vidutinio ir aukšto bei labai aukšto) renginių organizavimo: UAB „Ministerium“ (ta pati bendrovė, kurios akcijų turėjo ir po visuomenėje kilusio susidomėjimo nedelsdamas pardavė Premjero žentas), VšĮ „Socialiniai partneria“ ir UAB „Baltijos rinkos inovacijos“. Konkurso nugalėtojai pasirinkti pagal žemiausios kainos kriterijų. Pastaroji bendrovė, „Baltijos rinkos inovacijos“, ir yra tas operatorius, kuris numatytas Kaimo tinklui aptarnauti. Tai yra tarpininkas, kuriam ministerija yra pasirengusi atriekti dalį pyrago, skirto Kaimo tinklui. Ministerija atmeta visas pretenzijas. Dėl viešųjų pirkimų atkerta: EK parengtose gairėse, kuriomis vadovaujantis rengiamos nacionalinės KPP, yra nurodyta, kad techninei pagalbai įgyvendinti taikomi viešieji pirkimai, ir šis klausimas yra nekvestionuotinas. Kaip kirviu nukirsta. O štai EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato generalinis direktorius Ježis Pleva (Jerzy Plewa) savo laiške, gegužės mėn. adresuotame abiem pusėms, pastebėjo, jog viešųjų pirkimų procedūra nėra būtina.

Protestavo Žemės ūkio rūmai Vasario 4 d. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Taryba priėmė rezoliuciją, kurioje atkreipiamas dėmesys, kad pagal ES teisę Nacionalinio kaimo tinklo priemones nėra privalu vykdyti pagal viešųjų pirkimų sąlygas. Išreikštas nepritarimas tam, kad vykdant viešųjų pirkimų procedūras Tinklo veikloje dalyvaus su kaimo plėtros programos įgyvendinimu nesusiję asmenys – tarpininkai, dėl to tik augs veik­los sąnaudos, o rezultatai prastės. Nuogąstauta, kad Tinklo nariai dėl esamų tendencijų trauksis iš LKT veiklos arba liks pasyvūs. Ministerijai pasiūlyta nacionalinio kaimo tinklo veiklą vykdyti tiesiogiai per Kaimo plėtros programos dalyvius, o Tinklo sekretoriato funkcijas perduoti ŽŪR. Balandžio 20 d. ŽŪR dar kartą kreipėsi į ministeriją su siūlymu atsisakyti Sekretoriato funkcijų. „Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 66 str. 2 d. nurodyta, kad valstybė narė arba vadovaujančioji institucija gali paskirti vieną ar daugiau tarpinių įstaigų, įskaitant vietos valdžios institucijas, regioninės plėtros įstaigas ar nevyriausybines organizacijas, valdyti ir įgyvendinti kaimo plėtros veiksmus“, – kad tai neprieštarauja ES teisei, dėstė ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas. Beje, kaimyninėje Latvijoje nacionalinio kaimo tinklo, veikiančio taip pat nuo 2008 m., Sekretoria­to funkcijas atlieka konsultavimo ir mokymo centre įkurtas centrinis biuras, ir tai daro kur kas sėkmingiau nei Lietuva. Tinklo labui triūsia 5 nuolatiniai darbuotojai bei 26 regioniniai darbuotojai visuose centro padaliniuose. Finansinio laikotarpio strategiją, taisykles lat­viai patvirtino dar pernai birželio pradžioje. Gerokai skiriasi ir nacionalinio kaimo tinklo veiklai numatytas biudžetas: Lietuvoje – 4,6 mln. Eur (praėjusį finansinį laikotarpį buvo 6,9 mln. Eur), o Latvijoje – 20,4 mln. Eur (iš jų Sekretoriato darbui – 4,3 mln. Eur).

Sekretoriatas – tik po ŽŪM stogu Siūlymas Sekretoriatą paleisti iš po ŽŪM skverno, pasak ministerijos, neturi pagrindo, prieštarauja galiojantiems teisės aktams. „Žemės ūkio rūmų veikla – skatinti žemdirbių organizacijų ir kaimo bendruomenės savivaldą, iniciatyvą ir visapusę jų veiklos plėtrą; dalyvauti rengiant ir svarstant žemės ūkio ir kaimo plėtros programas. O štai KPP (ar jos dalies) koordinavimo funkcija prilyginama kaimo plėtros programos vadovaujančiosios ar tarpinės institucijos funkcijoms ir yra platesnė nei minėtosios Žemės ūkio rūmų funkcijos“, – oficialiame atsakyme į ŽŪR rezoliuciją ministerija išreiškė abejonę dėl Rūmų kompetencijos. Ministrė V. Baltraitienė atkreipė dėmesį, kad dabartinėmis sąlygomis Sekretoriato išlaikymas Nacionaliniam kaimo tinklui nieko nekainuoja – ŽŪM Alternatyviosios veiklos skyriaus darbuotojams nė cento nenubyra iš LKT veiklai skirtų lėšų. Pagal reglamentą Sekretoriato funkcijų esą negalima atiduoti nevyriausybinėms organizacijoms, bet kokiu atveju ministerija liktų atsakinga už visą aparatą, turėtų atsiskaityti EK. Darant teorinę prielaidą, jei Sekretoriato funkcijas perimtų ŽŪR, jis taptų labiau politizuotas, o išlaidų gerokai padaugėtų – mano ministrė. LKT veiklos koordinavimo grupei V. Baltraitienė rekomendavo atsisakyti idėjos keisti Sekretoriatą. Tam būtų reikalingi viešieji pirkimai, vėl būtų prarasti ilgi veiklos metai.

Atviresnis pokalbis – išprovokuotas Atviresniam pokalbiui ministerijos vadovybę išprovokavo grupė aktyvesnių Kaimo tinklo narių, kurie į ŽŪM oficialiai kreipėsi raštu. Paramos ir labdaros fondo „Baltijos labdaros fondas“ direktorius Arūnas Svitojus, Daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė, Ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis, ŽŪR l.e.p. direktorius Sigitas Dimaitis, Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovė Rūta Gasperovičiūtė, Šeimos ūkininkų sąjungos tarybos pirmininkas Vidas Juodsnukis bei Miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis raštu išdėstė tai, ko ministerija neišgirsta kalbant įprastai. Apie vienašališkus, neobjektyvius ir nedemokratiškus sprendimus lemiančią dabartinę LKT struktūrą, apie nepasitikėjimą dabartiniu Sekretoriatu, ministerijos darbuotojų veiklos ribų išplėtimą, neproporcingą kitų Tinklo narių ir struktūros atžvilgiu. „Siūlome perduoti Tinklo Sekretoriato funkcijas nevyriausybiniam sektoriui, tikslinti Tinklo nario apibrėžimą, nustatyti skaidrius ir demokratiškus Tinklo struktūros dalių sudarymo principus ir nustatyti Tinklo dalyviams pareigą įgyvendinti Tinklo veiklas“, – ministerijos vadovybei raštu išdėstė grupė aktyvių LKT narių, nenorinčių plaukti pasroviui.

Nusileido: reikia keisti požiūrį Po ilgų diskusijų galiausiai prieita prie bendros išvados: reikia keisti ne Sekretoriatą, bet jo požiūrį į Tinklo narius. Ministrė su viceministru netgi pabarė Alternatyviosios veiklos skyriaus „mergaites“ dėl to, kad priima sprendimus neatsiklausiusios Tinklo narių. Kaimo plėtros departamento direktorė Vilma Daugalienė bei Alternatyviosios veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Žaneta Jucaitytė veltui mėgino ginti ministerijos munduro garbę ir tikino, jog tai patys Tinklo nariai yra visiškai pasyvūs, nepateikia jokių pasiūlymų, o kviečiami – neatvyksta. Savo komandos žemesnio rango darbuotojų pabarimas vargu ar ką nors įtikino – juk visiems akivaizdu, kad tai nebūdavo pėstininkų sprendimai. Tinklo narių grupės iniciatyva ministerijos vandenis pavyko sujudinti. V. Baltraitienė balsu netgi pasvarstė: o ką, jeigu į Alternatyviosios veiklos skyrių kaip ekspertus įtraukti nevyriausybinių organizacijų atstovus. Bent jau buvo nusileista, kad reikia žodis po žodžio drauge peržiūrėti visus dokumentus. O tuomet gal ir pajudės ministerijos koridoriuose įstrigęs Lietuvos kaimo tinklo veiklos traukinys.

Pavyko kažkiek pajudinti ledus Tinkle nuo pat įkūrimo, 2008 m., dalyvaujančio paramos ir labdaros fondo „Baltijos labdaros fondas“ atstovas A. Svitojus prisimena, jog praėjusį finansinį laikotarpį buvo labai didelis Tinklo narių aktyvumas. Į jo vadovaujamo Kaimo verslumo komiteto posėdžius susirinkdavo po 90 organizacijų atstovų. „Bet tas aktyvumas nelabai tiko Sekretoriatui – kildavo per daug minčių. Dabar tokio komiteto (šiuo metu ne komitetai, o grupės) neliko. Atsirado kitos idėjos, labiau klausantys žmonės“, – pilietiškam kaimo bendruomenės atstovui apmaudu, kad Lietuva tūpčioja vietoje, kad Sekretoriatui tiesiogiai vadovauja ministerija, ką pasako departamento direktorė ar viceministras, taip ir daroma. „Tai amoralu, nedemokratiška. Taip neturi būti. Jau kažkiek pavyko pajudinti ledus. Kai susibūrė asociacijos, pradėjo rašyti raštus – ministerija pamatė, kad yra žmonių, gebančių mąstyti, kurie mato, kad Lietuva eina visai ne tuo keliu. Mums ne vis tiek, kaip bus išleisti tie 5 mln. eurų“, – daugelio bendraminčių nuomonę išsako A. Svitojus.

Irma DUBOVIČIENĖ „ŪP“korespondentė

Algimanto SNARSKIO piešinys