Kiaulių augintojų alternatyvos nevilioja

Šalies ūkiuose plintant afrikiniam kiaulių marui, vadinasi, plečiantis zonoms, kuriose teks atsisakyti kiaulininkystės, viešojoje erdvėje skamba stambiųjų kiaulių augintojų atstovų raginimas iš viso uždrausti jas auginti smulkiuosiuose ūkiuose, nes pastaruosiuose dažnai nesilaikoma būtinų saugos reikalavimų, o valstybės institucijos tik imituoja kontrolę. Gal dalis tiesos šiuose teiginiuose ir esti, bet kadangi riestauodeges šalyje augina apie 20 tūkst. neprofesionalių laikytojų, galima teigti, kad kaimo žmonės be kiaulienos ir lašinukų savo gyvenimą sunkiai įsivaizduoja. Tiems, kuriems teko kiaules išskersti ir nežinia kada vėl bus leista jas auginti, valstybė siūlo imtis kitos žemės ūkio veiklos – auginti paukščius, triušius bei avis. Tačiau pakalbinus keleto rajonų savivaldybių Žemės ūkio skyrių atsakingus specialistus akivaizdu, kad kiaulių atsisakyti priversti smulkieji ūkininkai alternatyvų rinktis nepuola.

Paramą gauti sudėtinga
Trakų r. savivaldybės Žemės ūkio administravimo skyriaus vyriausiojo specialisto Vaitiekaus Naruševičiaus teigimu, jų rajone prieš metus išpjautos visos kiaulės. „Laikytojams skirtos kompensacijos ir dabar visi, anksčiau jas laikę, laukia, kada vėl bus leista tai daryti. Šiomis dienomis mūsų rajone dar apie 100 ūkininkų neišmokėtos kompensacijos už išskerstas kiaules.
Jie į keblią padėtį pateko vien dėl to, kad kiaules išskerdė anksčiau, nei išėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos potvarkis kompensuoti patirtus nuostolius. Tegul tos išmokos ir nėra pačios didžiausios, bet visgi šiokia tokia parama“, – kalbėjo V. Naruševičius.
Pasak pašnekovo, ypač kaimo gyventojai įpratę valgyti kiaulieną, o be lašinukų iš viso neįsivaizduoja savo maisto raciono. „Todėl imtis auginti kitus gyvūnus, pavyzdžiui, avis ar triušius, daugeliui nepriimtina. Tikriausiai gyvenimo ir ūkininkavimo tradicijos tiek gilios, kad labai sunku žmones perorientuoti į alternatyvias šakas. Trakų rajone parama vietoj kiaulių įsigyti kitus gyvulius pasinaudojo apie penkiolika ūkininkų. Dauguma jų pirko pieninius galvijus ir tik vienas pasirinko auginti paukščius. Tuomet, kai buvo galima pasinaudoti 580 Eur parama, pastarasis žmogus paprašė 80 Eur. Už juos įsigijo būrelį vištaičių. Gaila, bet nėra taip, kad parama tiesiog būtų skiriama visiems ūkininkams, priverstiems dėl AKM išskersti kiaules, ir jie galėtų pinigus panaudoti, kaip jiems geriau, – kalbėjo V. Naruševičius. – Įvairiai paramai pagal Kaimo plėtros programas (KPP) gauti reikia užpildyti daugybę dokumentų, tą padaryti tik tam tikru laiku, t. y. paraiškų priėmimo metu, kas trunka mėnesį vieną ar du ir, maža to, įsipareigoti trejus metus laikyti vietoje kiaulių pasirinktus žemės ūkio gyvūnus. Žodžiu, valstybės deklaruojama galimybė gauti paramą teoriškai yra, bet smulkiesiems ūkininkams tai padaryti sudėtinga. Mūsų rajono žmonės tikrai renkasi geriau kantriai laukti leidimo vėl auginti kiaules, negu veltis į paramos gavimo peripetijas ir užsikrauti būtinus įsipareigojimus. Juk kalbame apie smulkiuosius ūkininkus, t. y. žmones, kurie kiaules augino savo reikmėms. Rajone iš visų maždaug 300 ūkių, išskerdusių kiaules, tik 10 procentų po keletą gyvuliukų per metus parduodavo. O tokių, kurie parduodavo apie 10 kiaulių per metus, per visą rajoną tik 15 ūkelių.“

Ūkius naikinti lengviau nei šernus
V. Naruševičiaus teigimu, šiuo metu galiojantys labai griežti biosaugos reikalavimai savo reikmėms auginantiesiems riestauodeges beveik neįgyvendinami. „Vieną kiaulę laikantis ūkininkas dezinfekcinį kilimėlį patiesti gali, kaip ir nešerti termiškai neapdorotais pašarais, bet kiekvieną kartą einant į tvartą praustis po dušu ir persirengti, na, sunkiai įsivaizduojama. Niekas nesiginčija, kad pasivaikščiojus miške ar po medžioklės būtina dezinfekuoti viską, ką galima, prieš einant į tvartą, bet, tenka pripažinti, kad ir patiems žmonėms sąmoningumo trūksta, – pripažino pašnekovas. – Kita bėda, kontrolės trūkumas, juk dažname rajone dirba tiek vienas ar du privatūs veterinarijos gydytojai. Be abejo, didelė problema – šernų populiacija. Kodėl negalima jų išmedžioti visų? Juk masinės šernų medžioklės tikrai nebuvo vykdomos. Mūsų rajone šernai braunasi į sodų bendrijas, knisa daržus po pat namų langais. Jų vaikšto didžiausios bandos, vadinasi, niekas jų nemedžiojo. Juk pasikalbame ir su pačiais medžiotojais, ką jie sako? „Patelių stengiamės nemedžioti“. Todėl valstybės sprendimas reguliuoti šernų populiaciją yra per švelnus, reikėtų juos iš viso išmedžioti visus. Kita vertus, jeigu medžioklės plotas užima 1000 ha, o būreliui priklauso 5–6 medžiotojai, ką jie gali padaryti? Tad, žvelgdamas į bendrą situaciją, galiu pasakyti, smulkiuosius ūkininkus naikiname gerokai sparčiau ir sėkmingiau nei šernus“, – žodžių į vatą nevyniojo Trakų r. savivaldybės atstovas.

Prie kiaulių auginimo nebegrįžta
Kupiškio r. Žemės ūkio ir bendruomenių skyriaus specialistė Danutė Juškevičienė taip pat tvirtino, kad jų rajone smulkieji ūkininkai, dėl AKM turėję išskersti kiaules, laukia leidimo vėl jas auginti. „Norinčiųjų pasinaudoti kuria nors paramos priemone ir imtis auginti kitus gyvulius praktiškai nebuvo nė vieno. Tačiau Stakliškių ir Šimonių seniūnijose, kuriose riestauodeges auginti vėl leidžiama, daug norinčiųjų vėl imtis šios veiklos irgi nėra. Tikriausiai dėl to, kad keliami be galo griežti biosaugos reikalavimai.
Programa, kuria pasinaudojus buvo galima lengvatinėmis sąlygomis įsigyti kitų žemės ūkio gyvūnų, nesusidomėjo nė vienas ūkininkas ir į savivaldybę nesikreipė nei patarimo, nei pagalbos. Manau, kad dauguma žmonių įsigijo ir augina paukščius, gal ir avių, bet kadangi mes apie tai neinformuojami, sunku ką nors apibendrintai teigti. Tik tiek, kad likvidavusiesiems kiaulių ūkius buvo išmokėtos kompensacijos, kurios visgi labai mažos.
Nors pasėlių deklaravimas smulkiesiems ūkininkams nekelia didelių problemų, bet KPP priemonėmis jie naudojasi labai vangiai. Na, gal dar stogų keitimo programa populiari, bet imtis naujų ūkininkavimo šakų, verslų žmonės nesiryžta, nors informacijos sklaida apie galimybes pasinaudoti ES parama didžiulė. Tiek savivaldybė, tiek Nacionalinė mokėjimo agentūra bei Žemės ūkio konsultavimo tarnyba nuolat organizuoja šviečiamuosius seminarus, bet jų lankytojai – stambesnieji ūkininkai. Smulkiųjų dėmesio nesulaukiame, bet, esu įsitikinusi, kad šiuo klausimu mūsų rajonas nėra išskirtinis“, – teigė D. Juškevičienė.

Investuoti nerizikuoja
Anot Jonavos r. Žemės ūkio skyriaus vedėjo Jono Marčiukaičio, situacija labai prasta, nes dėl susiklosčiusių įvairių aplinkybių žmonės apskritai praranda norą auginti gyvulius. „Mūsų rajone melžiamų karvių skaičiuojama apie tris tūkstančius ir jų nuolat mažėja. Stebiu tokią tendenciją, kad žmonės, vieną kartą jų atsisakę, vėliau nebeapsigalvoja. Tas pats ir su kiaulėmis. Šių metų pradžioje rajone buvo 211 kiaulių laikytojų, o šiandien jų jau tik 160, – tvirtino J. Marčiukaitis. – Smulkieji šeimos ūkiai, kuriuose žemės ūkio produkcija auginama ir gaminama tik savo reikmėms, pasinaudoti paramos kaimui programomis beveik neturi šansų vien dėl įvairių atitikties kriterijų ir įsipareigojimų reikalavimų. Tad valdininkų raginimai kreiptis paramos– tuščias reikalas. Mano galva, reali pagalba kiaulių augintojams būtų, jeigu atsirastų speciali programa, pavadinkime, pagalba smulkiems kiaulių ūkiams atkurti ar išlaikyti. Ji būtų skirta tam, kad ūkininkai turėtų už ką įgyvendinti visus griežčiausius biosaugos reikalavimus“, – siūlė vedėjas.
Pasak jo, šiuo metu skambantys raginimai iš viso uždrausti kaimo gyventojams laikyti po keletą kiaulių daugeliui jau kelia įtampą ir kuria nežinią dėl ateities. „Niekas negali garantuoti, kad toks sprendimas nebus priimtas. Kaip žmonėms dabar investuoti į tvoras, dušus, dezinfekcinius kilimėlius ir kitas priemones, jeigu neaišku, kas bus? Niekas nerizikuos prarasti pinigų, kurių ir taip ne kažin kiek turi“, – tvirtai įsitikinęs J. Marčiukaitis.
Vedėjo nuomone, kaimo gyventojai, savanoriškai atsisakę ar priversti atsisakyti kiaulių, kitų gyvulių auginti nesiima dėl labai paprastos priežasties – kiaulei užauginti nereikia ganyklos, šerti galima sąlyginai pigiai kombinuotaisiais pašarais. „Net keletui avių jau reikia plotų ganytis, juos aptverti ir dar drebėti, kad vilkai neišpjautų, kur dar pašarų atsargos žiemai ir galų gale aviena Lietuvoje nepopuliari. Triušius auginti taip pat nėra labai paprasta vien dėl užkrečiamųjų ligų, kurios žaibiškai išguldo visus. Juk hemoraginė septicemija, vadinamasis triušių maras, irgi siaučia šalyje , tik veterinarai apie tai kažkodėl tyli, – sakė J. Marčiukaitis. – Keisti kiaules į paukščius ūkininkai taip pat vengia, nes dar nepamiršo, kiek įtampos bei rūpesčių sukėlė paskelbta paukščių gripo grėsmė, kiek visokių saugos reikalavimų buvo kelta.“
J. Marčiukaičio teigimu, šiuo metu kaimo žmonės patiria labai neapibrėžtą situaciją ir, gaila, bet dažniausiai iš viso atsisako auginti bet kokius žemės ūkio gyvūnus, ne tik kiaules.

Elena RINKEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka