Klimatas šokdina ir žemdirbius, ir draudikus

Kiekvieną darbų sezoną klimatas pažeria naujų iššūkių, dėl kurių ūkininkai kasmet skaičiuoja vis didesnius derliaus nuostolius. Nepaisant to, kad iki 50 proc. draudimo įmokų sumų dengia valstybė, pasėlius draudžia mažuma ūkininkaujančiųjų, mat didėjant draudimo įkainiams patirtos žalos vertė kartais esti mažesnė už įmokas, o ir valstybės kompensuojama įmokų dalis ne visada prilygsta deklaruojamam 50 proc. dydžiui. Tačiau patirti nuostoliai, be draudikų, mažai kam rūpi.

Gaila žento, gaila varškės Praėjusi žiema sunaikino kone 90 proc. šalies šiaurinių rajonų javų ir rapsų pasėlių, tačiau apsidraudusiuosius galima suskaičiuoti ant pirštų. Antai Biržų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Steponas Staškevičius teigia, kad derlių draudžia gal tik 4-5 ūkininkai, nors besikeičiantis klimatas nuostolių padaro kasmet. „Po pernykštės skaudžios pamokos rudenį draudžiančiųjų pasėlius kiek padaugėjo, bet vis tiek nėra nė 10 proc. visų rajone ūkininkaujančiųjų“, – sako S. Staškevičius. Panašiai kalba ir Rokiškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Jolanta Jasiūnienė. Pasak jos, šia paslauga rajone naudojasi trys ūkininkai, nes draudimas nepopuliarus dėl ūkininkams keliamų sąlygų. Įkainiai didėja, būtina drausti atskirų kultūrinių augalų turimą visą plotą, nepriimtina ir tai, kad draudžiant šalčiams jautrius rapsus primetama prievolė drausti ir javus. Draudimo įmokos auga kaip ant mielių, tad balansas tarp įmokų ir išmokų dažnai žemdirbių netenkina ir jie linkę rizikuoti. Žemės ūkio skyriaus vedėjai Juozas Pupinis (Pakruojo r.) ir Jonas Kazėnas (Pasvalio r.) irgi tos pačios nuomonės: kai ūkininkai, apdraudę pasėlius, nenukenčia, tuomet jiems gaila pinigų, o kai patiria daug nuostolių, gailisi, kad pasėlių nedraudė. Žemdirbiai puikiai žino, jog jų pajamas kasmet nulemia gamta, tačiau papildomai neišlaidauja. Pakruojo rajone šia paslauga naudojasi 30-40, Pasvalio r. – apie 15 ūkininkų. „Pernykštį pavasarį iššalę pasėliai atsėti vasariniais kviečiais, kurių derlius siekė 7-8 t/ha. Net ir mažesnės supirkimo kainos pajamų labai nesumažino. Be to, pastaraisiais metais ūkininkų išlaidas mažina pingantis kuras, kiti energetikos šaltiniai. Ir anksčiau, ir dabar žemdirbiai klimato padarytą žalą „padengia“ iš sukaupto lėšų rezervo“, – tvirtina J. Pupinis. Kalbinti žemės ūkio skyrių vedėjai teigė, jog draudimo sąlygos turėtų būti lankstesnės, tuomet kiekvienam ūkininkui būtų lengviau prisitaikyti prie keliamų reikalavimų. Anot jų, dabar ūkininkai privalo sumokėti visą įmokų sumą ir laukti, kada valstybė grąžins numatytą įmokų dalį. Laukimas kelia nepasitikėjimą. Be to, visiems augalams nustatyta maksimali draudimo suma (vertė) hektarui. Tai patvirtina ir „Vereinigte  Hagelversicherung WaG“ (toliau – filialas „VH Lietuva“) pateikti skaičiai: šį pavasarį (pavyzdžiui, Šakių sen.) nuo krušos, liūties ir audros vasarinių kviečių maksimali draudimo suma yra 600 Eur/ha (žemdirbio įmoka 3,97 Eur/ha), vasarinių rapsų – 900 Eur/ha (įmoka – 11,04 Eur/ha), kukurūzų – 1 500 Eur/ha (įmoka – 10,1 Eur/ha), cukrinių – 2 000 Eur/ha (įmoka – 39,6 Eur/ha), bulvių – 5 000 Eur/ha (įmoka – 62,5 Eur/ha), žirnių – 900 Eur/ha (įmoka –7,1 Eur/ha). Abejotina, ar šios draudimo sumos už hektarą objektyvios, ypač tokiam derlingų žemių rajonui kaip Šakiai. Jei jos būtų didesnės ir ūkininkas patirtų nuostolių, jam išmokos didėtų, tačiau vargu, ar valstybė tuomet kompensuotų pusę įmokų. Tai ir yra bene pagrindinė priežastis, dėl ko mažinamos hektaro draudimo sumos ir įkainiai, nes atitinkamai mažėja ir išmokos.

Didėjant nuostoliams, didėja ir įmokos Pasėlių draudimas – labiausiai paplitusi draudimo rūšis, ir draudimo įmokos priklauso nuo pasirinktų rizikų, draudžiamų kultūrinių augalų skaičiaus ir ploto. Pasak „VH Lietuva“ vadovo Algimanto Navicko, yra keturi draudimo paslaugų paketai, kuriuos ūkininkai gali pasirinkti. Pirmas paketas – tik nuo krušos; antras – kruša, audra, liūtis; trečias – iššalimas, kruša, liūtis, audra ir ketvirtas paketas – kruša, audra, liūtis, iššalimas ir stichinė sausra. „Nedraudžiame daržovių laukų, uogynų ir sodų, nes per trejų metų laikotarpį buvo apdrausti tik 6 ha sodų ir tik trys daržininkai draudė savo pasėlius. Nuo šalnų drausti uogynus ar sodus nėra prasmės, nes nuo jų galima apsisaugoti. Kitu atveju niekas derliaus nesaugos ir lauks išmokų už patirtus nuostolius, – aiškina A. Navickas. – Šalies žemdirbiai labiausiai jaudinasi dėl pasėlių iššalimo, tačiau nė kiek ne mažiau pavojingos kruša, liūtis ir audra vasarą. Pasėliams iššalus, juos galima atsėti, o po liūčių ar krušų derliaus išgelbėti nepavyksta.“ Gamtos pokštai dažnėja ir nėra absoliučiai atsparių augalų veislių. Nuo 2008–ųjų (per pastaruosius penkerius metus) šiaurinėje Lietuvos dalyje pasėliai iššalo tris kartus. Tačiau pasėlius dažniausiai draudžia stambūs ūkininkai ar bendrovės – vidutinis draudėjo pasėlių plotas yra apie 350 ha. „Iš tikrųjų pasėlių draudimu turėtų susirūpinti ir vidutiniai ūkininkai, nes jų veikla labiau pažeidžiama“, - įsitikinęs A. Navickas.

Išmokoms skiriami milijonai „Kalbant apie draudimo išmokas, turiu pasakyti, kad per septynerius darbo metus treji metai buvo labai nuostolingi. Teko pasinaudoti „Vereinigte Hagelversicherung WaG“ fondo lėšomis ir šiandien filialo „VH Lietuva“ nuostoliai, be administravimo sąnaudų, siekia per 3 mln. eurų“, – teigia A. Navickas. - 2010-2011 metais už iššalimo riziką žemdirbių įmokos siekė 8 mln. litų, o už patirtus nuostolius išmokėti teko per 56 mln. litų. Todėl „VH Lietuva“ privalėjo padidinti šios rizikos įmokas apie 2-2,6 karto, nelygu seniūnija. Tad kai pernai iššalo daugiau kaip 60 proc. visų apdraustų Lietuvos pasėlių plotų, patirti nuostoliai siekė tik 0,6 mln. eurų. Tikėtina, kad draudimo įkainių didinti nebereikės, nes ir esant dabartiniams įkainiams iki 2020 m. įmonės 3 mln. eurų nuostoliai bus padengti.“ Lietuvoje daugiausia auginama javų ir rapsų, todėl jie sudaro 95 proc. visų apdraustų pasėlių. Tačiau norintieji drausti aliejinius augalus (rapsus, garstyčias, linus), turi drausti ir javus. Atskirai draudžiami cukriniai runkeliai, bulvės, kukurūzai, ankštiniai ir pluoštiniai augalai, ir drausti privaloma visą ūkyje esantį šių augalų plotą. Ūkininkai raginami naudotis šia paslauga teigiant, kad valstybė kompensuoja 50 proc. draudimo įmokų. Už 2014 m. jau išmokėta 2,1 mln. Eur (7,2 mln. Lt) draudimo įmokų kompensacijų, o už 2013 m. valstybės kompensacijos žemdirbiams siekė 6,2 mln. Lt – du kartus daugiau nei 2008 m. (3 mln. Lt). Daugiausia draudimo įmokų kompensuota 2011 m. – 16,3 mln. Lt. Filialo „VH Lietuva“ vadovas A. Navickas patikslina, kad pernai žemdirbių draudimo įmokos siekė 4 mln. 159 tūkst. Eur. Draudimo kompanija jiems jau išmokėjo 4 mln. 764 tūkst. Eur (211,1 tūkst. ha pasėlių plotą apdraudė 586 ūkininkai). Daugiau kaip 40 tūkst. ha drausta du kartus – 2013 m. rudenį ir 2014 m. pavasarį, nes dalį plotų teko atsėti. Vidutinė draudimo įmoka 2014 m. buvo apie 20 Eur/ha ir pusę šios sumos kompensavo valstybė. „Pernai dėl iššalimo labiausiai nukentėjusi žemės ūkio bendrovė gavo 1 mln. 200 tūkst. litų kompensaciją. Dažniausiai išmokos dydis svyruoja nuo 100 iki 300 tūkst. Lt. Kai kuriais atvejais jos siekia vos keliasdešimt tūkstančių litų, – teigia A. Navickas. – Bet po pernykštės žiemos norinčiųjų apdrausti pasėlius padaugėjo: 2014 m. rudenį pasėlius apdraudė 395, o 2013 m. rudenį – 270 žemdirbių.“ Peržvelgus „VH Lietuva“ statistinius draudimo duomenis matyti, kad 2011 m. šia paslauga pasinaudojo bene daugiausiai žemdirbių (882). Apdrausta 269,9 tūkst. ha, už nuostolius draudimas jiems išmokėjo per 18 mln. 389 tūkst. Eur. Tais metais vienam Jurbarko rajono ūkininkui už 38 tūkst. Lt įmoką nuostoliams padengti buvo išmokėta per milijoną litų. O per „VH Lietuva“ septynerių metų veiklą žemdirbiams už patirtus nuostolius išmokėta 29 mln. 735 tūkst. Eur. „Gaila, kad drausdami pasėlius ūkininkai tikisi kasmetinių išmokų, gerokai viršijančių jų įmokas, kitaip sakant, dauguma žemdirbių draudimą vertina kaip pelną, nesuvokdami, kad tos įmokos tarnauja derliaus apsaugai. Vietiniai ekspertai vertina tik derliaus kiekybinius nuostolius, o jų atliktą darbą tikrina ekspertai iš Vokietijos. Jie šioje srityje – profesionalai. Džiugu, jog iki šiol nebuvo jokių nesusipratimų su institucijomis ar žemdirbių asociacijomis, nebuvo jokių teisinių ginčų“, – konstatuoja faktus filialo „VH Lietuva“ vadovas A. Navickas.

Vanda BARONYTĖ Autorės nuotrauka

  Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.