Kokius mandarinus auginsite?

Kvapnūs, sultingi, saldūs mandarinai Lietuvoje „auga“ ne tik parduotuvėse… Jų derliaus galime sulaukti ir ant savo palangių. Yra kompaktiškų mandarinų, kurie gali džiuginti saldžiais vaisiais. Tereikia žinoti keletą auginimo ypatybių ir pasirinkti.

Ne tik dėl vaisių

Citrusų žiedai ir eterinės liaukelės ištisus metus skleidžia malonų kvapą, todėl patalpose, kuriose jie auga, sklinda malonus aromatas. Jei augalai gražiai suformuoti, jie gražūs tiek žydintys, tiek pasipuošę įvairaus nokimo tarpsnio vaisiais.

Kaip auginti mandarinus namų sąlygomis, teiraujamės vieno iš žymiausių Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės specialistų, biomedicinos mokslų habilituoto daktaro profesoriaus Vidmanto Stanio, išleidusio knygą „Citrusai“.

Pagrindinės sąlygos

Mandarinai yra gana lengvai auginami, atsparūs žemesnėms temperatūroms, bet labai bijo skersvėjų ir dar labiau – perlaistymo. Žiemą juos geriau laikyti sausiau – palieti tik kokius tris kartus (kai lapeliai pradeda šiek tiek suktis). Atsiminkite, kad laistyti galima tik šiltu vandeniu.

Kaip ir visi citrusiniai augalai, jie gerai prisitaiko prie įvairaus apšvietimo (žinoma, geriau auga, kai gauna daug šviesos). Tinka saulėta vieta pietinėje pusėje ir iš dalies saulėta – rytinėje ir vakarinėje pusėse. Mažesni gerai auga ant palangės, o didesniems citrusams reikės specialių patalpų.

Šiek tiek apie rūšis

Mandarinai sudaro didžiausią Citrus genties grupę; yra daugiau nei 450 mandarinų veislių. Mandarinų klasifikacija yra sudėtingesnė nei kitų citrusinių augalų. Jiems priskiriami penkių rūšių augalai, iš kurių ne visi tinkami auginti Lietuvoje.

  • Mandarininis citrinmedis (Citrus reticulata Blanco), vaisius – tikrasis mandarinas.
  • Karališkasis citrinmedis (Citrus nobilis Loureiro), vaisius – karališkasis mandarinas, augalas plačiai paplitęs Pietų Azijoje.
  • Mandarinams priskiriami smulkiavaisių augalų, tokių kaip smulkiavaisis citrinmedis (Citrus madurensis), vaisiai (rūgštusis mandarinas) bei minėtų rūšių tarprūšiniai hibridai.

Profesoriaus V. Stanio teigimu, Lietuvoje tinkamiausios auginti rūšys:

  • gluosnialapis citrinmedis (Citrus deliciosa Tenore), vaisius – saldusis mandarinas; augalas plačiai auginamas Viduržemio jūros regione;
  • likerinis citrinmedis (Citrus unshiu Marcovitch), vaisius – likerinis mandarinas; augalas plačiai paplitęs Japonijoje.

Tinkamiausi mums

Profesorius V. Stanys išskiria dvi mandarinų rūšis, tinkamiausias auginti Lietuvoje: japoninės kilmės likerinį citrinmedį (Citrus unshiu Marcovitch) ir gluosnialapį citrinmedį (Citrus deliciosa Tenore). Kitos rūšys auginti Lietuvoje nelabai tinkamos.

Kada kurią rūšį geriau rinktis? Pasak V. Stanio, gluosnialapio citrinmedžio vaisiai yra šiek tiek skanesni ir saldesni nei likerinio – jie tikro mandariniško skonio. Lietuvoje pradėti auginti tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.

Likerinio citrinmedžio lapija vešlesnė, medelis dekoratyvesnis, veda stambesnius vaisius. Lietuvoje jau seniai auginamas, plačiai paplitęs.

Likerinis citrinmedis

Vidutinio dydžio, dažniausiai be sėklų, sunoksta anksčiau, nei nusidažo ryškiai oranžine spalva.
Sunokusi žievelė labai gerai atsiskiria nuo minkštimo.

Likerinis mandarinas netaisyklingai vadinamas satsuma (manoma, kad nuo Japonijos vietovės, iš kurios yra kilęs, pavadinimo).

Augalas – nedidelis ar vidutinio dydžio medelis.

Likeriniai mandarinai sunoksta anksti.

Dėl skonio savybių likeriniai mandarinai valgomi švieži, taip pat iš jų verdamos uogienės, spaudžiamos sultys, o iš žievelių išskirti eteriniai aliejai naudojami farmacijoje, kosmetikos pramonėje.
Labiausiai paplitusios likerinio citrinmedžio veislės yra kelios, tarp kurių tikrai galima pasirinkti.

‘Miyagawa’ arba angliškas sinonimas Miyagawa Wase – vaisiai dideli, besėkliai, žievelė plona, atšokusi nuo minkštimo. Ši veislė yra populiari.

‘Okitsu’ vaisiai panašūs į ‘Miyagawa’, tačiau sunoksta keliomis savaitėmis vėliau. Veislė išvesta 1940 m.

Owari veislių grupė jungia veisles – senus klonus, išpopuliarėjusius Ovario provincijoje:

‘Owari’ – vaisiai vidutinio dydžio, besėkliai, oranžinės spalvos. Žievelė plona, neryškiai gofruota. Minkštimas oranžinio atspalvio, turtingo, silpnai rūgštaus skonio. Ši veislė – vidutinio ankstyvumo. Tai šiuo metu pasaulyje plačiausiai auginama likerinių mandarinų veislė.

‘Armstrong’ vaisiai panašūs į ‘Owari’ veislės vaisius, tik šiek tiek didesni ir mažiau atsparūs šalčiams. Tai JAV sukurta ankstyva likerinių mandarinų veislė.

‘Dart South’ – tai naujesnė vėlyva Owari grupės veislė.

‘Dart North’ vaisiai sultingesni ir saldesni nei ‘Dart South’ veislės. Tai naujesnė vėlyva Owari grupės veislė.

Gluosnialapis citrinmedis

Šis augalas paplitęs Viduržemio jūros regione, turi daug pavadinimų: Ba Ahmed (Maroke), Blida, Boufarik ir Bougie (Alžyre), Bodrum (Turkijoje), Paterno ir Palermo (Italijoje), Nice ir Provence (Prancūzijoje), Valencia (Ispanijoje), Willowleaf mandarin (JAV). Išskirtiniai bruožai: mažas augalo dydis ir siaurai lancetiški lapai, turintys specifinį kvapą.

Turi švelnų, malonų sulčių skonį, išskirtinio aromato žievelę. Vaisius vadinamas saldžiuoju mandarinu. Iš vaisių žievelių išgauti eteriniai aliejai naudojami parfumerijoje tualetiniam vandeniui gaminti.

Žinomos veislės: ‘Avana’, ‘Chios’, ‘Emperor’, ‘Montegrina’, ‘Natal’.

Vanduo – labai svarbu
Mandarinams reikia gero vandens, o Lietuvoje iš vandentiekio bėga per daug druskingas vanduo, dėl to vazonuose susikaupia druskų perteklius, lapai pradeda ruduoti. Ką daryti? Vasaros metu kas 2 savaites gausiai perplauti vazone esančią žemę parūgštinto vandens tirpalu: 2 šaukštai acto į 10 l vandens kibirą. Pripilti gausiai, kad net tekėtų per vazono apačią, kad atitirptų druskos. Taip pat geriau augalus laistyti atvirame inde leidus išgaruoti chlorui iš vandentiekio vandens, o dar geriau, jei laistoma lietaus vandeniu. Jei vanduo bus geras, augalai augs ir vešės.

Laistyti, kai drėgmės nėra ne paviršiuje, o 5 cm gylyje, nes humusingoje žemėje vanduo kaupiasi gilesniame sluoksnyje.

Šiluma
Mandarinai nemėgsta ne tik skersvėjų, bet ir temperatūrų keitimosi – augalas gal ir nežus, bet gali numesti lapus. Vasarą geriau laikyti lauke, kad medelis gautų natūralaus lietaus. Prie saulės šviesos pripratinti pamažu: neneškite iš karto į saulę, laikykite iš pradžių pavėsyje, o tada stumkite į mažesnį pavėsį, galiausiai – į saulėtą vietą.
Taip pat rudenį, prieš pernešant į kambarį, po truputį augalą pratinkite prie pavėsio lauke, o galiausiai perneškite į kambarį. Kitu atveju, staiga netekęs ultravioletinių saulės spindulių, mandarinas nuo streso gali numesti lapus.

Tręšimas

Ypač didelės reikšmės citrusinių augalų vystymuisi turi azotas, kalis, fosforas, magnis ir šeši mikroelementai (Fe, Zn, Mn, B, Cu, Mo). Galima naudoti specialias trąšas citrusams. Tręšimo kokybę rodo augalo lapija. Jei lapų viršūnėlės ir pakraščiai pajuoduoja, sudžiūva – tręšiama per daug. Optimalu trąšų tirpalais augalus tręšti kas dvi savaites, o žiemą tręšti nerekomenduojama.

Persodinimas

Mandarinai neturi šakniaplaukių, todėl juos reikia atsargiai persodinti – geriau perkelti. Geriausia persodinti vasario mėnesį, prieš pasirodant jauniems ūgliams. Kol augalas jaunas, pastebėjus, jog šaknys pradeda lįsti iš vazono, reikia kasmet persodinti į 2–3 cm didesnį vazoną. Augalui paaugus, persodinti kas kelis metus.

Vaisiai

Kai kurių mandarinų vaisiai skanūs net neįgiję sunokusiam vaisiui būdingos gelsvos spalvos. Mandariną nuskynus, jis jau nesunoksta. Geriausia nuskintą vaisių valgyti po dviejų savaičių.

Dauginimas

Mandarinus reikia dauginti skiepijimo būdu, skiepijant į citrinmedį ar citrusinį greipfrutą. Įskiepijus formuoti vainikėlį, kai pasiekia 12–15 cm aukštį. Jei skiepijama, vaisius mandarinmedis ves antrais trečiais metais, skiepijant akiavimu – trečiais ketvirtais metais.

Kenkėjai ir ligos

Citrusinių augalų kenkėjų nėra daug. Dažniausiai tai voratinklinės erkutės, įvairūs amarai, skydmariai ir tripsai. Todėl reikia bent kas savaitę tikrinti, ypač apatinę lapų pusę. Kenkėjus reikia nedelsiant apdoroti cheminiais preparatais. Naujai įsigyti augalai turi būti 3–4 savaites izoliuoti nuo kitų augalų, laikomi karantino sąlygomis ir stebimi. Jei augalai laikomi per daug drėgnoje aplinkoje, kur menka oro cirkuliacija, dažnai puola grybinės ligos.

Gintarė Gumbrevičienė