Kooperatyvas – lyg viena šeima

Pasak ūkininko Dainiaus Mačio, iš kooperatyvo gauna daug naudingos informacijos, o savomis žiniomis jis taip pat dosniai dalijasi.

Žemės ūkio kooperatyvas „Vilkaviškio grūdai“ ateinančiais metais švęs savo veiklos penkmetį. Šiuo metu jis vienija 36 Vilkaviškio, Šakių ir Marijampolės regionų grūdų augintojus, kurių bendras dirbamos žemės plotas siekia per 10 tūkst. hektarų. Nors kooperatyvui priklausantys ūkininkai daugiausia yra didelių ūkių šeimininkai ir galėtų tvarkytis savarankiškai, jie įsitikinę, kad draugėn susibūrę pasiekia geresnių rezultatų, sudera geresnes kainas, draugiškai pasidalija informacija ir patarimais.

Palengvino darbus
Kooperatyvą „Vilkaviškio grūdai“ 2011 m. liepą įkūrė 24 Vilkaviškio krašto ūkininkai. Jo direktoriumi buvo išrinktas Kazimieras Venckus, valdybos pirmininku – Arūnas Maksvytis. Valdybą sudaro 10 narių.
Pasak kooperatyvo valdybos narės Vidos Svotienės, tuo metu nebuvo jokios grūdų augintojus vienijančios organizacijos, visi ūkininkai buvo „sulindę“ į savo kampus, rūpinosi tik savo ūkiais. Nebuvo nei kur bendrai susieiti, nei kur pasidalyti informacija. „Žinoma, firmoms ir valdžiai tai buvo labai palanku“, – tikino ji.
Pasak ūkininko Dainiaus Mačio, jis buvo vienas pirmųjų 2011 m. įstojusių į kooperatyvą. „Mane pakvietė Arūnas Maksvytis. Tuo metu dirbau 250 ha, šiandien turiu 290 ha. Nors kai kurie ūkininkai galvoja, kad jiems nereikia kooperatyvo – patys gali savo reikalus tvarkyti, galiu patikinti, kad daugelį darbų kooperatyvas palengvina. O ypač svarbu – bendravimas. Venas su kitu tariamės, jei kyla kokia problema, mokomės vieni iš kitų. Juk šiaip ūkininkai pernelyg nelinkę dalytis savo žiniomis, o čia esame išvien, nes suinteresuoti bendru, geru rezultatu. Čia centralizuotai suplaukia visa informacija ir iš supirkėjų, ir iš tiekėjų – gauni visą informacijos paketą. O jei esi vienas, kas ką nori su tavimi, tą ir daro. Aš pats savo ūkyje vykdau bandymus ir mielai su kitais dalijuosi informacija apie gautus rezultatus. Faktas ir tai, kad galime su tiekėjais susitarti dėl geresnių sėklos, chemikalų, trąšų kainų. Su supirkėjais suderama geresnė grūdų kaina. Be to, ir apie produkcijos įvairovę čia gauname daug daugiau informacijos“, – teigė ūkininkas.

Analogiško pavyzdžio nebuvo
Ūkininkas Marijus Janušauskas į kooperatyvą įsijungė taip pat pirmaisiais jo susikūrimo metais. Tuo metu turėjo 390 ha, dabar – 480 ha.
„Net nedvejojau, ar stoti į kooperatyvą, ar ne, nes esu išvažinėjęs daug pasaulio šalių, o ten labai populiari ši sistema. Aišku, mes, ūkininkai, pajėgūs ir patys susitarti, tačiau suvaldyti visą informaciją vienam žmogui nėra lengva. Mes jau įsitikinome, kad perkant pavieniui sumokama daugiau, nei kartu su kitais didesnį kiekį. Jau ne kartą suskaičiavome, kad bendrai perkant ar parduodant pasiekiama geresnių rezultatų. O vykstant patikroms, jei kurį baudžia, visi iš to pasimokome ir taisome savas klaidas. Čia dalijamės ir bėdomis, ir džiaugsmais. Kooperatyvas – tai vaikas, kurį mes patys auginame. Neturime didžiulės patirties, gal ir klaidų kartais pasitaiko, bet kol kas gyvuojame ir manome, jog sėkmingai. Jei ūkininkų sąjungą galėčiau lyginti su didele gimine, tai mes esame lyg šeima – arčiau vienas kito. Mes vieni kitus pažįstame, žinome, kuo gyvename, kuo galime vienas kitam padėti“, – tikina Marijus.
Ūkininkas Tadas Naujokas buvo vienas šio kooperatyvo steigėjų, tapo vienu pirmųjų iš 24 jo narių. Tadas dirba 300 ha. „Pamenu ir dabar, kaip susirinkome ir sprendėme – įkurti kooperatyvą ar ne. Analogiško pavyzdžio Lietuvoje bent jau tuo metu nežinojome. Neturėjome, iš ko pasimokyti, kaip tai turėtume daryti. Manau, mums pavyko, nes jei būtų kas iš tiesų nusivylęs, iš kooperatyvo būtų išėjęs, bet kol kas nė vienas ūkininkas kooperatyvo nepaliko. O jei ir išeitų, niekas dėl to nepyktų – vadinasi, jis nerado to, ko tikėjosi“, – trumpai drūtai dėstė ūkininkas.

Sukurti nėra paprasta
Nei Marijampolės, nei Šakių krašto ūkininkai tokio kooperatyvo nėra įkūrę. Marijampoliečiai ketino steigti grūdų kooperatyvą, svarstė apie elevatoriaus statybą, bet taip iki galo šios minties ir nesubrandino.
„Kooperatyvą ne taip paprasta įkurti – reikia daug idėjinių žmonių ir įdėti daug darbo. Mūsų kooperatyvo valdybos nariai dirba labai daug ir be jokio atlygio. Jeigu yra stiprus branduolys ir ūkininkai mato perspektyvas, turi galimybę sukurti savo kooperatyvą. Bet jei tame kooperatyve tebus keli žmonės, didelių pasiekimų nebus, tada geriau jungtis prie jau esamo stipraus. Labai svarbus narių požiūris į kooperatyvą, kokius tikslus jie užsibrėžia, juk čia negalima tikėtis vien tik kažką gauti, reikia pagalvoti, kuo ir pats galėsi prisidėti. Juk kooperatyvą reikia išlaikyti, reikia, kad jis dirbtų, būtų apyvarta. Mes skaičiuojame ne tik, kiek jis mums kainuoja, bet ir tai, kiek sutaupome. Žinoma, reikia išlaikyti patalpas, dirba keli etatiniai žmonės. Steigdami kooperatyvą, stengėmės, kad ūkininkai turėtų kuo mažiau rūpesčių. Mūsų tikslas yra, kad ūkininkai kuo efektyviau viską naudotų savo ūkyje, kuo daugiau gautų paslaugų. Dabar pačiam ūkininkui nereikia skambinėti ir ieškoti geresnių kainų, už jį tai padaro kooperatyvas, čia sutvarkoma ir buhalterija – turime savą buhalterę. Kadangi daug perkame, parduodame per kooperatyvą, labai patogu, kad čia sutvarkomos visos sąskaitos. Mes turime žemės tyrimų laboratoriją, galime ištirti savo žemės mėginius, sužinoti, ko jai reikia. Turime savą agronomę, kuri atsakinga už augalų apsaugą, trąšas. Ji mus konsultuoja, pataria. Yra vadybininkė, kurios užduotis – grūdų pardavimas, ji stebi pasaulio biržas, kainų kaitą. Kooperatyvas turi savą fondą iš sutaupytų lėšų, o pajiniai įnašai kaupiami planuojamoms investicijoms. Savo veiklą nuolat stengiamės plėsti“, – sakė kooperatyvo „Vilkaviškio grūdai“ nariai.

Tobulėjimo mokykla
Pasiteiravus, kada vyksta kooperatyvo narių susirinkimai, ūkininkai patikino, kad renkasi tada, kai to reikia, bet vyksta ir planiniai kooperatyvo susirinkimai. Būna, kad ir kelis kartus per mėnesį tenka susirinkti, tačiau per patį darbymetį stengiasi neposėdžiauti, nes visi iki vėlumos pluša laukuose.
„Mes susitinkame ne tik patys pasitarti ir bendraujame ne vien tik su pirkėjais ar pardavėjais. Organizuojamės pokalbius ir su bankininkais, mokslininkais, atitinkamų sričių specialistais. Pats juk tokios informacijos negausi. Žinios yra labai svarbu, nes niekas nestovi vietoje, viskas keičiasi, atsiranda naujų kenkėjų, ligų, reikia naujų priemonių jiems įveikti. Kooperatyvas kaupia visą reikiamą informaciją. Žinoma, kiekvienam savas ūkis yra pirmoje vietoje, bet kiekvienas labai daug dėmesio skiriame ir kooperatyvui“, – sakė Vida Svotienė.
Beje, šis kooperatyvas neapsiriboja vien ūkio klausimus sprendžiančia veikla. Jo nariai dažnai vyksta ne tik į įvairius mokymus, seminarus, bet taip pat ir į pažintines keliones po užsienio šalis, dalyvauja kultūriniuose, sportiniuose renginiuose, organizuoja išvykas į spektaklius, koncertus.

Bet dar ne viskas su kooperacija gerai
Nors „Vilkaviškio grūdų“ kooperatyvo nariai daug kalbėjo apie kooperacijos naudą, vis tik rūpėjo sužinoti, kokias problemas nutyli. Ir nors ne apie viską sutiko atvirai pasakyti, vis dėlto prasitarė, kad, jų nuomone, Lietuvoje per mažai skatinama ūkininkų kooperacija.
„Toks įspūdis, kad valstybė nesuinteresuota skatinti kooperacijos. Pavyzdžiui, į Lietuvą ateinančios užsienio firmos dažnai yra stambių užsienio kooperatyvų narės. Mes vien savo jėgomis nepajėgūs su jomis konkuruoti. Mūsų šalies kooperatyvams reikėtų padėti įsitvirtinti taip, kad jie galėtų būti atsvara toms užsienio firmoms. Ir šalies vadovai turėtų galvoti, kaip padėti kooperacijai. Mums nereikia pagyrų ir sakymo, kad mes jus remiame, jūs šaunuoliai, gyvuokite… Mums reikia konkrečios finansinės paramos, kad galėtume stiprėti, vykdyti atitinkamus projektus. Ir nėra teisinga, kad parama skiriama tik naujai besikuriantiesiems. Kaip tik tie, kas jau laiko patikrinti – patikimesni ir didesnė tikimybė, kad paramą jie tikslingiau panaudos. Norėtume, kad dalyvaujant paramos projektuose būtų atsižvelgiama į tai, ar tu esi kooperatyvo narys, ar ne, turėtų būti skiriama papildomų balų. Žmogus turi jausti, kad būti kooperatyvo nariu yra privalumas. Juk ne bet kas į kooperatyvą priimamas – tik patikimi, veiklūs ūkininkai“, – teigė žemės ūkio kooperatyvo „Vilkaviškio grūdai“ nariai.

Milda JONKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.