KPP pataisos bendro paramos krepšelio nepadidins

Šiuo metu žemdirbių savivaldos organizacijos svarsto Žemės ūkio ministerijos parengtus pasiūlymus dėl pakeitimų vasarį startavusioje Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programoje (KPP)  – suderimus su Europos Komisija (EK) vieną kartą per metus šią Programą leidžiama koreguoti. Ūkininkams, be abejo, aktualu, kad būtų leista daugiau lėšų nukreipti į populiariausias investicines priemones žemės ūkio valdų modernizavimui bei jaunojo ūkininko įsikūrimui. Taip pat pageidaujama, kad būtų išsiderėta parama melioracijos griovių tvarkymui, nes tvirtinant Programą EK nesutiko šią veiklą traktuoti kaip agrarinę aplinkosaugą, už kurią parama galėtų būti teikiama iš aplinkosaugai skirto krepšelio. ŽŪM pasiūlymuose numatyta ir nemažai įvairių naujų redakcinio pobūdžio pataisų, siekiant sukurti daugiau saugiklių įvairiose kitose paramos priemonėse. Žemės ūkio viceministrą Saulių CIRONKĄ „Ūkininko patarėjas“ paprašė pakomentuoti, kokie ŽŪM ir žemdirbių siūlymai, tikėtina, išvys dienos šviesą, bei atsakyti, kada jų galima tikėtis.

Visų pirma, tam, kad derybos su Europos Komisija prasidėtų, turime parengti tvirtą derybinę poziciją. Tačiau aišku viena – daugiau pinigų Europos Komisija neskirs, o pačiame Programos viduje, kuriame, neapmirškime,  krepšelis 15 proc. mažesnis nei praėjusiu ES finansiniu laikotarpiu, srautų perskirstymas taip pat praktiškai sunkiai įmanomas, nes 30 proc. lėšų privalėsime skirti agrarinei aplinkosaugai, 6 proc.  - LEADER programai, be to, yra ir kitų tęstinių finansinių įsipareigojimų. Tačiau kai kuriuos dalykus koreguoti galima, idant Programa labiau atitiktų žemdirbių lūkesčius ir poreikius. Dar tuomet, kai ji buvo tvirtinama, pastebėjome, kad yra tam tikrų taisytinų dalykų, tačiau nesinorėjo, jog dėl tolesnio susirašinėjimo su EK ir derybų dar ilgesniam laikui įstrigtų žemdirbių nekantriai lauktas priemonių “Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ startas. Ministerijos parengti siūlymai šiomis dienomis socialiniams partneriams buvo pristatyti Žemės ūkio rūmuose, juos svarsto įvairios žemdirbių savivaldos organizacijos. Ir kuo ilgiau žemdirbių savivalda dels su savo atsakymais, tuo vėliau prasidės derybos su Europos Komisija. Procedūra šiuo atveju bus tokia pati, kaip ir tvirtinant programą. Pirmiausiai norimų atlikti pakeitimų projektą pateiksime Europos Komisijai. Ši per 42 d. atsiųs savo klausimus  bei pasiūlymus. Atsižvelgdami į juos suformuluosime galutinę savo derybinę poziciją. Ir tada vėl gali prasidėti ilgiau ar trumpiau trunkantis susirašinėjimas. Tad kuo geriau klausimai prieš oficialų pateikimą bus iškristalizuoti,  tuo greičiau galime tikėtis sulaukti atsakymų. Priešingu  atveju gausime pluoštą naujų paklausimų, išsiųsime atsakymus, bet niekas negali prognozuoti, kada sulauksime EK vertinimo. Visi pamename, kad Lietuvos kaimo plėtros programa Europos Komisijai buvo pateikta praėjusių metų birželį, o patvirtinta – tik šių metų vasarį. Be abejo, didžiausias žemdirbių lūkestis, kad EK leistų perkelti lėšas į populiariausias priemones. Tarkime, žemdirbiai norėtų, kad skaičiuojant litais, investicijoms į žemės ūkio valdas būtų rasta 200 mln. Tai ir darome. Jau šiuo Programos pakeitimu investicijų į žemės ūkio valdas biudžetą siūlome padidinti 27,57 mln. Eur, perskirstant juos iš priemonių, skirtų ekonominės veiklos pradžiai kaimo virtovėse (13mln. Eur), parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai (10 mln. Eur), smukiųjų ūkių bendradarbiavimui (4,5 mln. Eur). Reikia nepamirši, kad Programa turi išlaikyti proporcingą struktūrą. O jeigu  keičiama pinigų suma vienoje priemonėje, griūva kitos. Tad bet kokį pakeitimą Europos Komisijai reikia pagrįsti, išlaikant su ja anksčiau aptartus rodiklius bei tikslus. Su socialiniais partneriais jau sutarta, kad paramos siekiantiems jauniesiems ūkininkams nebūtų taikomas dvigubo išsimokslinimo reikalavimas, t. y. jei asmuo yra įgijęs žemės ūkio srities aukštąjį ar profesinį išsilavinimą, jam nereikės baigti minimalios ūkininkavimo programos kurso, taip pat suvienodinti reikalavimus kooperatyvams, į agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonių sąrašą įtraukti invazinio Sosnovskio barščio populiacijos naikinimą, verslo projektams, finansuojamiems pagal „Leader" programą, suvienodinti finansavimo intensyvumą iki 70 proc. (privatiems subjektams šiuo metu taikomas 50 proc. intensyvumas), smulkiems ūkiams skiriamos 15 tūkst. eur paramos pirmąją mokėjimo dalį padidinti iki  80 proc. paramos dydžio (šiuo metu ji sudaro 50 proc.), parodomųjų projektų vadovams nebus būtina turėti mokslo daktaro laipsnį toje srityje, pagal kurią ketina teikti paslaugas. Ministerija taip pat siūlo keisti išmokų dydžius vietovėse su gamtinėmis kliūtimis, tačiau žemdirbių savivalda savo atsakymo šiuo klausimu dar nėra pateikusi. Mes norėtume  į skaičiavimus įtraukti 2013 m. Ūkių apskaitos duomenų tinklo duomenis ir išmokos dydį apskaičiuoti kaip svertinį 2009–2013 metų vidurkį, įvertinus didžiausio ir mažiausio dydžių reikšmes. ŽŪM pateikė kelias jaunųjų ūkininkų įsikūrimo rėmimo alternatyvas. Siūloma suvienodinti paramą visiems ūkiams kartu ją mažinant (šiuo metu paramos dydis jaunųjų ūkininkų įsikūrimui sudaro 50 tūkst. eur, gyvulininkystės ūkiams - 60 tūkst. eur) arba nustatyti 40 tūkst. eur paramą visiems ūkiams, o besikuriantiems atidalytose valdose - iki 25 tūkst. eur, arba visiems ūkiams nustatyti 40 tūkst. eur paramą, o gyvulininkystės ūkiams - 50 tūkst. eur. Mat dabartinėmis sąlygomis parama įsikūrimui iki 2020 m.  galėtų pasinaudoti apie 1300 jaunųjų  ūkininkų, apie 350 jų gaus paramą jau šiemet. Vadinasi, pinigų lieka dar kiek daugiau nei  900 ūkininkų. Sumažinus sumą,  ją diferencijavus, parama pasinaudotų daugiau žmonių. Tačiau vieningos žemdirbių savivaldos nuomonės ir šiuo klausimu kol kas nesame sulaukę. Žodžiu, bendrą vardiklį rasti nėra lengva, nes iš vienos organizacijos pozicijų paramos poreikis atrodo vienaip, iš kitos – kitaip. Tačiau ministerija, žiūrėdama į kelerių metų šalies žemės ūkio perspektyvą prieš priimdama galutinį sprendimą turi remtis ne emocijomis, o statistika.

Parengė „ŪP“ korespondentė Rasa PRASCEVIČIENĖ Redakcijos nuotrauka

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.