Laikas mėgautis beržų sula

Sula – tai pavasarinis beržų ir klevų eliksyras, turtingas mineralinių medžiagų bei mikroelementų, taip pat vitaminų, eterinių aliejų, organinių rūgščių, tik, žinoma, jų kiekiai nedideli. Šis gėrimas iš organizmo šalina toksinus, šlakus, gerina medžiagų apykaitą, stiprina imunitetą. Lietuvoje gerti tinka itin saldi klevų (apie 4 proc. cukraus) ir gerokai mažiau saldi beržų (apie 1 proc. cukraus) sula. „Kūmutės virtuvės“ įkūrėja Renata Šniolienė dalijasi patirtimi, kada ir kaip leisti beržų sulą, bei sulos giros receptais.

Kada leisti sulą? Beržų sula kiekvienais metais leidžiama anksti pavasarį, prieš pumpurų skleidimąsi, dažniausiai skirtingu laiku. Tai priklauso nuo išėjusio įšalo ir esamų oro sąlygų. Kai paros vidutinė temperatūra pakyla iki 4–6 °C, tuomet pradeda bėgti sula, kuri yra tinkama gerti.
Sulos leidimo sezonas labai trumpas – tik 7–10 dienų, kai stipriau bėga sula, o paskui teka gerokai lėčiau, galiausiai ima tik kapsėti. Ar jau laikas tekinti sulą, galima patikrinti aštriu peiliu įpjovus medžio kamieną ir stebint, ar sula pradeda bėgti. Šiemet, kai pavasaris vėluoja, atrodo, kad pradės tekėti balandžio pradžioje. Pavyzdžiui, vienas kaimynas beržų sulą leido šiais metais – sausio mėnesį, tada dar žemė nebuvo įšalusi.
Kaip leisti? Sulą reikėtų leisti atsakingai, tik nepakenkdami medžiui galėsime džiaugtis pavasariniu beržų eliksyru. Būtina laikytis tam tikrų taisyklių: sulą tekinti tik iš atokiau nuo kelio augančių senesnių storakamienių, storesnių nei 20 cm skersmens, beržų ir ne dažniau kaip kas antrus metus iš to paties medžio. Svarbu ne tik nepažeisti medžio, bet ir laiku pradėti sulą leisti. Skyles sulai leisti rekomenduojama gręžti šiaurinėje kamieno pusėje, ne aukščiau kaip 1 metro aukštyje (optimalus aukštis – apie 70 cm) nuo žemės. Skylės neturi būti didesnės nei 2 cm, o gylis kamiene ne didesnis nei 4 cm. Tame pačiame medyje galima gręžti tik kelias skyles, tarp jų paliekant ne mažesnį kaip 10 cm tarpą. Paskui į skyles įstačius medinius latakėlius, po jais pastatoma tara, bet tik ne plastikinė. Baigus leisti sulą, išgręžtas skyles būtina užkimšti mediniu kamščiu ir užtepti moliu.
Sulos bėgimas priklauso nuo mėnulio fazės. Iš tiesų sulos, kaip ir visų kitų skysčių gamtoje, tekėjimas labai priklauso nuo mėnulio fazės. Kai mėnulis auga (nuo jaunaties iki pilnaties) – sultys kyla aukštyn, o kai mėnulis dyla (nuo pilnaties iki delčios) – leidžiasi žemyn. Sulą geriausia leisti, kai sultys kyla aukštyn (kai mėnulis auga) ir yra gerokai didesnis spaudimas, o ne tada, kai sultys teka žemyn.

Beržų sulą gerti sveika
„Labai laukiu pavasarį beržų sulos (klevų pas mus nėra), klius ir jai spyglių, uogų, citrusinių vaisių ir kmynų, o vasarą gersim gardumynus iš rūsio, – kalbėjo R. Šniolienė. – Sulą sveika gerti šviežiai pritekintą į stiklinį indą ir raugintą – sulos girą.“
Kai Renata su šeima atsikraustė gyventi prie pat miško, nugalėjo smalsumas pabandyti leisti sulą. Tuomet prie kiekvieno beržo sutiktas kaimynas pradėjo pasakoti, ką su ja veikiąs, ir prasidėjo bandymai. Iki valios atsigėrus šviežios sulos, Renata ima ruošti gėrimus vasarai, dažnai vadinamus sulos šampanu. Pašnekovės nuomone, alkoholio fermentuotoje suloje nėra arba yra tiek, kiek giroje. Bet tai ne svarbiausia. Tikslas – vasarą iš rūsio atsinešti lengvai gazuoto ir rūgštelėjusio gėrimo ir juo atsigaivinti. Renata turi tris mėgstamiausius sulos ruošimo vasarai receptus, kuriais mielai dalijasi ir su skaitytojais, bei siūlo raugti pušų spyglių ir sulos girą.
Citrininė. Į 3 l stiklainį dėti: saują tamsių razinų, 1 nuluptą ir griežinėliais supjaustytą citriną, 1 valgomąjį šaukštą medaus, juodos duonos riekės plutą.
Kmynų. Į 3 l stiklainį dėti: saują tamsių razinų, 2 valgomuosius šaukštus kmynų, 2 valgomuosius šaukštus medaus.
Apelsinų. Į 3 l stiklainį dėti: 1 nuluptą ir griežinėliais pjaustytą apelsiną, saują šviesių razinų, juodos duonos riekės plutą.
Pušų spyglių ir beržų sulos gira. Į 3 l stiklainį dėti: 2 saujas pušų spyglių, 1 saują spanguolių uogų, 4 valgomuosius šaukštus medaus ir beržų sulos (vietoj drungno vandens).
Renata paaiškino, kad stiklainius iki viršaus užpildo sula, dengia neužsukamais, bet lengvais plastikiniais dangteliais, per kuriuos į stiklainį patenka oras. Paskui 5–7 dienas stiklainius laiko šilumoje ir kartkartėmis papurto, o kai jau pastebi prasidedantį rūgimą, stiklainius neša rūsin į specialiai jiems skirtą lentyną. Girai pastovėjus, paskui išpilsto į didokus butelius, juos užkemša mediniais kamščiais. Ruošiant sulos atsargas didesnei šeimai, galima supilti į vynui gaminti naudojamus didelius stiklinius indus (25 l talpos). „Jei neturite rūsio, gaminkite nedidelį kiekį šio gėrimo tik tam kartui“, – patarė Renata. Tikrai nebūtina viską konservuoti ir laukti vasaros, labai smagu išmokti džiaugtis gamtos gėrybėmis čia ir dabar. Pavyzdžiui, susidaužiant šviežios sulos puodeliais su kaimynais miške.

Rūta ANTANAITIENĖ