Lietuviški grūdai duonos kainos nelemia

Gamintojai negali duonos atpiginti, nes žaliavos kainas diktuoja tiekėjai.

Praėjusį sezoną Lietuvoje, kaip teigia oficiali statistika, maistiniai grūdai buvo supirkti 20 proc. pigiau, tačiau duonos kaina parduotuvėse išliko nepakitusi. Nors miltai yra pagrindinė duonos ir jos gaminių sudedamoji dalis, o dėl pingančios energijos jos gamybos kaštai turėjo mažėti, vis dėlto šio kasdienio produkto kaina vartotojų nedžiugina.

Brango kiti produktai
Raseinių rajono bendrovės „Laugena“, kuri užsiima duonos ir kitų jos gaminių gamyba, direktorė Genovaitė Laurynienė teigia, kad produkcijos atpiginti neleidžia įmonės tiekėjai. „Po Naujųjų viskas pabrango, nors taip lyg ir neturėjo būti. Štai džiovinti abrikosai anksčiau kainavo 7 litus už kilogramą, dabar – 15, marmeladas buvo 3 litai už kilogramą, dabar – 9. Aguonos, džiovintos slyvos ir visa kita pabrango maždaug du kartus, tačiau nei duonos, nei pyragų kainos mes nepakėlėme. Beje, kalbant apie miltus, situacija analogiška. Pernai grūdai lyg ir pigesni buvo, tačiau pagrindinis mūsų tiekėjas bendrovė „Kauno grūdai“ ne tik kainos nesumažino, bet kilogramas miltų net pabrango porą centų“, – sakė direktorė.
G. Laurynienė tikino, kad produkcijos kainos įmonė negali didinti ne tik dėl sąžiningo perskaičiavimo į eurus politikos, bet ir dėl didžiulės konkurencijos. „Čia gi provincija, centu pabrangink duonos kepaliuką, tai pirkėjai nubėgs pas kitą. Atpigusios dujos ir kuras mūsų gaminamai produkcijai įtakos neturėjo, nes gamybai naudojame elektros energiją. Tiesa, kalba, kad ji nuo sausio kainuos pigiau, tai gal per mėnesį, kaip ligi šiol, nereikės bemaž 10 tūkstančių už elektrą pakloti, gal tada ir duona šiek tiek atpigs“, – „ŪP“ sakė G. Laurynienė.

Konkurencija verčia sukti galvą
Atpigusių miltų nesulaukia ir „Ukmergės duona“. „Duonos kainą mes šiek tiek sumažinome, bet tai pavyko padaryti ne dėl pigesnių miltų, o dėl kritusių energijos kainų. Mūsų tiekėjai – „Malsena“ ir „Kėdainių grūdai“ miltų kainos nesumažino, todėl stengdamiesi išlikti konkurencingais ieškojome vidinių išteklių“, – sakė bendrovės „Ukmergės duona“ direktorė Vitutė Šermukšnytė.
Kelmės rajono gyventojus duona ir jos gaminiais aprūpinanti Liudo Dajoro įmonė mažiau žvalgosi į Lietuvos miltų gamintojus, o pagrindinį duonos gamybos ingredientą perka kaimyninėje Latvijoje. „Ruginius miltus perkame iš latvių, kvietinius – iš Joniškio gamintojų. Viską paskaičiavus, mums tai labiau apsimoka. Mūsų produkcijos kaina nesikeičia jau šešerius metus, todėl turime patikimų nuolatinių pirkėjų.
Gamindami tik aukščiausios kokybės produkciją ir pateikdami ją į Lietuvos rinką mažiausiomis kainomis, esame labai paklausūs, dažnai net negalime patenkinti visų užsakymų“, – sakė įmonės direktorius Gytis Petrauskas. Pasak vadovo, jų kepykloje laikomasi įmonės savininko L. Dajoro nuostatų – kiekvienam žmogui duona turi būti nesunkiai prieinamas produktas.

Kainą lemia grūdų pasaulinė rinka
Pabendravus su duonos kepėjais aiškėja, kad tikrai ne dėl jų kaltės nemažėja svarbiausio maisto produkto kaina. Tačiau kiekvienas mokantis bent šiek tiek skaičiuoti supranta, kad jei pigesni grūdai, tai ir duona privalo būti pigesnė. Tai kur gi dingsta pinigai?
Štai bendrovės „Kėdainių grūdai“, pernai mažesnėmis kainomis supirkusios kviečius, miltų produktų grupės vadovas Darius Rutkauskas net garsiai šūktelėjo: „Visiška nesąmonė, kad mes neatpiginome miltų“. Tačiau vėliau pats pripažino, kad jų kaina gal ir sumažėjo, tačiau ne visiems klientams. Paprašytas išsamiau pakomentuoti šį klausimą, D. Rutkauskas lyg ir pažadėjo, tačiau vėliau, matyt, apsigalvojo.
Gerokai atviresnis buvo įmonių grupės „KG Group“ vadovas Tautvydas Barštys. „Lyginant grūdų supirkimo kainas nuo šio sezono pradžios iki dabar situacija gerokai pasikeitė. Nuo gruodžio grūdų kaina pasaulinėje biržoje pakilo daugiau nei 30 proc. Tai nulėmė, kad miltų kaina šiek tiek išaugo, nes žaliavos kaina miltų savikainoje sudaro didžiąją dalį. Grūdai, kaip žinia, yra biržos prekė, tad jų kaina smarkiai priklauso nuo pasaulinių tendencijų, kitose šalyse užderėjusių grūdų kiekio, valiutos kursų svyravimų, politinio stabilumo ir kitų faktorių. „Kauno Grūdai“ savo produkciją gamina tik iš aukščiausios kokybės grūdų: ekstra arba 1-os klasės, o šių grūdų pasaulinėje rinkoje šiuo metu stinga, todėl ir jų kaina didesnė, kas nulemia ir padidėjusią pačių miltų kainą“, – „ŪP“ sakė T. Barštys, užsimindamas, kad elektros energijos, dujų ar kuro įtaka miltų savikainoje sudaro tik labai menką dalį, tad šių faktorių pokyčiai nedaro didelės įtakos kainos kitimui. „Grūdų kaina miltų savikainoje sudaro didžiąją dalį ir labiausiai lemia kainų svyravimus“, – aiškino „KG Group“ vadovas.

Dainius ŠEPETYS
„ŪP“ korespondentas

????????????????? Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.