Lietuviškos daržovės sandėliuose tirpsta greičiau nei sniegas laukuose

Praėjusių metų sausros padarinius jau anksčiau pajuto daržininkai, o visai netrukus pajus ir vartotojai. Prekinių ūkių šeimininkai tikina, kad daržovių atsargos jų saugyklose sparčiai tirpsta, o pavasaris prekyvietėse gali prasidėti jau be lietuviškų bulvių ir svogūnų.

Bulvės keliavo net į Olandiją

Bulves ir burokėlius auginantis Šakių r. daržininkas Linas Pukelis pripažįsta, kad turimos bulvių atsargos kruopščiai suskaičiuotos, jomis jau beveik du mėnesius neprekiauja. „Neatsimenu metų, kad bulvės būtų taip greitai išparduotos. Jeigu likutį pardavinėčiau, tai jų jau seniai neturėčiau“, – pasakoja ūkininkas. Į daržininką dėl lietuviškų bulvių kreipėsi dalis vengrų, olandų. Pastarieji ypač nustebino pašnekovą, nes gilias daržininkystės tradicijas turintys olandų fermeriai patys puikiai sugeba išauginti gausų derlių ir juo aprūpinti kaimynines šalis. Mat nuo visų išauginamų daržovių kiekio pačiai Olandijai jų tereikia 20 proc. „Nebūčiau pagalvojęs, kad olandai pirks iš mūsų bulvių. Kodėl? Jie paprasčiausiai suskaičiuoja, kiek jiems reikia produkcijos. Jų ūkiuose daugiausia dirbama ne pavieniui, o kooperatyvuose, visi sudaro pardavimo sutartis ir iš anksto mato, kiek ir kurių daržovių reikės. Pamatę, kad bulvių trūks, jų nusipirko iš anksto. O štai mūsų rinka neprognozuojama. Niekas nežino, kiek daržovių reikia mūsų rinkai, ūkininkai nesikeičia informacija, kokį derlių užaugino, kiek, kam jį parduoda ir kokio kiekio reikia mūsų rinkai. Esu kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ narys, kooperatyvas labai mažas ir tikrai nepajėgus aprūpinti rinkos“, – dėsto pašnekovas.

Pavasarį liksime be bulvių

L. Pukelis dėl sausros neteko apie 30 proc. bulvių derliaus, tačiau išaugusios supirkimo kainos, pasak jo, nuostolius padengė. Aukštesnę daržovių kainą dažniau siūlė užsienio pirkėjai, todėl mūsų prekybininkams reikėjo pasispausti. „Kai į mus kreipėsi prekybininkai, jiems pasakėme, kad užsieniečiai moka brangiau. Pagalvoję ir mums vėliau aukštesnę kainą pasiūlė. Kainos kiekvienais metais labai svyruoja. Skaičiuoju, kad paprastai mūsų bulvių supirkimo kaina būna 0,15 Eur/kg, o šiemet gavome 0,20 Eur/kg. Šią savaitę buvo mūsų kooperatyvo susirinkimas ir jame kalbėta, kad bulvių kaina šiomis dienomis jau pasiekė 0,30 Eur/kg“, – sako Šakių krašto daržininkas. Pašnekovas rimtai svarsto, kad šį pavasarį mūsų vartotojai gali likti ne tik be lietuviškų, bet ir apskritai be jokių bulvių, mat nei vietos, nei Europos augintojai netrukus neturės ko pasiūlyti. Be to, dėl sausros buvlių kokybė gerokai prastesnė. Pasak daržininko, tikėtina, kad pavasarį bulvių bus galima sulaukti tik pietinėms šalims pradėjus kasti ankstyvąjį derlių. L. Pukelis kartu su kooperatyvu užaugintus burokėlius parduoda pagal grafiką, tačiau jau aišku, kad burokėlių trūks. „Kooperatyvas stengiasi dirbti su Lietuvos rinka. Tačiau visoje Europoje matyti didelis daržovių stygius, todėl dalį derliaus išvežėme į užsienį.“

Laistymo sistemų deficitas

L.Pukelis praėjusią vasarą laukus drėkino su viena ritine laistymo sistema. Ji daugiausia tarnavo laistant ankstyvąsias bulves. „Ankstyvosios bulvės – brangi produkcija, jas laisčiau dvi savaites, todėl laistymas atsipirko 100 proc. ir dar 100 proc. atnešė pelno. Laistymo sistemos – brangi investicija, šiemet ruošiuosi ją atnaujinti. Turėjau vandens siurblį, kurį turėjo sukti traktorius. Kadangi jo reikėjo kitiems darbams, neturėjau kuo laistyti laukų, dėl to įsigijau kitą variklį. Nupirkau daugiau vamzdyno, kad jis pasiektų tolimesnius laukus“, – taip naujam sezonui ruošiasi ūkininkas. Daržininkas šiemet taip pat norėjo įsigyti dar vieną ritę laukams laistyti, tačiau aplankęs dvi gamyklas Austrijoje ir Vokietijoje sužinojo, kad užsakymas jį pasiektų tik po sezono. Pasak L. Pukelio, po praėjusių metų sausros gamyklos turi tiek darbo, kad nespėja pildyti visų ūkininkų prašymų.

Lietuviškos bulvės – per Atlantą

Vienas didžiausių Lietuvos kopūstų augintojų Vidmantas Girdzijauskas (Kėdainių r.) tikina daržoves parduodantis iš lėto, o iki pavasario vidurio sandėliuose jų likti neturėtų. Anot jo, šiandieną visoje Europoje jaučiamas kopūstų trūkumas, dėl to jų kainos smarkiai šoktelėjo. Nors dėl sausros daržininkas neteko pusės kopūstų derliaus, jis įsitikinęs, kad aukštos supirkimo kainos padės kompensuoti nuostolius. Jo nuomone, pernykščių kopūstų turėtų pakakti iki tol, kol bus pradėtos kirsti šviežių kopūstų gūžės. „Produkcijos dar turime, jos neskubėjome parduoti. Nesivertėme per galvą ir daržovių nevežėme į svečias šalis, nors pasiūlymų tikrai netrūko. Praktiškai visos bulvės ir kopūstai galėjo išvažiuoti į Lenkiją, nors kasmet būna atvirkščiai. Jeigu daržoves būtume taip greitai paleidę į apyvartą, jų šiandieną greičiausiai nebeturėtume. Tačiau reikia pagalvoti, kad ūkyje dirba žmonės, juos reikia išlaikyti iki pavasario“, – kalba kėdainiškis. Šiemet taip pat sandėliuojamas prastas burokėlių derlius, kuris, anot V. Girdzijausko, iškepė dar laukuose, todėl dalis jų netinka ir perdirbti. Kitas perdirba patys. „Visa laimė, kad turime perdirbimo cechą. Perdirbtos morkos, kopūstai, bulvės, burokėliai atneša papildomų pajamų, padeda išlaikyti užimtus darbuotojus“, – kalba ūkio šeimininkas. V.Girdzijausko ūkis sertifikuotas pagal GLOBAL G.A.P. (gerosios ūkininkavimo praktikos) bei nacionalinę žemės ūkio ir maisto produktų kokybės (NKP) sistemas, todėl jis sulaukė užsienio verslininkų dėmesio. Praėjusiais metais su juo susisiekė JAV įmonė, vėliau užsakiusi lietuviškų vakuumuotų bulvių. „Bulvės kraunamos į jūrinius konteinerius. JAV jos pasiekia tik per tris mėnesius. Didelių kiekių jiems neparduodame, bet ir nesistengiame stipriai įsibėgėti“, – patirtimi dalijasi ūkininkas pridūręs, kad su ta pačia amerikiečių kompanija bendradarbiauja ir UAB „Jovaigė“, parduodanti vakuumuotų burokėlių.

Didina tvenkinius

Laistymo sistemų pajėgumo praėjusią vasarą nepakako ir V. Girdzijauskui. Dėl sėjomainos laukai nuolat keičiami, todėl ne prie visų jų yra vandens telkinių. „Gerai, kai pasitaiko „supratinga“ vasara, bet tokių būna vis mažiau, – šypsosi ūkininkas. – Turime pakankamai ričių, tačiau kokia iš jų nauda, jei neturėsime vandens. Bandome didinti vandens telkinius prie laukų. Jei sklypo dydis ne didesnis kaip 10 arų, leidžiama iškasti vandens telkinį be jokių leidimų, planų, tačiau tokių tvenkinių tūris labai mažas“, – vandens stygių stengiasi išspręsti ūkininkas.

Konkuruos su lenkiškais svogūnais

Stambiausio Lietuvos morkų ir svogūnų augintojo Lino Šateikos (Šiaulių r.) svogūnų atsargos tirpsta greičiausiai. Anot jo, pirkėjai per daug nesidera, šiemet svogūnus perka rekordiškai brangiai – 0,40–0,45 Eur/kg. Nemažai svogūnų daržininkas eksportavo į Latviją ir Estiją. Jo ūkyje išaugintų svogūnų turėtų užtekti vasario mėnesiui, morkų – iki balandžio pradžios. Anot jo, svogūnų trūksta visoje Europoje, todėl jų neliks pirmiausia. Ūkininkas taip pat augina ir rausvuosius svogūnus, tačiau nors parduotuvių lentynose įprastinių ir rausvųjų svogūnų kainos skiriasi dvigubai, juos parduodant iš ūkio tokio didelio skirtumo nėra. „Šiemet už rausvuosius svogūnus gavau maždaug 0,10 Eur/kg daugiau nei už įprastinius“, – skaičiuoja L. Šateika. Vartotojai mato, kad įsigyti rausvųjų lietuviškų svogūnų sudėtinga, mat ant prekystalių karaliauja lenkiška produkcija. Patyręs daržininkas sako, kad taip yra ne be priežasties. Pasak jo, jis rausvuosius svogūnus augino prieš kelerius metus, tačiau išauginti didelio prekinio derliaus nepavyko, nes rausvųjų svogūnų laikymo sąlygos skiriasi, jie yra lepesni, todėl dažnas ūkininkas jų sėti nesiryžta. Tiesa, šiemet jis ketina apsėti didesnį plotą ir svogūnų pasiūlyti platesnei rinkai. Daržininko ūkyje auginamos morkos sertifikuojamos pagal NKP sistemą, bet pašnekovas akcentuoja, kad už aukštesnės kokybės daržoves jis iš prekybininkų didesnės kainos nesulaukia. Tačiau dėl to šiemet L. Šateika danties negriežia, mat morkų kainos pranoko jo lūkesčius – mokama 0,35–0,38 Eur/kg. „Kiek ūkininkauju, tokių supirkimo kainų dar nė vienais metais nebuvo. Daržininkams, turėjusiems laistymo sistemas, šiųmetės supirkimo kainos turėjo padengti patirtus nuostolius dėl sausros.“

Galvos skausmas dėl saugyklos

Daugelio daržininkų Achilo kulnas – saugyklų trūkumas. L. Pukelis dėsto, kad dėl ankštų saugyklų jis burokėlius priverstas per žiemą laikyti kaupuose. Nors šiemet ūkininkas buvo numatęs pradėti naujos daržovių saugyklos, kurioje tilptų 2 tūkst. t, statybas, jis dar svarsto, ar verta imtis brangaus projekto. Pasak jo, saugyklos projektas jau paruoštas, Europos Sąjungos parama taip pat numatyta, leidimai gauti, tačiau daugiausia abejonių kyla dėl didelių statybų sąnaudų. „Tiesiog bijau, kad „nepavešiu“. Kai suskaičiuosiu visus viščiukus, tada ir priimsiu galutinį sprendimą. Sudėjus visus turimus sandėlius išeina 1,5 tūkst. t saugykla, tačiau dar pridėjus kaupuose laikomus 2,5 tūkst. t burokėlių, net jei ir statysiu 2 tūkst. t saugyklą, man jos bus vis vien per mažai. Pernai labai daug burokėlių sušaldžiau, o ar šiemet juos kiek nors paveikė šaltis, dar negaliu pasakyti. Praėjusią savaitę trečdalis derliaus jau buvo parduota. Ketvirtadienį vėl burokėlius vežėme, nes kiek atšilo orai“, – tikina L. Pukelis.

Monika KAZLAUSKAITĖ

ŪP korespondentė