Lietuviškų bulvių traškučių nebebus

Lietingi orai ne tik trukdo jau prasidėjusiam bulviakasiui, bet ir prastina bulvių kokybę.

UAB „Estrella Baltics“ akcininkai „Intersnack Group“ nusprendė reorganizuoti šios įmonės veiklą ir nuo 2017 m. pirmojo ketvirčio bulvių traškučių gamybą perkelia į Lenkiją. Šalies prekiniai bulvininkystės ūkiai traškučių gamybai kasmet užaugindavo ir pagal sutartis realizuodavo per 9 tūkst. t žaliavos. Tad greitai šiems ūkiams teks ieškoti naujų rinkų arba mažinti bulvių plotus.

Pasak UAB „Estrella Baltics“ direktoriaus Mindaugo Žemaitėlio, bendrovės akcininkai „Intersnack Group“ nusprendė reorganizuoti šios įmonės veiklą ir nuo 2017 m. pirmojo ketvirčio bulvių traškučių gamybą perkelia į Lenkiją. Bendrovė turės galimybių panaudoti 40-ies metų patirtį, o moderniausios gamybos linijos, gamindamos aukščiausios kokybės produkciją ir ją realizuodamos už konkurencingą kainą, padės įsitvirtinti Baltijos šalių rinkoje. Mat traškučių pasiūla šioje rinkoje gana didelė.
„Iki šiol Lietuvoje traškučiams gaminti supirkdavome iki 9 tūkst. t bulvių, bet kai kuriems prekiniams bulvininkystės ūkiams rekomenduosime ir toliau bendradarbiauti, – teigia M. Žemaitėlis. – Sąlygos priklausys nuo tarpusavio susitarimų.“
„Intersnack Group“ įvairiose ES šalyse turi 28 modernias sūdytų užkandžių gamyklas, net 11 jų gamina bulvių traškučius. Per metus pagaminama apie 561 tūkst. t įvairių užkandžių ir riešutų, iš minėto kiekio bulvių traškučiai sudaro 146 tūkst. t.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė teigia, kad bulvių plotai mažėjo kasmet, o kai šalyje nebeliks traškučių gamintojų, prekiniams bulvininkystės ūkiams teks mažinti plotus. „Iš tikrųjų LDAA nariai ir šiemet jų pasodino 64 ha mažiau, – aiškina situaciją direktorė. – Matyt, plotai mažės tol, kol vidaus rinkoje išliks balansas ir tarp augintojų atsiras tinkama konkurencija.“ Pasak pašnekovės, valgomųjų bulvių poreikis mažėja visoje Europoje, o perdirbti skirtų bulvių kiekiai priklauso nuo Nyderlandų, Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Belgijos gamybos apimčių.
UAB „Šaka“ (Šakių r.) direktorius Juozas Pukelis sakė, kad kasmet bulvių traškučiams augindavo apie 40 ha ir daugiau, o šiemet plotai sumažėjo dešimčia hektarų. Ir šie metai paskutiniai, kai bulvių derlių tiekia traškučiams gaminti. „Kasmet apie 30 proc. derliaus realizuodavome „Estrellai Baltics“, maždaug po 0,13–0,14 Eur/kg, – sakė J. Pukelis. – Kitais metais bulvių poreikį ir derliaus paskirtį reguliuos rinka. Sėklinių bulvių plotai ūkyje išliks tie patys, nes traškučiams bulvių sėklą augintojai įsiveždavo iš kitų ES šalių.“
Prekinį bulvininkystės ūkį turintis Saulius Dambrauskas (Kėdainių r.) trečdalį derliaus skiria traškučiams. Šiemet dalį perdirbti skirto bulvių derliaus parduoda Latvijoje. Pasak ūkininko, bulves vis tiek augins, nes, praradus vieną supirkėją, atsiras kitas.
Petro Vasiliausko bulvių sėk­lininkystės ūkio (Klaipėdos r.) komercijos vadovė Rugilė Malinauskienė aiškino, kad traškučiams skirtą derlių jau keleri metai eksportuoja į Lenkiją. „Deramasi ir dėl tolesnio bendradarbiavimo, nes stengiamės tiekti itin kokybišką produkciją, – sakė komercijos vadovė. – Traškučių gamyklai Kaune tiekėme apie 25 proc. derliaus.“ Pasak pašnekovės, sėklinių bulvių plotai nesikeis, o jų poreikį reguliuos valgomųjų bulvių augintojai.
Taigi bulvių pasiūla šalies rinkoje mažės, tad belieka spėlioti, kiek už jas mokės valgytojai.

Vanda BARONYTĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.