„Lietuvos geležinkeliai“ – ant ūkininkų sprando

Štai taip atrodo europinės „Rail Balticos“ geležinkelio vėžės pagelžkelės tarp Kazlų Rūdos ir Marijampolės.

Europinė geležinkelio vė­žė „Rail Baltica“ įvardijama kaip ypatingos valstybinės reikšmės projektas, tai Europos Sąjungos tarp­­tautinio transporto ko­­­ridoriaus, jungiančio Bal­­­tijos šalis su Vakarų Europos valstybėmis, dalis. Be to, tai didžiausias Baltijos regiono infrastruktūros projektas per pastaruosius 100 metų. Geležinkelio linijos statybos buvo pradėtos 2010 m. ruože Šeštokai–Mockava. 2015 m. rudenį baigti „Rail Balticos“ geležinkelio linijos statybos darbai nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno. Šiais metais pradėtas įgyvendinti projektas atkarpoje nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos. Investicijos į geležinkelio ruožą „Rail Balticos“ regione siekia 5 mlrd. eurų. Deja, važiuojant į Europą jau nutiesta „Rail Balticos“ vėže šiurpina vaizdai pro traukinio langus – apleistos, apžėlusios pagelžkelės. Jų priežiūra kažkodėl nesirūpinama, nors būtent tai yra europinės vėžės ir mūsų šalies įvaizdžio dalis ir, beje, kainuoja kur kas mažiau nei pati vėžė.

Neįvažiuoja technika?
Į „Ūkininko patarėją“ kreipėsi pasipiktinę ūkininkai ir gyventojai, kurių dirbamosios žemės plotai bei sklypai ribojasi su geležinkelio „Rail Baltica“ teritorija. Žmonės skundėsi, kad pagelžkelės yra labai blogai prižiūrimos, nė karto per pusmetį nenušienaujamos, suvešėjusios piktžolės skleidžia aplink sėklas ir užteršia gretimas teritorijas. Jau ne pirmą kartą AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra įspėjami dėl netvarkingų pagelžkelių. Ruože tarp Kazlų Rūdos ir Marijampolės ne pirmus metus geležinkelio teritorijoje klesti piktžolynai. Pasak gyventojų, geležinkelininkai jiems aiškina, kad trūksta tam lėšų, darbuotojų. Tačiau aukščiausioji geležinkelių valdžia tokį argumentą atremia, teigdama, kad tai netiesa. Vienais metais į šį priekaištą dėl apžėlusių pagelžkelių atsakė, kad dar nesibaigusios „Rail Balticos“ statybos, todėl jos liko nešienautos. Šį kartą buvo paaiškinta taip: „Šiemet dėl gausių kritulių ir įmirkusios žemės ne visur buvo galima privažiuoti su technika. Dėl to atsirado ruožų su nenupjauta žole.“
Paprastai geležinkelininkai pagelžkelių ruožams prižiūrėti naudoja rankinį darbą ir nešiojamąsias žoliapjoves, kai kur piktžoles purškia cheminiais preparatais.
Abipus bėgių lygiagrečiai driekiasi didžiuliai vandens drenažo kanalai, tad gretima teritorija net ir po didžiausios liūties gana greitai nusausėja. Tad pasiaiškinimai dėl įmirkusios žemės kelia abejonių, kaip ir dėl neįvažiuojančios technikos.

Gyventojai neapsikentė
AB „Lietuvos geležinkeliai“ neneigia, kad turėtų prižiūrėti Valstybės patikėjimo teise suteiktus žemės sklypus, kurių atstumas nuo geležinkelių svyruoja ir dažniausiai būna iki 20 metrų, tačiau į klausimą, kodėl to tinkamai nedaro, pateikia tokį atsakymą (kalba netaisyta): „Pagal įmonėje nustatytą tvarką, žolių pjovimas ir krūmų bei medžių kirtimas reglamentuojamas priklausomai nuo geležinkelio kategorijos ir yra skirtingo periodiškumo. Žolę rekomenduojama pjauti du kartus per metus: gegužės–birželio ir rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, tačiau atskirais atvejais pjaunama ir dažniau. Pasitaiko atvejų, kad žolė trukdo signalų, piketinių stulpelių ir kitų objektų matomumui – tuomet ji būna nupjaunama nedelsiant. Kiekviename ruože yra paskirti konkretūs asmenys, atsakingi už geležinkelio ir valdomų žemės sklypų priežiūrą. „Rail Balticos“ projekto rangovai po rangos darbų įvykdymo žemės sklypų neprižiūri, tik šalina atsiradusius defektus garantinio laikotarpio metu (5 metai nuo statybos baigimo), o gandai apie tai, kad bendrovė, įsipareigojusi prižiūrėti pagelžkeles, bankrutavo, nėra tiesa. Kad trūksta lėšų ir darbuotojų pagelžkelių priežiūrai, taip pat netiesa. Lėšų žemės sklypų priežiūrai skiriama pakankamai, darbuotojų taip pat užtenka, pakanka ir technikos.“
Tai kodėl tai nedaroma, kodėl europinės vėžės pagelžkelės tokios apleistos ir netvarkomos? Neapsikentę gyventojai patys kelis kartus per vasarą šienauja geležinkeliui priklausančius plotus, kurie ribojasi su jų teritorija, nes nenori gyventi greta šabakštyno. Manote, kas nors už tai kada padėkojo? Tik pasišaipė, kad jiems patiems – geležinkelininkams – to nereikės daryti. Kita vertus, už gerą darbą gali būti ir nubausti, kad šeimininkauja svetimoje teritorijoje, nesvarbu, kad ją tvarko. Ūkininkai piktinasi, kad toje zonoje, kuri arčiau geležinkelio, tenka daugiau chemijos laukams naudoti, kitaip tos pačios piktžolės sukerotų ir jų laukuose. O prabangios vėžės šeimininkai kompensuoti šias išlaidas vargu ar kada pasiūlys.

Surašys protokolus
Ne kartą kelininkus ir geležinkelio darbuotojus dėl netvarkos pakelėse ar pagelžkelėse yra mėginusi įspėti Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus darbuotojai. Tačiau, anot skyriaus vedėjos Irenos Kneizevičienės, jei žemė naudojama pagal paskirtį, kitaip tariant, geležinkeliams priklausančioje žemėje geležinkelis funkcionuoja, kitų pretenzijų dėl pačios žemės priežiūros jos naudotojai gali ir nepaisyti.
Tačiau Marijampolės savivaldybės administracijos Aplinkos valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Regina Pakrosnevičienė, apžiūrėjusi Marijampolės savivaldybės teritorijoje esančias pagelžkeles, patikino, kad vis dėlto bus mėginama imtis atitinkamų priemonių.
„AB „Lietuvos geležinkeliai“ bus informuoti, kad be kitų reikalavimų, Marijampolės savivaldybės teritorijoje galioja Teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklės. Savivaldybės Tarybos patvirtintose taisyklėse yra nustatyta, kad visas žaliąsias vejas reikėtų šienauti ne rečiau kaip 3 kartus per sezoną, t. y. iki gegužės 31 d., liepos 15 d. ir rugsėjo 1 d. Jei pasitvirtins, kad tai geležinkeliams priklausantys plotai, teks kviestis atsakingus asmenis ir rašyti administracinių nusižengimų protokolą. Savivaldybės nustatytų teritorijų tvarkymo taisyklių nesilaikymas užtraukia baudą nuo 20 iki 144 eurų, o pakartotinai iki 600 eurų baudą. Jei įspėjimų ir baudų nebus paisoma, yra dar kitas būdas bausti – įtraukti į apleistų nenaudojamų sklypų sąrašą, ir žemės mokestis tuomet didinamas dešimčia kartų“, – šiek tiek vilties suteikė savivaldybės Aplinkos valdymo skyriaus specialistė.
Galbūt daugiau atsakomybės už pagelžkelių priežiūrą tarp Kazlų Rūdos ir Marijampolės bus priverstas imtis ir už tai atsakingas AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialas „Kauno geležinkelių infrastruktūra“ ir ten dirbantys žmonės? Juk net namą pastačius statybininkai privalo pasirūpinti jo infrastruktūra.
Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai pažadėjo pakartotinai apžiūrėti geležinkelio ruožą, dėl kurio skundžiamasi, ir pagal situaciją nedelsiant imtis priemonių sutvarkyti žemės sklypus. Tačiau tai neturėtų būti raginimų, grasinimų baudomis priverstinis procesas. AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuriems yra patikėta rūpintis „Rail Balticos“ europine vėže, turėtų jausti atsakomybę už tai, kaip atrodo jų priežiūroje esantis geležinkelis ir jo prieigos. Nes tai ne tik bendrovės, bet ir visos šalies įvaizdžio dalis.

Milda JONKIENĖ
ŪP korespondentė