Lietuvos veterinarijos farmacija: žengtas laiptelis aukštyn

Įmonių grupės „KG Group“ vadovas Tautvydas Barštys apgailestavo, kad iki šiol pieno, mėsos gamyba nepasivijo 1989 metų lygio. Viena didžiausių problemų – žmogiškieji ištekliai.

Lietuvoje kasmet užregistruojama vis daugiau veterinarinių vaistų, gyvūnams gydyti  jau galima naudoti net ir žmonėms skirtus preparatus, Europos Komisija rengiasi supaprastinti vaistų reglamentavimą. Tad medikamentų spektras gali dar išsiplėsti.  Didėja ir  veterinarijos specialistų atsakomybė,  griežtinama ir veterinarinių preparatų kontrolė, įvedamas atsekamumo tyrimas (nuo gamintojo iki ūkio). Vyksta diskusijos dėl veterinarinėse vaistinėse dirbančių felčerių licencijavimo.
Ar Lietuvos veterinarai  pakankamai pasirengę  nuolatinėms veterinarijos srities naujovėms ir ar, nepaisant didelės konkurencijos, mūsų šalyje, ypač kaime, netrūksta gerų specialistų?

Pirmasis Baltijos šalyse
Šeštadienį Trakuose susirinko apie 400 veterinarijos gydytojų iš visos Lietuvos ir  kaimyninių šalių. Specialistai  gilinosi į veterinarinės medicinos tendencijas, pažangius praktikos sprendimus, veterinarinės farmacijos naujoves. Susitikimą galima pavadinti istoriniu – tai buvo pirmasis Lietuvoje tarptautinis veterinarijos kongresas visoms gyvūnų rūšims „VET Congress 2015 Lithuania“. Tokio renginio nėra buvę ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse.
Šį tarptautinį kongresą surengė bendrovė „Kauno grūdai“, apimanti gamybą „nuo lauko iki stalo“.
Tai vienas didžiausių kombinuotųjų pašarų gamintojų, kuriam tenka apie pusė šalies rinkos. Įmonių grupei priklauso Kaišiadorių ir Vilniaus paukštynai.  Galvojant apie jų aptarnavimą, kartu ir platesnę veiklą, 2008-aisiais, „Kauno grūdai“ pradėjo prekybą veterinariniais preparatais. Taip atsirado atskiras verslo padalinys. Aptarnaujami didžiausi paukštynai, gyvulininkystės ūkiai.
Klientams užtikrinti ne tik sklandų tiekimą bei konsultavimą, bet ir nuolat informuoti apie rinkos naujoves, rengti seminarus – veterinarijos farmacijos versle įprasta praktika. Kartu su pašarais ar lesalais siekiama pasiūlyti gyvūnų ligų gydymo bei profilaktikos sprendimus.
Šiandien „Kauno grūdai“ veterinarijos farmacijos versle Lietuvoje yra vienas iš lyderių. 2014 m. apyvarta, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 5 proc. ir perkopė 9 mln. eurų ribą.

Nereikia išradinėti dviračio
Įmonių grupės „KG Group“ vadovas Tautvydas Barštys priminė, kad Lietuva tiek pieno, tiek mėsos gamybos srityje vis dar atsilieka nuo 1989 metų lygio.
„Žemės ūkio sektorius šaliai atgavus nepriklausomybę yra labiausiai nukentėjęs. „Nukraujavo“ tiek kiekine, tiek kompetencijų prasme. Dabar, būdami ES nariai, turime teisę į geriausią genetiką, geriausias technologijas. Šiek tiek atsiliekame su žmogiškuoju faktoriumi, – sakė T. Barštys. –  Lietuvos sveikatos mokslų universitetas parengia, regis, daug gyvulininkystės specialistų, tačiau daug jų iškeliauja braškių skinti. Specialistų rajonuose tenka ieškoti kone su žvake. Dar sudėtingiau rasti europinio lygio veterinarų.
Gerų ekonominių rezultatų ūkyje galima tikėtis, kai užtikrintos visos sąlygos: genetika, pašarai, priežiūra. Jei visko nepadarysi, nebus ir rezultato. Pas mus dažniausiai koją pakiša žmogiškasis faktorius, kompetencijų stoka. Per vieną naktį žmonių mentaliteto neįmanoma pakeisti. Dviračio nereikia išradinėti, pakanka išmokti juo važiuoti – pasaulyje viskas išrasta, tereikia išmokti pasinaudoti geriausia patirtimi.“
Sudaryti sąlygas specialistams pasisemti geriausios patirties – tai ne tik ekonominės, bet ir pilietinės, socialinės svarbos dalykas.

Vertimo įrangos beveik nereikėjo!
Veterinarijos gydytojams kongreso organizatoriai pasiūlė įdomią dienotvarkę, kurioje užteko vietos ir darbui, ir bendravimui bei poilsiui.
Specialistų laukė keturios specializuotos sekcijos: paukštininkystės, kiaulininkystės, galvijininkystės ir smulkiųjų naminių gyvūnų. Paskaita sekė paskaitą, jas vainikavo aptarimai, diskusijos. Kongreso dalyviai galėjo susidaryti individualią programą.
Antai paukštininkystės verslo senbuvis, Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas habil. dr. Vytautas Tėvelis išklausė beveik visus paukštininkystės sekcijoje skaitytus pranešimus, taip pat jį sudomino viena tema smulkiųjų naminių gyvūnų sekcijoje.
Iš viso tądien perskaityta net trisdešimt paskaitų. Pranešėjai – nepriklausomi lektoriai iš Nyderlandų, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, kitų šalių, tarptautiniu mastu pripažintų veterinarinės farmacijos kompanijų, tokių kaip MERIAL, CEVA, MSD, „MERIDEN Animal health“, ZOETIS, ISABALT, atstovai.
Visose keturiose sekcijose, kurios vyko tuo pačiu metu, buvo užtikrintas sinchroninis vertimas. Tačiau didesnei daliai klausytojų ausinių su vertimo įranga nereikėjo – daugelis specialistų anglų kalba bendrauja ne prasčiau nei gimtąja.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas sakė, kad kvalifikacijos kėlimas prisidės prie tikslingo, atsakingo vaistinių preparatų naudojimo.

Verslo plėtra ir į kaimynines šalis
„Kauno grūdai“ veterinarijos farmacijos verslą plėtoja ne tik Lietuvoje.
Pasak bendrovės veterinarijos farmacijos verslo padalinio vadovo Andriaus Juciaus, Kauną verslo interesai sieja su Latvija, Baltarusija, Estija, Rusijos Kaliningrado sritimi. Verslo plėtrą į užsienio šalis paskatino ribotos plėtros galimybės „namuose“. Lietuvos rinka maža, o konkurencija didelė, šalyje registruotos net 36 veterinarijos farmacijos įmonės.
Latvijoje, po kelerių metų ir Baltarusijoje įsteigtos dukterinės įmonės. Ypač sėkminga latvių kompanija „Vet-Med“. Veterinarinės farmacijos didmeninė įmonė pagal užimamą rinkos dalį, apyvartą, realizuojamų veterinarinių produktų kiekį ir veikliųjų medžiagų pardavimus yra pripažinta šalies lyderė.
„Latvijos veterinarinės farmacijos rinka yra kur kas mažesnė, palyginti su Lietuva, tačiau kur kas konkurencingesnė“, –  gretimų rinkų skirtumus pastebėjo įmonių grupės „KG Group“ vadovas T. Barštys. Žodžius patvirtina veiklos rezultatai – Latvijoje veikiančios dukterinės kompanijos apyvarta per praėjusius metus didėjo 1,5 proc. gyviau nei Lietuvoje, pasiekė daugiau nei 2,7 mln. Eur.

Kiek gyveni, tiek ir mokaisi
Veterinarijos gydytojas konsultantas Jonas Baltrušaitis yra gyvas mokymosi visą gyvenimą pavyzdys. Jo žodžiais, profesine išmintimi negali suabejoti. 39 metų darbo patirtį turintis specialistas yra vienintelis šalyje, turintis paukštininkystės veterinarijos gydytojo specializaciją. Baigęs Veterinarijos akademiją jaunas specialistas buvo išsiųstas į tuometį Leningradą įgyti darbui paukštyne reikalingų žinių. Kaip tik tuomet Lietuvoje prasidėjo pramoninių paukštynų plėtra.
„Kauno grūdų“ įmonės konsultantas telefonu būna pasiekiamas visą parą, be poilsio dienų. Skambina ir iš Lietuvos, ir iš kaimyninių šalių. Gamyboje svarbi kiekviena minutė. J. Baltrušaitis iš savo patirties žino minutės sprendimo, tikslaus patarimo vertę.
Veterinarijos mokslas, veterinarijos farmacija žingsniuoja septynmyliais žingsniais. Gamyba negali atsilikti. „Kiekvieną dieną atėjęs į darbą pradedu nuo mokymosi“, – teigia J. Baltrušaitis. Informacijos šaltiniai – ir internete, ir specializuotuose leidiniuose, ir konferencijose, kongresuose.
Trakuose vykusiame kongrese specialistas taip pat nepraleido progos pasiklausyti pranešimų apie infekcinį paukščių bronchitą, Niukaslio ligos profilaktiką inkubatoriuose, bakterinių ligų biologinę prevenciją. Atrodo, kad tema gerai žinoma, tačiau aukso vertę gali turėti ir viena išgirsta frazė.

Prizai nuovokiems klausytojams
Klystate manydami, kad paskaitos klausymasis varginantis darbas.
Iš Suomijos atvykęs lektorius dr. Sigitas Čižinauskas, Helsinkyje turintis naminių gyvūnų veterinarijos kliniką, savo pranešimu apie nugaros skausmus ir degeneracinius stuburo susirgimus auditoriją intrigavo ir įkvėpė.
Rodydamas specialistams rentgeno ir kitais diagnostikos aparatais darytas nuotraukas, jis kvietė mėginti kartu nustatyti diagnozę. Nuovokius klausytojus jis paskatindavo Kaziuko mugėje įsigytais mediniais velykaičiais. Tačiau teisingai diagnozuoti sekėsi nedaugeliui. Pasirodo, kad tiksliai diagnozei vieno diagnostinio tyrimo dažnai nepakanka. Kita vertus, veterinarijos gydytojui tenka nuspręsti, į kuriuos pažeidimus kreipti dėmesį, kas gyvūnui sukelia skausmą. Tai nėra lengva, gali klaidinti seni, gyvūnui problemų jau nekeliantys pakenkimai.

Švarkelis tik atvestam veršeliui
Mums dar toli iki Didžiosios Britanijos – tokią  išvadą galima padaryti pasiklausius dr. Paulo Viljamso pranešimo apie pieninių galvijų atvestų veršelių ligų priežastis, diagnostiką, gydymą ir ligų prevenciją.
Lektorius atkreipė dėmesį ne tik į krekenų svarbą (per pirmąsias 2-4 gyvenimo valandas veršeliui sugirdyti ne mažiau nei 4 l), bet ir jų kokybę. Didžiojoje Britanijoje ūkininkai krekenų kokybę tikrina pasitelkdami nesudėtingą priemonę – kolostrometrą. Kai krekenos dėl vienų ar kitų priežasčių nevisavertės, veršelis gauna per mažai antikūnų, neužtikrinamas jo imunitetas.
Atvestų veršelių sveikatai didžiausią pavojų kelia bakterijos. Mažylius rekomenduojama nuo karvės atskirti praėjus valandai nuo atvedimo, karvę laikyti ir melžti švariai, tam naudojant mobilų įrenginį. Krekenas pranešėjas siūlė išpilstyti porcijomis į plastikinius buteliukus ir laikyti šaldytuve. Jas prieš girdant lėtai atšildyti, jokiu būdu ne mikrobangų krosnelėje, kad nežūtų vertingosios medžiagos. Tais atvejais, kai veršeliai neatskiriami nuo karvės, švara rūpintis daug sudėtingiau, pabrėžė svečias iš Anglijos.
Konsultantai atkreipia dėmesį į visus įtaką veršelio sveikatai turinčius veiksnius, ūkininkų fermose veršelio laikymo sąlygas vertina balais. Turi būti nepriekaištinga pašaro indų bei aplinkos švara, sausos ir gerokai pakreiktos guoliavietės (atvesti veršeliai neretai krinta remdamiesi snukiu į kraiką, taip gali pasigauti ligos sukėlėjų), tinkama aplinkos temperatūra bei drėgmė. Atvestiems veršeliams rekomenduojama 10-26 °C patalpos temperatūra.
Didžiojoje Britanijoje populiarūs vadinamieji švarkeliai veršeliams, nors šie kūno temperatūrą saugantys drabužėliai nėra pigūs – kainuoja 40 svarų sterlingų. Ekrane pamatę aprengto veršelio nuotrauką, veterinarijos gydytojai ėmė šypsotis. Lektoriaus tai nenustebino – kitose šalyse panaši reakcija yra įprasta.

Irma DUBOVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

????????????????? Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.