Medžioklės plotuose – lietuviški medžioklės signalai

Šiais metais didžiojo medžioklės sezono, varyminių medžioklių, pradžia tapo išskirtine – Vilniaus pučiamųjų ragų klubo „Tauro ragai“ kolektyvas, nuolatiniai medžiotojų švenčių, sambūrių, bendrų iškilmingų medžioklių dalyviai, išleido kelių metų kūrybos vaisių – leidinį „Lietuviški medžioklės šaukiniai“, kuris pristatomas naujajame „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numeryje.
Kompaktiškoje, patogioje naudoti medžioklėse knygutėje sudėtos 28 dažniausiai medžioklėje atliekamų signalų natos, trumpai pristatyta medžioklinių ragų Lietuvoje istorija, instrumentai, signalų naudojimo tvarka, eiliškumas. Knygutės preambulė bei signalų pavadinimai išversti į lenkų ir vokiečių kalbas.
Pirmą kartą lietuviški medžioklės šaukiniai visuomenei buvo pristatyti Trakų pilies menėje 2012 m. gegužės 13 d. vykusiame bendrame Lietuvos nacionalinės filharmonijos styginių kvarteto ir Vilniaus pučiamųjų ragų klubo koncerte.
Pasak Vidmanto Luniaus, klubo prezidento, įvertinus klausytojų, profesionalių muzikos žinovų reakciją ir nuomones, patiems įsitikinus, kad šaukiniai dera, neblogai skamba, nusprendėme pradėtą darbą tęsti, parašyti visus šaukinius, kurių 2012 m. dar neturėjome.
Pirmą kartą su Lietuva susijusiuose istoriniuose šaltiniuose medžioklės ragas paminėtas prieš 640 m. Vygandas Marburgietis Naujoje Prūsijos kronikoje aprašo tokį 1375 m. įvykį: „<…> dažnai minėtasis Vygandas [Įsruties viršininkas] išjoja į dykrą paplėšikauti. O kai jis su savo [žmonėmis] atjojo į Dovydiškes, išgirdo ragą, tad pasiuntė pirmyn kelis [vyrus], kurie susidūrė su trimis stabmeldžiais. Du iš jų paima, trečias paspruko. Randa jie ir du medžioklinius šunis.“
Nors senovės lietuviai medžioklinius ragus naudojo, tačiau melodijos, savaime aišku, liko nežinomomis.
„Lietuviškų medžioklės šaukinių idėja kilo 2009 m., medžioklinių ragų muzikos festivalyje Olštyne, Lenkijoje, kur Lietuvos medžioklinių ragų kolektyvas užėmė antrą vietą. Dalyvavo apie 350 medžioklinės muzikos atlikėjų, tad visi tarpusavyje diskutavo, klausė, kaip vieni ir kiti atlieka medžioklines melodijas, šaukinius. Daugeliui kilo natūralus klausimas – kokie yra mūsų, lietuvių, medžioklės signalai? Sugrojome, jie paklausė ir nusprendė, kad lietuviški medžioklės signalai tokie pat, kaip ir jų – lenkiški. Tai „užkabino“ mūsų ambicijas, paskatino pabandyti patiems kurti lietuviškus medžioklės signalus, kurie būtų priimtini ir mūsų medžiotojams, ir reprezentuotų lietuvišką muzikos tradiciją. Pirmasis lietuviškas medžioklės šaukinys buvo „Bebras“. Tokio šaukinio neturėjo nei viena Europos šalis, kadangi bebrų ten nemedžiojo“, – pasako V. Lunius.
Pasak klubo vadovo, atlikėjai norėjo, kad medžioklės šaukiniai taptų ne kažkieno vieno autoriniu, bet kolektyviniu Lietuvos medžioklinę muziką atliekančių kūrėjų darbu. Todėl jie susisiekė su Marijampolėje dar anksčiau už Vilniaus medžiotojus su medžiokliniais ragais pradėjusius drauge groti muzikantais. Jie pateikė savus melodijų variantus. Kolektyvas aptarė, kurie šaukiniai yra reikalingiausi, susiformavo visa medžioklinių šaukinių gama.
Leidinyje pateikiami medžioklės šaukiniai: „Rikiuotis“, „Pasveikinimas“, „Į medžioklę“, „Varymo pradžia“, „Varymas baigtas“, „Nutraukti medžioklę“, „Medžioklės pabaiga“, „Prie stalo“, „Stumbras“, „Meška“, „Briedis“, „Elnias“, Danielius“, „Šernas“, „Stirna“, „Vilkas“, „Lūšis“, „Barsukas“, „Lapė“, „Kiti plėšrūnai“, „Bebras“, „Žąsis“, „Antis“, „Paukščiai“, „Kiškis“, „Medžioklės karalius“, „Valio, valio“, „Šv. Vito fanfaros“. Kai kurie šaukinai skirti žvėrims, kurie Lietuvoje nebemedžiojami (stumbras, meška, lūšis), tačiau jie reikalingi, nes šių žvėrių medžioklė yra Lietuviškos medžioklės tradicijos, istorijos, mitologijos dalis.
Lietuviški medžioklės šaukiniai parašyti remiantis lietuvių liaudies dainų apie žvėris, paukščius ir medžioklę motyvais, juos sukūrė ir aranžavo klubo nariai: Mindaugas Gecevičius, Loranas Gadeikis, Vitas Vidzbelis, Vidmantas Lunius, Audrius Pučinskas, Paulius Lukauskas, Giedrius Labanauskas, Juozas Kiveris.
Projektas – nekomercinis. Kūrėjai negavo honorarų, knyga išleista už asmenines klubo narių lėšas. Natos bei signalų aprašymas, o vėliau ir jų audio įrašas, bus nemokamai visiems prieinamas klubo internetinėje svetainėje: www.tauroragai.lt.
„Esame medžioklinės muzikos entuziastai, norime prisidėti puoselėjant medžioklės kultūrą ir tradicijas. Medžioklės šaukiniai bus mūsų klubo indėlis į šių tradicijų tęstinumą ir jų atsinaujinimą. Didžiausias atlygis už įdėtą darbą – bus išgirsti medžioklės plotuose skambančius lietuviškus medžioklės signalus, kurie kiekvienai medžioklei suteiks ir šventinio iškilmingumo ir, tikimės, bus naudingi pagal savo pirminę, žinios perdavimo, paskirtį“, – sakė V. Lunius.
Lietuviškus medžioklės signalus, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriaus, saksofonininko Petro Vyšniausko iniciatyva, prieš du metus, taip pat yra sukūręs kompozitorius bei dirigentas doc. Kazys Daugėla, juos atliko bei įrašė Dominykas Vyšniauskas, profesionalus trimitininkas.

Daugiau informacijos:
Artūras Mankevičius, žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ vyriausiasis redaktorius, tel. (85) 2790297, e. paštas mmredakcija@gmail.com