Ministerijos ir Rūmų konfliktas: viršūnės nenori, apačios negali nusileisti

Jubiliejiniais Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) veiklos metais pagrindinę Lietuvos žemdirbių atstovybę užgriuvo anaiptol ne šventiniai rūpesčiai. Pirmadienį ŽŪR prezidiumas, taryba ir Rūmų administracija uždarame posėdyje svarstė savo planus 2016 metais. Iš tiesų, kaip vėliau paaiškėjo, – Žemės ūkio rūmų likimą. Paramą žemdirbių organizacijoms administruojanti Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nusiteikusi 120 tūkst. Eur sumažinti valstybės biudžeto lėšas Rūmams. ŽŪR finansų skyrius apskaičiavo, kad, netekę daugiau nei trečdalio lėšų, Rūmai turėtų atleisti pusę darbuotojų. Žemdirbių parlamento veikla būtų suparalyžiuota.
Pirmasis Žemės ūkio rūmų pirmininkas, garsus tarpukario agronomas, sociologas, ekonomistas Jonas Pranas Aleksa siekė, kad Rūmai padėtų palaikyti nuolatinį nenutrūkstamą ūkininkų ryšį su ministrų kabinetu, tarsi tiltas jungtų agroverslą su politika. „Ūkininko patarėjas“ paklausė ŽŪM ir ŽŪR administracijos vadovų, kodėl šiais laikais Rūmai ne tik negauna įgaliojimų, kuriuos turi kitų ES valstybių centrinės žemdirbių atstovybės, bet dėl lėšų stokos tikriausiai negalės vykdyti net tų ribotų dabartinių funkcijų.

Nereikia politikuoti

Virginija BALTRAITIENĖ
Žemės ūkio ministrė

Ministerijai iki šiol mįslė, kaip Rūmai leidžia valstybės lėšas. Kai nusprendėme patikrinti agrarines asociacijas, Žemės ūkio rūmai net nesiteikė paaiškinti auditoriams, koks bendras ŽŪR biudžetas, kiek jie susirenka įvairių mokesčių iš savo narių, gauna pinigų už paslaugas. Dauguma agrarinių organizacijų – Ūkininkų, Šeimos ūkininkų sąjungos, Žemės ūkio bendrovių asociacija – sąžiningai išvardija savo pajamas ir išlaidas arba bent jau nurodo, kiek procentų jų kasose yra valstybės lėšų.
Laikinai einantis pareigas ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis pasakė, kad jų pinigai – ne mūsų reikalas. Ministerijai nieko kito nebeliko, tik perspėti ŽŪR vadovybę, kad ketiname šiek tiek sumažinti valstybės paramą Rūmams.
Visiems mažiname finansavi­mą. 120 tūkst. Eur ministerija neapglėbs. Tie pinigai bus skirti žemdirbių (taigi ir pačių Rūmų) tarptautiniams ryšiams – atstovauti Lietuvos žemės ūkio sektoriui Briuselyje. Norime, kad valstybės dėmesį pajustų ne tik Rūmų centrinis aparatas Kaune, bet ir visos rajonų žemdirbių asociacijos.
Visiškai finansuojame 47 ŽŪR specialistus. Rūmai nurodo turintys tiek etatų ir mokantys šiems specialistams minimalius atlyginimus. Atskaičiavus socialinio draudimo mokesčius, Rūmų darbuotojams išlaikyti valstybė skiria 260 tūkst. eurų. Taigi nereikia gąsdinti, kad Rūmų tarnautojų laukia darbo birža. Neduodame lėšų tik ŽŪR direktoriaus ir buhalterės algoms. Šioms išlaidoms tikrai turėtų užtekti ir ŽŪR nario mokesčių.
Po mūsų pasitarimų 11 tūkst. Eur net padidinome Rūmams suteikiamą sumą. Jokios kitos asociacijos taip stipriai neišlaikome. Tuo pat metu skatiname ŽŪR prisidurti lėšų iš įvairių Kaimo plėtros programos projektų. Yra daug galimybių papildomai užsidirbti, žmones naudingai įdarbinti. Neužtenka vieną seminarą žemdirbiams per metus surengti, o visus kitus mėnesius tik atlyginimą atsiimti. Ne kartą kantriai aiškinome Rūmų vadovams, ką reikia daryti, bet jiems labiau patinka politikuoti. Kažkodėl nebegirdime anksčiau taip garsiai Rūmų skelbto generalinio siekio apskritai neprašyti valdiškų pinigų, išsilaikyti iš savo narių mokesčių.

Traktoriais galima ne tik Briuselį pasiekti

Sigitas DIMAITIS
Žemės ūkio rūmų laikinasis direktorius

Neteksime milžiniškos sumos. Reikės daug ko atsisakyti. Manome, kad pirmiausia siekiama suparalyžiuoti ŽŪR rajonų savivaldos organizatorių veiklą. Jeigu atleisime centrinės būstinės darbuotojus, tai regionų padaliniai savaime nunyks. Valdininkams nepatin­ka mūsų aktyvumas. Vis primename ministerijai, Vyriau­sybei, kad ši valdžia pažadėjo remti gyvulininkystę, gyvulių veislininkystę. Baksnojame valdininkams į šoną, kad Briuselyje jie pakrutėtų, labiau gintų Lietuvos žemdirbių interesus. Žemės ūkio ministerija žlugdo 16-osios Vyriausybės programos XV skyrių „Konkurencingas žemės ūkis ir įvairiapusė kaimo plėtra”. Suskaičiavome septynis ar aštuo­nis įsipareigojimus (iš dvidešimt dviejų – red. past.), kurie iš dalies vykdomi. O visa kita – tuščia. Išplėstinio ŽŪR tarybos posėdžio dalyviai nu­sprendė apie tai informuoti premjerą Algirdą Butkevičių. Partijų ir valdžios programos juk rašomos tam, kad mūsų valstybės gyvenimas pagerėtų – šalies bendrasis vidaus produktas didėtų, ekonomika stiprėtų, žmonių nuotaikos prašviesėtų. Dabar pagal darbo efektyvumą vienam hektarui žemės ūkio naudmenų esame treti nuo pabaigos Europos Sąjungoje.
Uždaro išplėstinio ŽŪR tarybos posėdžio nariai atvirai pavadino ministerijos politiką skaldytojiška. Gaila, kad kai kurių Rūmams priklausančių organizacijų vadai užkimba ant to masalo. Pirmadienį apie tai daug ir nuoširdžiai kalbėjomės. Atrodo, žmonės suprato savo klaidą. Ar jos nekartos – pagyvensime pamatysime.
Kažkam labai trukdome. Ilgai tylėjome, bet ateina laikas kalbėti atviriau. Gerai, produktyviai dirba ŽŪR Veislininkystės komitetas – reikia jam kenkti, uždusinti. Dėl ambicijų ar iš kvailumo – nežinau. Sausio 11 d. keli Rūmų nariai pasiūlė, taryba nusprendė sudaryti organizacinį komitetą įspėjamajai protesto akcijai prie Žemės ūkio ministerijos rengti. Komitetui suteikėme plačius įgaliojimus. Valdančioji koalicija, nekreipdama dėmesio į vienos savo ministerijos elgesį, rinkimų metais vaikščioja peilio ašmenimis – rudenį eidami balsuoti kaimo žmonės viską prisimins. Jaunieji ūkininkai išduoti, apgauti, kaimai tuštėja, nederlingose žemėse išgyventi pasidarė nebeįmanoma, naujokui durys į ekologinį ūkininkavimą užtrenktos, gyvulėliai nespėję paūgėti atsiduria Lenkijoje.
Traktoriais galima atvažiuoti ne tik prie Europos Komisijos pastatų Briuselyje. Patirties įgijome…

Parengė „ŪP“ korespondentas
Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
Redakcijos nuotraukos

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.