Columbus +10,0 °C Debesuota
Šeštadienis, 20 Bal 2024
Columbus +10,0 °C Debesuota
Šeštadienis, 20 Bal 2024

„Mirties kelio“ ir pakelių grimasos

2016/12/17


Po žeme šeimininkaujantis upelis plauna gruntą, dėl to nuolat formuojasi smegduobės.

Automagistralė „Via Baltica“ dėl savo pavojingumo ir didžiulio autoįvykių skaičiaus dažnai vadinama mirties keliu. Per parą juo pravažiuoja apie 15 tūkst. krovininių ir lengvųjų automobilių, kone kasdien jame įvyksta skaudžių autoįvykių. Ypač sudėtingas ruožas – Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, jame daug metų didžiulis srautas transporto turėjo išsitekti vos dviejose eismo juostose. Pernai pagaliau pajudėjo ir šiemet sparčiai vyksta šio ruožo rekonstrukcijos darbai, kurie turėtų būti baigti iki 2018 m. vidurio. Nutiesus dar dvi eismo juostas, 4 juostų tarptautine magistrale važiuojantys automobiliai galės skrieti 130 km/val. greičiu. Deja, nuo pat pradžių „Via Baltica“ lydi virtinė negražių dalykų: apgaulių, nesąžiningo atsiskaitymo, patyčių, klaidų ir teismų. Prie šio kelio gyvenantiems žmonėms ir verslą kūrusiems asmenims teko ne kartą susidurti su absurdiškais valstybės įmonių, susijusių su „Via Baltica“, sprendimais.

Moteris dar atsimena tuos laikus, kai Geniotalis laisvai tekėjo per jų kiemą. „Nedidukas upeliukas, patvindavo tik pavasarį. Turėjome tiltuką ir mums buvo gerai“, – pasakojo Stanislava Nijolė. Tačiau jau senų seniausiai nedidukas upeliukas tapo vandeningu upeliu. Melioruojant laukus, į jį buvo suvesti visi įrenginiai, todėl vanduo plūsta po kiekvieno didesnio lietaus, o pavasario polaidžiais veržiasi per įrenginių kraštus. Du dideli 12,5 m ilgio ir 1,6 m skersmens gelžbetoniniai vamzdžiai, kuriais nukreiptas upelis, įkasti S. N. Kibelienės kieme ir eina per dar dviejų Kvėdarnos gyventojų žemę. Per keletą dešimtmečių vamzdžiai susidėvėjo, vanduo sunkiasi per sujungimus ir griaužia žemėje savo kelius, todėl moters kieme nuolat atsiranda įgriuvų. Pirmoji įgriuva pasirodė 2007 m. Tada S. N. Kibelienė pagalbos dar ieškojo buvusioje „Kvėdarnos melioracijoje“. Moteris dėkinga daug kartų į jos kiemą skubėjusiam inžinieriui Padgureckui, tačiau ir jis ne stebukladaris – tegalėjo tik duobes žvyru užpilti. Prieš 30 metų statytiems įrenginiams verkiant reikalinga rekonstrukcija, todėl moteriai buvo pasiūlyta kreiptis į savivaldybę, kuri vienintelė šiam reikalui galėtų skirti pinigų. S. N. Kibelienė ją ir atakuoja raštais – kone kasmet prašo įrenginius remontuoti, nes gąsdina ne tik atsiveriančios duobės – apie artėjančią nelaimę signalizuoja ir išsiklaipę blokai. Stanislava Nijolė turi ne vieną Šilalės savivaldybės administracijos jai atsiųstą raštą. Beveik visuose atsiprašoma už nesklandumus ir pranešama, kad seniūnas sutvarkys atsiradusias įgriuvas. Bet seniūnas lėšų irgi turi tik žvyrui atvežti. O Stanislava Nijolė, net ir nebūdama inžiniere, gerai supranta, kad smegduobes užpylus žvyru problemos neišspręsi – kol vanduo sunksis per gelžbetoninius vamzdžius ir plaus gruntą, tol jos kieme rasis pavojingos duobės. Bet valdžia, pasak moters, neskuba. Kai 2014 m. parašė paskutinį raštą, atvažiavusi Turto ir ekonomikos skyriaus vedėja Raimunda Kibelienė nuramino, kad dabar jau sulauks rekonstrukcijos. Tačiau ji vis dar nepradėta. Nematydama kitos išeities kvėdarnietė jau pati rengiasi aukštinti užtvankos kraštus – keičiant šaligatvį, susinešė ir prie pralaidos susikrovė likusius senus apvadus. Jei nepratekantis vanduo laužtųsi per pralaidos kraštus, vis būtų šiokia tokia pagalba.

Iš melioruotų laukų vandenis surenkantis Geniotalio upelis teka per kvėdarniečių kiemus, pavasarį grasindamas juos užtvindyti.

Būtina skubi rekonstrukcija Paskutinį prašymą atkreipti dėmesį į avarinius melioracijos įrenginius S. N. Kibelienė savivaldybei pateikė lygiai prieš dvejus metus – 2014 m. gruodžio 11 d. Šių metų sausį savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Vaitiekus sudarė komisiją įrenginių būklei, nuosavybės teisėms ir vertei nustatyti ir nurodė iki vasario 5 d. pateikti aktą su išvadomis. Žemės ūkio skyriaus specialisto Stasio Tubučio vadovaujama komisija nedelsė – jau vasario 1 d. pateikė savivaldybės administracijai S. N. Kibelienės valdoje esančių hidrotechninių įrenginių apžiūros rezultatus. Nustatyta, kad vienu gelžbetoniniu vamzdžiu vanduo visiškai nebeteka, kito daugiau nei pusė užnešta nešmenimis. Virš linijų atsiveria smegduobės – įsiurbimo duobės. Akte nurodoma, kad Geniotalio upelio sureguliavimo projektas buvo parengtas 1987 m. kartu su kolūkio „Naujas gyvenimas“ melioracijos projektu. Yra išlikęs planas, brėžiniai, sąmata, žinoma, kad darbai buvo atliekami iš melioracijos kapitaliniam remontui ir statybai skirtų lėšų. Tačiau priduodant projektą naudoti, šios lėšos nebuvo perduotos į melioracijos apskaitą (sutrukdė Sąjūdis?), todėl melioracijos statiniai nėra perduoti Šilalės savivaldybei ir nėra įtraukti į melioracijos statinių apskaitą. Komisija daro išvadą, kad būtina skubiai atlikti avarinių padarinių likvidavimo darbus, kol neįvyko nelaimingas atsitikimas ir gyventojai nepatyrė materialinių nuostolių. Komisija mano, kad savivaldybės biudžeto lėšomis reikėtų atlikti bent minimalų melioracijos statinių remontą – iškirsti medžius ir išvalyti Geniotalio upelį bei pralaidas, kad vanduo galėtų laisvai pratekėti. Darbų sąmatą parengusių specialistų skaičiavimais, minimalus remontas galėtų kainuoti apie 9 tūkst. Eur. Komisijos nuomone, statinius reikia inventorizuoti ir perduoti Šilalės savivaldybei. Juridiškai įteisinus kaip savivaldybės turtą, galima būtų ieškoti lėšų valstybės ar ES fonduose įrenginių rekonstrukcijai.

Ieškos upelio šeimininko Tačiau tai, kas akivaizdu specialistams, ne visada aišku paslėptų prasmių įpratusiems ieškoti politikams. Visiškai suprantama, kad savivaldybė negali biudžeto lėšomis remontuoti įrenginių, kurie jai nepriklauso, todėl parengė tarybos sprendimą įregistruoti savivaldybės nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – Geniotalio upelio hidrotechninius statinius. Šio sprendimo projektą svarsčiusio Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai teiravosi administracijos atstovų, kodėl taip ilgai laukta – juk prašymas pateiktas 2014 m., per dvejus metus galėjo atsitikti ne viena nelaimė.

Stanislava Nijolė Kibelienė jau nebesuskaičiuoja, kiek raštų per dešimt metų parašė valdžiai, bet darbai dar nepajudėjo.

Administracijos direktorius R. Vaitiekus paaiškino, kad dokumentams parengti reikia laiko, be to, duobes seniūnijos atsiųsti žmonės užpildavo žvyru, o vamzdžius nuolat pavalydavo, kad prabėgtų vanduo. Niekas neprieštaravo, kad įrenginiai būtų įregistruoti kaip savivaldybės turtas – visi ir be pasiteisinimų suprato, kad tik dėl neaišku kaip atsiradusios klaidos ar valstybėje vykusių politinių pasikeitimų Geniotalio upelio vandens tėkmės sureguliavimo įrenginiai nebuvo perduoti kolūkiui, o vėliau – savivaldybei. Vienintelis vicemeras Valdemaras Jasevičius pareiškė, kad yra ir kitas variantas – neperimti Geniotalio upelio vandens tėkmės sureguliavimo įrenginių, nes tada juos tvarkyti turės ten gyvenantys žmonės. Tuoj pat atsirado girdėjusių, kad kažkur patys gyventojai darė panašią melioraciją, todėl dabar ji ir yra jų privati nuosavybė – savivaldybė ten savo nagų kišti negali. Tokie argumentai kelia juoką: savivaldybių melioratoriai jau prieš keletą metų susidūrė su ypač griežtais numelioruotiems upeliams taikomais aplinkosaugos reikalavimais, nes upelis, kas su juo bebūtų padaryta, yra gamtos turtas ir jį būtina saugoti. Vyriausybės atstovei I. Ričkuvienei pareikalavus, Geniotalio upelio vandens tėkmės sureguliavimo įrenginius savo turtu geriausiu atveju galės pripažinti nebent po pusantrų metų, kai teismas juos pripažins bešeimininkiais. „Kodėl taryboje jūs tam neprieštaravote? Juk suprantate, kad tie įrenginiai yra valstybės – kaip ir pats Geniotalis?“ – praėjusią savaitę klausė S. N. Kibelienė kartu su žurnalistais jos kieme apsilankiusio kvėdarniečio politiko Tado Bartkaus. Bet prieštarauti Vyriausybės atstovės reikalavimui reiškia viena – savivaldybei gali tekti eiti į teismą. O tai užtruktų nė kiek ne trumpiau nei bešeimininkio turto pripažinimo procedūra. Kas per tuos metus įvyks Kvėdarnos gyventojų kiemuose, niekam nerūpi. Ne be reikalo sakoma, kad Lietuvoje visi sukrunta tik tuomet, kai atsitinka nelaimė.

Milda JONKIENĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

Dalintis
2024/04/20

Melioracijos fondo projektas – ne panacėja

Po ilgų svarstymų Melioracijos fondo steigimas keliauja į finišo tiesiąją – Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengė Melioracijos fondo įstatymo projektą, tačiau ūkininkai nei juo džiaugtis, nei vienareikšmiškai jam pritarti...
2024/04/19

Investavimas į naujausias technologijas tampa neatsiejamas nuo žemės ūkio veiklos sėkmės

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas lankėsi žemės ūkio kooperatyvo „Lumpėnų Rambyno“ karuselinės melžimo aikštelės atidarymo renginyje. Šis penkis ūkius vienijantis pieninės galvijininkystės kooperatyvas, veikiantis ja...
2024/04/19

Seismologiniai duomenys rodo, kaip stipriai žmogaus veikla keičia net Žemės gelmes

„Žemės drebėjimai kyla ne tik dėl geologinių priežasčių, bet ir dėl žmogaus veiklos, tarkim, išgaunant žemės gelmių išteklius. Tad seisminiai stebėjimai būtini ir mūsų šalyje – jie svarbūs tiek mokslui, tiek visuom...
2024/04/19

Ūkininkai Vilė ir Vidmantas Navickai apie gyvenimo etapus jungiančias vertybes

Iš kartos į kartą perduodamas atsakingas požiūris į žmones ir gyvulius, pasitikėjimu ir pagarba grįstus santykius, darbą, aplinką – svarbios Alytaus r. ūkininkaujančių Vilės ir Vidmanto Navickų gyvenimo etapus jungiančios vertybės. Ji...
2024/04/19

Pavasarinės sėjos tempą diktuoja gamta

Atėjus pavasarinės sėjos metui, ūkininkai vis dažniau žvalgosi tiek į žemę, tiek ir į dangų. Ir kaip nesižvalgysi, jei balandžio vidurys „nudžiugino“ stipriomis šalnomis, o dažną dieną įkyriai lyja ir šiluma nesiekia nė 1...
2024/04/19

Dzūkai jau kviečia grybauti

Dzūkijos nacionaliniame parke balandžio 20 d. prasidės grybavimo sezonas. Direkcija kviečia eiti miškan ir ieškoti pavasarinių grybų. Vieni tokių – bobausiai.
2024/04/19

KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai

Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą.
2024/04/19

Šienligės rizikos „banginiai“ – kaip juos suvaldyti?

Augalų žydėjimo sezonas kasmet priverčia vis daugiau žmonių čiaudėti ir ašaroti, o mokslininkai bando suteikti viltį, kad šienligę pavyks suvaldyti inovatyviomis priemonėmis. Dažniausiai minimi trys pagrindiniai alergijos žiedadulkėm...
2024/04/19

Susietosios paramos už plotą reikalavimai

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atkreipia dėmesį į svarbiausius susietosios paramos už plotą reikalavimus.