Mokslo metai: kova su telefonomanija prasideda!

Artėja mokslo metai, su jais – ir moksleivių azartas per pamokas naudoti mobiliuosius telefonus, nors tai daryti draudžiama. Pedagogus į neviltį veda dažnos situacijos, kai, jiems nusisukus į lentą rašyti ar aiškinant rodyti, ugdytiniai puola mobiliaisiais telefonais rašyti žinutes arba žaisti, tad neįsisavina žinių. Mokytojų pastangos jas perduoti eina šuniui ant uodegos ir todėl, kad, įspėjant mokinius dėl tokio nederamo elgesio ar bandant atimti telefonus, blaškomas mokinių, kurie nori mokytis, dėmesys, dėl to kenčia ir jų mokymosi rezultatai. Viena moteris į Prienų apylinkės teismą padavė mokytoją, atėmusią iš jos sūnaus mobilųjį telefoną, kuriuo jis naudojosi per pamoką. Tad mokyklose įsiplieskia tikras karas dėl mobiliųjų, nes moksleivių priklausomybė nuo jų tampa liguista ir visuotina.

Pakerėjo virtualus pasaulis „Tokia dabar karta – kai kurių vaikų 90 proc. gyvenimo sudaro buvimas virtualiame pasaulyje. Pažiūrėkite: jie vaikšto su ausinėmis, įsikneibę į telefonų, planšečių ekranus. Nuo jų akių neatitraukia visą dieną, iki vėlumos. Mūsų vaikai nenori gyventi šiame pasaulyje. Nori gyventi virtualiame“, – žino Kauno r. Lapių pagrindinės mokyklos direktorė Vaida Trofimišinienė. Pasak jos, pedagogai, atėmę iš mokinių telefonus, kai jais jie naudojasi per pamokas, neišlįs iš teismų, jeigu mokykla nebus sutvarkiusi tam tikrų dokumentų. Būtent. Švietimo ir mokslo ministerijos aplinkraštyje rekomenduojama mokykloms drausti per pamokas naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis asmeniniais tikslais – kalbėti, rašyti žinutes, filmuoti. Daugelis šalies mokyklų, remdamosi šiuo aplinkraščiu, yra patvirtinusios atitinkamas vidaus darbo taisykles. Po jomis privalu pasirašyti mokinių tėvams ar globėjams. Kad per pamokas nevalia asmeniniais tikslais naudoti mobiliąsias ryšio priemones, parašyta ir mokinių taisyklėse. Mokiniai kiekvienų metų pradžioje gauna savo taisyklių sąrašą. Po juo turi pasirašyti, pirmiausia, žinoma, su jomis susipažinę.

Kol kas vienintelis atvejis „Standarto nėra: vidaus darbo ir mokinių elgesio taisyklės – kiek­vienos mokyklos reikalas. Net mokytojai gali skirtingai vertinti naudojimąsi išmaniąja įranga. Yra kūrybingų mokytojų, kurie per pamoką skatina tokia įranga susirasti informacijos. Be abejo, visose mokyklose draudžiama per pamokas rašinėti žinutes, skambinėti. Jei mokinys piktybiškai tai daro, galima atimti telefoną ir atiduoti mokyklos vadovui, apie tai informuoti tėvus“, – sako Prienų rajono švietimo skyriaus vedėjas Rimvydas Zailskas. Jis tvirtina nežinąs, kurioje Prienų miesto ar rajono mokymo įstaigose mokėsi vaikas, kurio mama padavė į teismą mokytoją už tai, kad ji atėmė iš jos sūnaus telefoną. Tasai vaikas galėjo mokytis ir ne Prienuose, ir ne rajone. Prienų rajono apylinkės teismo atstovė Aistė Bradūnaitė teigia, jog jos atstovaujama įstaiga neturi teisės išduoti, kurioje mokykloje mokėsi tasai vaikas. Pasak pareigūnės, šio teismo praktikoje tai vienintelis atvejis, kai motina kaltina mokytoją, atėmusią iš jos vaiko telefoną.

Motina nepasidavė Minėtoji motina pirmiausia kreipėsi į policijos komisariatą, prašydama pradėti administracinės teisės pažeidimo bylą dėl mokytojos savavaldžiavimo. Pareiškime moteris nurodė, kad jos sūnaus mokytoja per pamoką neteisėtai atėmė mobiliojo ryšio telefoną, jį vėliau perdavė mokyklos direktoriui. Tėvai buvo priversti kreiptis į policiją, nes telefoną atgavo tik kitą dieną. Komisariatas atsisakė tenkinti moters prašymą, nes nustatė, kad mokyklos mokinių elgesio taisyklėse parašyta, jog mokytojas gali paimti iš mokinio telefoną, kai juo naudojamasi per pamoką. Tokį policijos nutarimą motina apskundė Prienų rajono apylinkės teismui, prašydama pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną mokytojos atžvilgiu dėl savavaldžiavimo. Motina teismui pateikė detalią telefono išklotinę. Joje matyti, kad sūnus telefono internetiniu ryšiu naudojosi tik vėlai vakare, tai esą įrodo, jog mokytoja telefoną atėmė netesėtai. Mokytoja teismo posėdyje paaiškino, jog ant stalo padėto telefono liečiamasis ekranas nešvietė, bet dėklas buvo atverstas, mokinys nedalyvavo pamokoje, kviečiamas negirdėjo ir nereagavo.

Teismai išteisino mokytoją „Teismas, šių metų gegužę išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad mokyklos vidaus tvarkos taisyklės reglamentuoja, jog moksleiviui draudžiama naudotis telefonu pamokų metu be mokytojo leidimo. Iš mokinio, pažeidusio šią taisyklę, mokytojas turi teisę paimti telefoną ir grąžinti jį tik mokinio tėvams, – praneša Prienų rajono apylinkės teismo atstovė Jurgita Drūlienė. – Teismas atkreipė dėmesį, kad telefonu galima naudotis ne tik naršant mobiliajame telefone, siunčiant trumpąsias žinutes ir skambinant. Juo gali būti naudojamasi ir žaidžiant jame esančius žaidimus, žiūrint nuotraukas, kitokio turinio informaciją.“ Teismas iš detalios išklotinės neturėjo pagrindo teigti, jog mokinys nesinaudojo telefonu. Jis nustatė, kad mokytoja paėmė iš mokinio telefoną vadovaudamasi mokyklos vidaus darbo taisyklėmis. Kadangi Prienų rajono apylinkės teismas netenkino pareiškėjos skundo, ji tokį sprendimą apskundė Kauno apygardos teismui. Pastarasis paliko galioti Prienų rajono apylinkės teismo sprendimą.

Niekaip nepažabosi „Niekaip mokyklose nepažabosi naudojimosi telefonais – vis tiek daug kas, ypač šeštokai-aštuntokai, stengsis per pamokas slapčia juos išsitraukti. Išsitraukdamas telefoną ir juo naudodamasis parodai, jog esi šustras, tau – dzin taisyklės“, – „ŪP“ sakė Kauno gimnazistas Tomas, jam – 16 metų. Esą jo gimnazijos vidaus darbo ir mokinių taisyklės draudžia per pamokas naudotis mobiliaisiais, bet jas kiekvieną dieną mokytojai priversti nesėkmingai priminti. Tai, be abejonės, trukdo pamokos rimtį, blaško tuos, kurie nori mokytis. Kai kurie mokytojai dėl šventos ramybės net nieko nesako besinaudojantiesiems per pamoką telefonu. Juolab nebando atimti telefonų. „Berniukai noriau nei mergaitės atiduoda telefonus. Jos ima verkti, kai mokytojai atima. Ginasi, kad nesinaudojo. Matyt, baiminasi, kad mokytojai sužinos, su kuo susirašinėja, nuotraukas pamatys. Kai kurie mokytojai iš mergaičių nė nebando paimti telefonų, vengdami isterijų, primenančių kačių chorą per morčių“, – pasakoja Tomas.

Deja, vyrų mokytojų trūksta „Per pertraukas mergaitės keikia mokytojus: „Aš nieko nedariau, kam reikėjo atimti?! – pasakojimą apie savo nemažos mokyklos tikrovę tęsia Tomas. – Iš kai kurių paauglių nė neatimsi telefono. Jie sako: „Mano nuosavybė! Neturite teisės!“ Kai kurie mokytojai, matydami, kad vaikai per pamoką naudojasi telefonu, geriau patylės, nei nervus gadinsis, nes ir taip rūpesčių užtenka. Pragaras užverda, kai reikia paimti telefoną. Kai mokytojos paprašytas nuėjau į aštuntokų ir septintokų klasę, mačiau, kad daugelis mokinių įbedę akis į telefonus. Bet anglų, matematikos mokytojos, ypač mokytojai vyrai nesicackina – įsakmiai įsako telefonus padėti ant jų stalo, atiduoda po pamokos, o jei situacija kartojasi, nuneša direktoriui. Tada arba socialinė darbuotoja atėjusi į klasę aiškina, kad negalima per pamokas naudotis mobiliaisiais, arba vaikas su tėvais pas direktorių ateina.“ Pasak Tomo, po tokių auklėjimo priemonių vaikai dar didesnių gudrybių per pamokas griebiasi: išmaniuosius telefonus laiko verčiamų skyrių penale, storesnius penalus pasideda prieš save, o prieš penalą – telefoną ir maigo, akis kilsteldamas į mokytoją, tarsi jo klausytų. Arba telefoną pasideda ant knygos lapo, o kai artėja mokytojas, kitu lapu užverčia. Tomas ne kartą tapo liudininku, kai bendraklasiai tėvams meluoja, jog mokytojas telefoną atėmė be priežasties. Jam gretimos gimnazijos septintokai yra prasitarę, jog atsiradus populiariam žaidimui visi buvo per pamoką sulindę į telefonus – negirdėjo, ką mokytoja sako. Ji neįstengė telefonų atimti. Populiaru per pamokas susirašinėti su bendraklasiais ir kitų mokyklų moksleiviais.

Be leidimo filmuoja, fotografuoja „Mobilusis telefonas – privati nuosavybė, tad, atrodytų, mokytoja neturi teisės jo atimti. Bet ji šiuo atveju pasielgė pagal taisykles“, – teisinį atvejį komentuoja Prienų rajono švietimo skyriaus specialistė Laimutė Jančiukienė, atkreipdama dėmesį į mokytojus lydinčią baimę juos per pamokas slapčia filmuoti, įrašinėti, paskui visa tai perkelti į virtualiąją viešąją erdvę. Lapių pagrindinės mokyklos direktorė V. Trofimišinienė supažindina su jos vadovaujamos mokyklos taisyklėmis. Mokiniai per pamokas negali ant savo stalų laikyti telefonų. Išjungę jų garsą, turi laikyti kuprinėse ir neatsiliepti, pajutę vibravimą. Jei mokinys pažeidžia šią taisyklę – per pamoką naudojasi telefonu, mokytojas įspėja, kad taip elgtis nevalia. Jei vėl mokinys juo naudojasi, telefonas atimamas ir nunešamas į raštinę. Mokinys po pamokų jį pasiima. Kai mokytojas trečią kartą užklumpa mokinį per pamokas naudojantis mobiliuoju telefonu, jį atima ir perduoda direktorei. Tada pas ją kviečiamas vaikas su tėvais. Jiems primenamos taisyklės, aiškinamasi, kodėl vaikas naudojosi per pamokas telefonu.

Moko ne žodžiai, o elgesys Pasak V. Trofimišinienės, esti ir atvejų, kai vaikui svarbu per pamoką susisiekti su artimaisiais, tačiau apie tai būtina informuoti mokytoją. Mokyklos vadovė turbūt ir vėl rugsėjo 1-osios šventėje, kalbėdama apie mokyklos tvarką, tėvams primins, jog jie sėkmingai užaugo be mobiliųjų telefonų, kad jie gali būti susisiekimo, ryšio, bet negali būti kontrolės priemonės. Mat vaikas, stovėdamas ant Palangos tilto, gali tvirtinti esąs netoli namų. V. Trofimišinienė ir šįkart, užuot prašiusi: „Telefonus išjunkite“, įspės: „Telefonus įsijunkite po šventės.“ Pasak jos, jei tėvai išjungs savo mobiliuosius per laidotuves, teatre, renginiuose, nekalbės jais viešajame transporte garsiai – kad visi gyvenimo istoriją sužinotų, ir mokytojai su jų atžalomis mažiau vargo turės. Juolab patys mokytojai neturėtų per pamokas naudotis mobiliaisiais telefonais. Vaikus mokome ne žodžiais, o pavyzdžiais. Lapių pagrindinės mokyklos raštinės vedėja Rasa Porutienė pastebi, kad per pertraukas vyresnių klasių moksleiviai labiau nei pradinukai įnikę į išmaniuosius telefonus – dažniausiai žaidžia: „Kitokia dabar vaikų karta. Ankstesnė per pertraukas eidavo į lauką, žaidimų aikšteles. Dabar, kai gražus oras, daugiausia pradinukai eina. Beveik visi vaikai lauke atsiduria tik žiemą, kai sniegas.“

Maža mokykla – mažesnė problema V. Trofimišinienė sako, jog vaikų naudojimosi telefonais per pamokas priežastis gali būti ir mokytojo negebėjimas suvaldyti jų dėmesį. Kad vaikų negundytų per pamoką išsitraukti telefonų, kai kurie Lapių pagrindinės mokytojai ant savo stalo laiko dėžutę. Į ją mokiniai prieš pamoką padeda telefoną, po jos – pasiima. V. Trofimišinienė džiaugiasi, kad jos vadovaujama Lapių pagrindinė mokykla maža: joje – per 300 mokinių. Tokioje galima gyventi kaip šeimoje. Mokytojai ir ji, direktorė, kantriai vaikams aiškina, kodėl negalima per pamokas kalbėtis telefonu. Aiškinasi, kodėl jie nepaisė šios taisyklės: „Atimti telefoną iš vaiko – lengviausia.“ Per metus mokykloje pasitaiko tik trys keturi atvejai, kai vaiko mobilusis telefonas atsiduria pas direktorę ir jo atsiimti vaikas ateina su tėvais. Pasak V. Trofimišinienės, vyresnių klasių mokiniams lengviau nei šeštokams ar septintokams pamiršti telefoną: „Paaugliui labai reikia, kad jo vaizduotė būtų dirginama.“ Pašnekovei sunku įsivaizduoti, kaip didesnės mokyklos – kur per tūkstantį mokinių – dorojasi su įsikniaubimo į telefonus per pamokas problema. Tai atrodo kaip masinė psichozė.

Vaikas nurimsta, gavęs telefoną...

Vincė Vaidevutė MARGEVIČIENĖ Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoja

Esu gavusi nemažai rūpestingų tėvelių ir pedagogų nusiskundimų dėl to, kad vaikai nesitraukia nuo mobiliųjų telefonų. Besikreipiantieji klausia: „Ką daryti?“ Tėveliai skundžiasi, kad vaikai taip įnikę į telefonus, kad net visiems užmigus išsiima juos. Todėl sunku juos ryte pabudinti. Neišsimiega, būna irzlūs, pikti, įsitempę. Kad vakare užmigtų, tenka duoti raminamųjų. Prasidėjus naujiems mokslo metams, pedagogai tėvus turėtų supažindinti su vaikų sveikatos rodikliais. Jie apverktini. Vaikų, kurių amžius – nuo gimimo iki 17 metų, susirgimų stebėjimas 2004–2015 metais atskleidė, jog labai padaugėjo diabeto, kitų ligų atvejų, regos, kalbos, klausos sutrikimų. Vaikai nemoka bendrauti, išklausyti. Sumenkęs mokinių raštingumas. Viena priežasčių, kodėl daugėja beraščių vaikų, – kad jie įpranta bendrauti kalbos trumpiniais mobiliojo ryšio priemonėmis. Keista, kad, kai tokia situacija, švietimo ir mokslo ministrė liepą pasirašė įsakymą dėl novatoriško ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose. Tokio novatoriškumo esmė – mokyklose programavimo mokyti nuo pirmos klasės. Kai kurie tėvai, norėdami atpratinti atžalas nuo mobiliųjų telefonų, kompiuterių, kreipiasi į psichologines tarnybas, priklausomybės ligų centrus. Svarbu, kad čia ateitų visa šeima. Kreiptis į specialistus reikia kuo ankstyvesniame vaiko amžiuje. Mat kai vaikas tampa paaugliu – sulaukia 12–14 metų, – jį užklumpa lėtinės ligos dėl to, kad net pavalgyti užmiršta paniręs į virtualųjį pasaulį savo išmaniajame telefone ar kompiuteryje. Mums vėliau bus gėda, kad nieko nepadarėme savo vaikų labui. Jie dabar daugiausia laiko praleidžia virtualioje erdvėje, nes namų kiemai užstatyti automobiliais, nėra žaidimų aikštelių, ne kiekvienas tėvas turi lėšų baseinui, sporto, meno būreliams, kitai užklasinei veiklai. Juolab ne visi tėvai gali skirti pinigų tobuliems – regos negadinantiems – kompiuteriams. Kita svarbi priežastis, kodėl vaikai nesiskiria su mobiliąja įranga, – kad tėvai labai mažai su jais bendrauja: Jungtinių Tautų organizacijos duomenimis, tik 7 minutes per dieną. Mat dažniausiai per galvą verčiasi, kad uždirbtų pinigėlių. Bėda, kad už sunkiai uždirbtus pinigėlius perka vaikams brangius išmaniuosius telefonus. Padėti vaikui šiuo atveju turėtų mokykla, diegdama požiūrį, kad esi svarbus jai, mokyklai, nepaisant to, koks tavo telefonas. Svarbu, kas tavo dvasioje, o ją turtina teatras, knygos, taurūs poelgiai. Paradoksalu, kad mūsų valstybėje atsirado sąvoka euronašlaičiai. Ji apibūdina vaikus, kurių tėvai dirba užsienyje. Tėvai atsiunčia vaikams pinigų, už juos galima įsigyti brangius išmaniuosius telefonus. Tačiau šie tėvai su vaikais nebendrauja. Kita vertus, net Lietuvoje dažna situacija: sėdi tėvai, abu žvilgsnius įbedę į telefonų ekranus. Kad vaikas apsiramintų, įgrūda jam telefoną. Tėvai su vaikais turėtų daugiau bendrauti išeidami į gamtą, kitaip kartu praleisdami laisvalaikį.

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ „ŪP“ korespondentė

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.