Naujos strategijos tarsi naujagimiai dvyniai – atėmė ramų miegą

Jau lygiai mėnuo, kai Europos Komisija (EK) paskleidė žinią apie naująsias iniciatyvas – Europos Sąjungos (ES) biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m., kuria siekiama intensyvinti ES pastangas gamtos apsaugai ir gamtai atkurti, bei strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, kuria siekiama suformuoti sveikesnę ir tvaresnę ES maisto sistemą. Po pandemijos atakos atnaujintoje darbotvarkėje, dedikuotoje Europos žaliajam kursui, tai pirmieji EK kūdikiai. Vyriausybė jau pasiskirstė darbais bei atsakomybės barais, Briuselyje prasidėjo darbo grupių posėdžiai. Šią savaitę Seimo komitetai savo ruožtu vertino pirmuosius žingsnius ir svarstė, kokie gali būti tolimesni ėjimai. EK pasiūlytos iniciatyvos didesnį nerimą kelia žemdirbiams, nes pranašauja tokius rūpesčius, kad išties tarsi naujagimiai neleidžia ramiai miegoti.

Visi šneka, o kaip yra iš tiesų?

Apie Europos žaliąjį kursą ir šviežutėles žalutėles iniciatyvas jau tiek prirašyta ir prišnekėta, kad nesunku ir susipainioti, kur yra esmė.

Kodėl apie atnaujintą EK darbų programą kalbama birželį, o tai grandinėle koreguoja ir visų mūsų planus?

Esmę glaustai ir aiškiai pateikia EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius: darbo planus paskatino pakeisti pandemija. Pirmoji EK darbų programa buvo viešai paskelbta sausio pabaigoje, tačiau COVID-19 ją apvertė aukštyn kojomis, dėl pandemijos buvo priimta daugiau nei 290 visiškai neplanuotų sprendimų. Taigi gegužę buvo pristatytas Europos atsigavimo planas ir daugiamečio biudžeto pasiūlymas, taip pat atnaujinta darbų programa.

Žaliojo kurso politika daugelį metų per investicijas ir strateginį planavimą veiks daugelį sričių. Pasak A. Pranckevičiaus, iniciatyvų pasiūlymai yra kolektyvinis septynių eurokomisarų darbas vadovaujant EK pirmajam vykdančiajam viceprezidentui Francui Timermansui. Atitinkamo požiūrio dalijantis atsakomybę, veiksmų koordinavimo tikimasi iš Vyriausybės ir Seimo.

Į programą įtrauktų iniciatyvų sąrašas labai platus, tačiau dauguma darbų planuojami kitiems metams. Šiemet – tik svarbiausi darbai, dabar didžiausias dėmesys skiriamas ekonomikos atsigavimo ir išėjimo iš krizės priemonėms, daugiamečiam biu- džetui. Birželio 19 d. dėl šių dviejų EK dokumentų vaizdo konferencijoje pirmąkart susitiko Europos Vadovų Tarybos nariai. Derybos prasideda. Sutarimą tikimasi pasiekti iki metų pabaigos.

Žemdirbių bendruomenę labiausiai jaudina jų veiklą paliesianti integrali Žaliojo kurso da- lis – strategijos, dėl kurių jau vyksta intensyvios diskusijos. Pagal oficialiąją nuomonę, Lietuvai jos teikia naujų galimybių, bet žemdirbiai nuogąstauja, jog jų veiklai tai yra prastos prognozės.

Dvynius globos skirtingi tėvai

Tą pačią dieną paskelbtos strategijos yra tampriai susijusios tarpusavyje. Jose įvardyti tie patys itin ambicingi kiekybiniai tikslai, kuriuos siūloma pasiekti iki 2030 metų: saugomų teritorijų tinklą išplėsti iki 30 proc. sausumos ir 30 proc. jūrinėse teritorijose, tokia pat dalimi pagerinti saugomų rūšių ir buveinių būklę; organinės žemdirbystės dalį išplėsti iki 25 proc. žemės ūkio naudmenų; perpus sumažinti cheminių pesticidų naudojimą, o jautriose žaliosiose juostose jų atsisakyti visai; cheminių trąšų naudojimą sumažinti penktadaliu; dešimtadalį žemės ūkio paskirties žemės paskirti kraštovaizdžio elementams.

Vyriausybė šioms strategijoms paskyrė skirtingus kuratorius. Pagal Ministrų kabineto patvirtintą atnaujintą „2020 m. Lietuvai aktualiausių ES darbotvarkės klausimų sąvadą“, dominuojantis vaidmuo rengiant Lietuvos pozicijas dėl EK iniciatyvų bei jas derinant su kitomis suinteresuotomis valstybės institucijomis tenka Aplinkos ministerijai (AM). Jos globai patikėta Biologinės įvairovės strategija ir pluoštas kitų iniciatyvų. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) paskirta atsakinga valstybės institucija už strategiją „Nuo ūkio iki stalo“.

Žemdirbių asociacijos reiškia susirūpinimą dėl to, kad ŽŪM tarsi pastumiama į šoną, naujus reikalavimus jiems „nuleis“ AM. Susirūpinimą demonstruoja ir Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK). Jis oficialiai pareiškė, jog EK iniciatyvas laiko labai aktualiomis Lietuvai. Taigi KRK stebės dokumentų rengimo procesą. Sieks išlaikyti pusiausvyrą tarp ambicingų aplinkosauginių tikslų bei žemės ūkio.

Apima deja vu jausmas: dar neseniai KRK kovojo už tai, kad būtų peržiūrėtos žemės ūkį liečiančios nuostatos Nacionaliniame energetikos ir klimato kaitos veiksmų plane iki 2030 m. (jau po to, kai jis buvo išsiųstas derinti į Briuselį), tačiau panašu, kad sunkiai rasti kompromisiniai susitarimai, kuriems buvo sugaišta daug brangių valandų, naujosios realybės fone gali nueiti perniek.

Dar anksti mušti pavojaus būgnus

Briuselyje darbo grupėse jau prasidėjo konsultacijos, kuriose dalyvauja atsakingų ministerijų atstovai. Dėl strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ neformalioje vaizdo konferencijoje jau buvo susitikę ES žemės ūkio ministrai, o aplinkos ministrai Biologinės įvairovės strategiją tokiu pat nuotoliniu režimu aptars Joninių išvakarėse. Apskritai valstybės narės, taigi ir Lietuva, pritaria EK iniciatyvų pasiūlymams, tačiau jau ryškėja tolimesnio scenarijaus vaizdas. Mušti pavojaus būgnus dėl žemės ūkio ateities dar anksti. Dabar yra tik įvadinis, apsikeitimo pozicijomis etapas.

EK pasiūlymuose aukštai iškelta ambicijų kartelė. Tai siūloma vertinti atitinkamai. Reikės susitarti dėl labai daug dalykų – pirmiausia, kaip šalys narės prisidėtų prie bendro kiekybinio tikslo. Taip pat teks susitarti dėl sąvokų – pavyzdžiui, dėl saugomų teritorijų ir jų režimo apibrėžimo: nutarus saugoma teritorija pripažinti vandens telkinių apsaugos juostas, tikslą pasiekti taptų gerokai lengviau. Šiais ir kitais metais EK žada pateikti sąrašą naujų iniciatyvų – iniciatyvai įgyvendinti skirtų teisės aktų ir neteisinės formos dokumentų. Kai jie bus parengti, tada ir vyks pagrindinės derybos.

Teisinės iniciatyvos, kurias numatoma įgyvendinti per ateinančius metus, turės praeiti visas teisėkūros procedūras – derinimus, poveikio aplinkai vertinimą. Laukia svarstymas tiek ES Taryboje, tiek Europos Parlamente.

Lietuva, kaip ir kitos šalys narės, iš esmės pritaria EK iniciatyvoms. Tačiau turi ir abejonių dėl praktinių aspektų. Su oficialia pozicija dėl strategijų supažindinti Seimo komitetai. Svarbiausia vieninga gija, kad yra siūloma atsižvelgti į skirtingas šalių narių startines pozicijas, be to, keliamas finansavimo klausimas.

Žemdirbiai mato riziką

Pirmas įspūdis dėl EK siūlomos iniciatyvos užmojų, kuris išsprūdo iš vienos asociacijos vadovo lūpų: grįšime į XIX amžių?

Žemdirbiai, politikai agrarininkai, patyrę ŽŪM specialistai įžvelgia daug pavojų, kad žemės ūkio veikla gali būti suvaržyta, sumažėti konkurencingumas.

Daugelio nuogąstavimus išsako Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininko pareigas einantis Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas. Šią savaitę KRK posėdyje jis rėžė, kad mūsų šalis Europos žaliąjį kursą įvykdė. „Tikslą 55 proc. sumažinti CO2 išmetamą kiekį (palyginti su 1990 m.) žemės ūkyje esame pasiekę dar 2017 metais“, – jis atkreipia politikų dėmesį apgailestaudamas, kad Estija sugeba tokius argumentus iškelti ir jais sėkmingai naudotis, grįsti tolimesnę žemės ūkio plėtrą, o štai Lietuva praranda savo pozicijas. Prisiima įsipareigojimą mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nors šios problemos žemės ūkyje nėra – vienam hektarui tenka vos 1,5 t, kai Olandijos žemės ūkyje – 11 t.

Ambicija plėsti ekologinius plotus, kaip ironizuoja A. Macijauskas, primena Nikitos Chruščiovo laikų iniciatyvą auginti kukurūzus. Jau dabar susiduriama su finansavimo problema. Penkeri metai, kai nėra kvietimo teikti paraiškas paramai ekologiniams ūkiams, negali ateiti jaunieji ūkininkai. „Be to, rinka turi pasakyti, koks yra poreikis. Net sustiprėję ekologiniai ūkiai gali nukristi, bankrutuoti neatlaikę konkurencijos“, – ambiciją beatodairiškai plėsti ekologinius plotus pliekia žemdirbių atstovas.

Panašiai samprotauja ir KRK pirmininkas Andriejus Stančikas: „Galime daug išplėsti, bet ar vartotojas pasiruošęs pirkti ekologišką produktą ir mokėti realią kainą? Jei ūkininkui naudinga, ekologinė žemdirbystė išsivystys. Jei bus nenaudinga, nepriversime ūkininkauti ekologiškai “.

Svarstymai – žemdirbių bendruomenėje

Naujosios EK iniciatyvos svarstomos ir kitais formatais. Šią savaitę strategijos buvo aptartos Lietuvos žemės ūkio bendrovių (LŽŪBA) prezidiumo posėdyje.

Įžvalgomis apie tai, kas vyksta, dalijosi ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Saulius Jasius. Jis iš dalies nuramino žemdirbių atstovus, mat, kaip dabar aiškėja, abi strategijos nėra tiesioginio taikomumo – neįpareigos šalių narių pasiekti konkretų tikslą. Tačiau akivaizdu, kad EK sieks nuostatas realizuoti.  Ministerijos vyresnysis patarėjas įvardijo nuostatas, dėl kurių derybos bus aršiausios. Visų pirma tai kriterijai, kuriais remiantis šalims narėms gali būti paskirstomi tikslai. Pavyzdžiui, ekologinės žemdirbystės plėtros tikslą (25 proc. žemėnaudų) Austrijai pasiekti nesudėtinga, tačiau iki 2030-ųjų to niekaip nepajėgtų padaryti Olandija, kurioje ekologiniams plotams tenka vos 4 proc., sudėtinga ir Lietuvai – mūsų šalyje jie sudaro 8 proc. žemėnaudų.

Prasidėjusiose darbinėse diskusijose tarp šalių narių pasigendama pokyčio scenarijaus vertinimo. Jis nėra atliktas, taigi sudėtinga samprotauti apie efektą, kurio pasiektume, įgyvendinę siūlomus tikslus. „Labai sunku argumentuotai kalbėti, kai skaičiai paimti iš pirminių politinių gairių“, – su žemdirbių auditorija atviras buvo S. Jasius.

Nediskutuotina sąlyga, nutarus judėti naujų tikslų kryptimi, yra adekvatus finansinis srautas. Ekonominės naudos potencialas yra didžioji problema.

Ministerijos vyriausiasis patarėjas taip pat atkreipė dėmesį į keletą kitų aspektų. Viena, kad mechanizmą būtina suderinti su žemdirbių visuomene – tai jau COPA-COGECA formatas. Antra, ŽŪM abejones kelia technologinių sprendimų galimybės: kuo pakeisti augalų apsaugos produktus, kurių norima atsisakyti, kad nekiltų rimtų bėdų, nekristų derlingumo skaičiai.

Ne mažiau aktualus aspektas dėl konkurencingumo rinkose: dalyvaujame bendrose rinkose su trečiųjų šalių produkcija. Svarstoma peržiūrėti prekybos sutartis su trečiosiomis šalimis, užtikrinti vienodą konkurencinę aplinką.

Oficialioji pozicija dėl Biologinės įvairovės strategijos

Lietuva pritaria ES ekonomikos atsigavimo priemonėms, remiantis Europos žaliuoju kursu ir ilgalaikiais aplinkos bei klimato įsipareigojimais.

Palaikomas tikslas pereiti prie neutralumo klimatui iki 2050 m., bet atkreipiamas dėmesys, kad prisiimami įsipareigojimai negali mažinti pramonės konkurencingumo, turi būti atsižvelgta į valstybių narių specifiką. Abejojama dėl siūlymo peržiūrėti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) tikslą 2030 m., nes ir šiuo metu nustatyti tikslai sunkiai įgyvendinami ir reikalauja didelių finansinių išteklių. Lietuva šio tikslo didinimui negalės pritarti, jei nebus atliktas išsamus poveikio vertinimas, nustatytas naštos pasidalijimo mechanizmas, nesant tam pakankamo ES finansavimo.

Pripažįstama, kad Biologinės įvairovės strategija yra svarbus žingsnis, siekiant suvaldyti biologinės įvairovės krizę. Tačiau kyla praktinių strategijos įgyvendinimo klausimų. Svarbu, kaip bus suderinti paramos mechanizmai, įgyvendinant žemės ūkio, atsinaujinančios energetikos plėtros, susisiekimo ar klimato kaitos ir biologinės įvairovės tikslus ir siekiant išvengti konkurencijos šiuose politikos sektoriuose.

Dėl saugomų teritorijų plėtros laikomasi pozicijos, kad pirmiausia dėmesys turi būti skiriamas veiksmingai jau įsteigtų saugomų teritorijų apsaugai, o vėliau priimami sprendimai dėl jų plėtros. Nustatant konkrečius įsipareigojimus, turi būti atsižvelgiama į ES valstybių narių nacionalines aplinkybes.

Biologinės įvairovės tikslams po 2020 m. įgyvendinti turi būtų skiriamas pakankamas ir nuoseklus finansavimas, taip pat ir iš ES struktūrinių fondų.

Oficialioji pozicija dėl „Nuo ūkio iki stalo“

Strategija „Nuo ūkio iki stalo“ turėtų padėti kurti žiedinę bioekonomiką, skatinti tvarų maisto vartojimą, populiarinti visiems įperkamą sveiką maistą, mažinti neigiamą poveikį žemės ūkio paskirties žemei, daugiau dėmesio skirti gamtos procesais pagrįstiems, tvariems sprendimams.

Lietuva pasisako už tai, kad į ES rinką nebūtų importuojami maisto produktai, neatitinkantys ES aplinkosaugos standartų. Žemdirbių gebėjimas ir galia išlaikyti derybines pozicijas rinkoje iki šiol išlieka sudėtingi, todėl tikimasi palankių sprendimų dėl ūkininkų padėties gerinimo vertės grandinėje. Pritariama numatomoms pastangoms, kad maisto produktų kainos dėl aplinkai tvarių gamybos metodų taikymo būtų adekvačios vartotojų pajamoms ir maistas būtų įperkamas.

Pritariama Komisijos siekiui nustatyti priemones sumažinti pesticidų, antibiotikų ir sintetinių trąšų naudojimą, įsiklausius į moksliškai pagrįstus siūlymus dėl tinkamų alternatyvių technologinių sprendinių, leidžiančių subalansuoti derliaus ir kaštų pokyčius. Šiuo aspektu ES turi skirti adekvačias lėšas ir ieškoti naujoviškų būdų, kaip apsaugoti derlių nuo kenkėjų ir ligų. Palaikoma nuostata, kad Europoje turi daugėti plotų, kuriuose ūkininkaujama ekologiškai.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė