Nei bėgt, nei rėkt

Liepos viduryje vėjų išguldyti javai buvo pirmieji nesėkmingos javapjūtės pranašai.

Jau ne kartą žemdirbių institucijų specialistų teigta, kad ūkininkaujantieji numatytų veiklos strategiją bent keleriems metams į priekį ir svarbiausia – kauptų lėšas nesėkmingų metų išlaidoms padengti. Kas ir kaip į šias pastabas reagavo, parodė ši vasara ir javapjūtė, kuri labiausiai sužlugdė grūdų augintojų puoselėtus planus. Viena, supirkėjai laukia kokybiško derliaus ir už netesybas gali taikyti sankcijas; antra, ūkininkams ant pečių gula skolos už trąšas, pesticidus, sėklas, atsargines technikos dalis ir paskolos bankams. Jie vis garsiau kalba, kad šie metai ne vieną ūkį nuvarys į bankrotą, jeigu valstybė, o konkrečiai Žemės ūkio ministerija, neras ūkininkams padėsiančių išgyventi sprendimų.

Nepelningi metai
Mokslininkų nuomone, net ir šiemet, jeigu įvykdyti visi agrotechniniai reikalavimai, javų ir rapsų derlius nėra prastas. Baisiausia rakštis – grūdų kokybė, net yra atvejų, kai supirkėjai derlių grąžina atgal. Pasak Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininko Virmanto Ivanausko, šiemet grūdų augintojai apie pelną negalvoja, tik ieško išeičių, kaip sumažinti nuostolius. Kėdainių rajono ūkiai ne išimtis.
„Supirkėjai reikalauja įvykdyti sutartyse numatytas sąlygas ir vargu, ar pavyks susitarti kitaip, – mano V. Ivanauskas. – Rudenio sėjos metu ne vienam žemdirbiui teks taupyti trąšas, augalų apsaugos produktus arba mažinti žiemkenčiams skirtus plotus.“ Ūkininkas pasakoja, kad derliaus nuėmimo sparta maža, todėl daugėja ūkiškiems darbams, transportavimui bei grūdams džiovinti skirtų išlaidų. Pašnekovas turimus grūdus džiovina ir valo pats – pigiau. Kadangi grūdai drėgni, tad supirkimo įmonėms už šiuos darbus tenka pakloti apie 40 Eur/t (be sandėlių nuomos). Šiuo metu maistinių kviečių supirkimo kainos svyruoja apie 140 Eur/t, o išlaidų būna apie 500–600 Eur/ha. „Seniai apskaičiuota, kad pelno sulaukiama byrant 6 t/ha, o šiemet, jeigu derlius ir neblogas, tai nekokybiškas, todėl kainos mažos, nedidelės ir pajamos“, – tvirtina V. Ivanauskas ir priduria, jog dauguma šalies ūkininkų gyvena šia diena, todėl šią vasarą daug žemdirbių atsisakė pasinaudoti pagal paraiškas gautomis KPP investicijomis.
Joniškio r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Sigito Lelionio teigimu, rajone daugiausia auginančiųjų grūdus ir rapsus. „Lietūs našiose, bet molingose dirvose padarė daug bėdos: klampino kombainus, o darbų sparta menka ir dabar. Derlius neblogas, į aruodus byra iki 8 t/ha grūdų, rapsų – 4 t/ha. Tačiau grūdų kokybė prasta, kaip ir žirnių, – kalba S. Lelionis. – Ūkininkai daugiausia sudarė realizavimo sutarčių parduoti rapsus ir žirnius, o kaip jie elgsis parduodami grūdus, neaišku. Supirkėjai matė, kas darosi laukuose, tad jei pradės žemdirbius spausti prie sienos, praras nuolatinius partnerius.“ Žemės ūkio skyriaus vedėjas mano, kad šio rajono ūkininkai pelno neskaičiuos, bet ir nebankrutuos.

Sprendimai individualūs
Panikos ir nuogąstavimų dėl sėkmingos realizacijos – daug, juolab kad pastarosios saulėtos dienos grūdų kokybės nebepagerins. Gal tik bus sausesni. Juos iš supirkimo įmonių tenka vežti atgal ir dėl per didelės drėgmės, ir dėl ligų užkratų. Tai patvirtino ir UAB „Agrorodeo“ generalinis direktorius Robertas Lapinskas: „Užkrėstų toksinais ar pelėsiais grūdų tikrai nesuperkame, nes jie kaipmat užkrečia visą sandėlį. Laukiame iš LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkų patarimų, kaip kovoti su šia neganda.“ Direktorius teigia, kad šiuo metu įmonė supirkusi numatytus žirnių ir rapsų kiekius, ir jų kokybe nesiskundžia. Pirmosios pupų derliaus tonos prastokos, bet giedresni orai kokybę pagerins. Žieminių kviečių supirktą kiekį vadovas dalija pusiau: į maistinius ir pašarinius. Tačiau itin drėgnų grūdų srauto jiems pavyko išvengti. Kadangi ši bendrovė jokių papildomų paslaugų žemdirbiams neteikia, jie jai ir neskolingi.
Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos (LDPA) direktorės Dalios Ruščiauskienės nuomone, šis ruduo sudėtingas ir žemdirbiams, ir derliaus supirkėjams. Pastarieji irgi turi įsipareigojimų, tad kiekviena grūdų supirkimo ar perdirbimo įmonė sprendimus priima individualiai. Pasak direktorės, eksportuotojai turi galimybių sandorius anuliuoti arba trūkstamą grūdų kiekį nusipirkti kitose šalyse. Prasti grūdai liks vietinėje rinkoje, bet pašarų bus gaminama tiek, kiek reikia. Patys prasčiausi grūdai gal bus panaudoti biokurui gaminti.
Didelis rūpestis ir su paskolomis bankams. Iš kokių aruodų su jais teks atsiskaityti, šiandien galvą laužo ne vienas ūkininkas. Esamą situaciją banko DNB Prekės ženklo ir rinkodaros departamento Komunikacijos vadovas Valdas Lopeta apibūdina taip: „Keli klientai informavo, kad šių metų derlius bus prastesnis ir kiekiais, ir kokybe. Šioje rinkoje esame ne naujokai ir ne kartą teko susidurti su geresnio ir prastesnio derliaus metais. Kaip visuomet, individualiai reaguosime į kiekvieno kliento situaciją ir ieškosime abiem pusėms geriausių sprendimų.“

Supirkėjai netesybų kol kas nefiksuos
O štai ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės direktorius Rimantas Krasuckis padėties nedramatizuoja: „Atskirų atvejų, kai metai bus nuostolingi, tikrai yra, tačiau dauguma pelną, kad ir mažą, bet turės. Tai patvirtina apsilankymai ir pokalbiai atskirų rajonų ūkiuose. Nukentės tie, kurie įkeitė visą derlių ūkinėms reikmėms įsigyti, arba iki šiol dėl kokių nors priežasčių nesugebėjo įsirengti modernių sandėlių. Kas planuoja darbų eigą dar prieš sėją, tas ir derlių laiku sudoroja, ir nuostolių neturi.“
Pastarieji keleri derlingi metai žemdirbius išpaikino, visi pamiršo apie taupymą ir kad Lietuva yra pasaulio rinkos dalis, kur galioja tik jos dėsniai. „Esant kritinei situacijai žvalgomasi į valstybės iždą, bet sprendimus priimti sudėtinga, kai iš 1,4 mln. ha pasėlių apdrausta tik 200 tūkst.ha, nors valstybė dalį šių įmokų kompensuoja, – teigia R. Krasuckis. – Šiuo metu su NMA tariamasi padidinti avansinę tiesioginių išmokų dalį iki 70 proc. ir ją išmokėti nuo spalio 16 d. iki lapkričio 3–5 d.“
Išplėstiniame grūdų augintojų, supirkėjų ir perdirbėjų, žemdirbių institucijų atstovų pasitarime buvo svarstomos derliaus nuėmimo ir supirkimo problemos. Supirkėjai priima žemesnės kokybės grūdus, patys rizikuodami, kad patirtus nuostolius pasiseks išlyginti. Bet jie nenori priimti visiškai prastų grūdų. „Netesybų jie kol kas fiksuoti nežada, nes žemdirbiai yra daugiamečiai partneriai, tad galimi įvairūs sprendimai, – sakė ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės direktorius Rimantas Krasuckis. – Patiems supirkėjams netesybų atveju yra keli gynybos variantai, bet jie mano, kad sutartis įvykdys. Esama padėtis sudėtinga, bet ne beviltiška. “

Vanda BARONYTĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.