Nelegalaus darbo rykštė plaka žemės ūkį

Algimanto SNARSKIO piešinys

Algimanto SNARSKIO piešinys

Nors Lietuva jau ne vienus metus kenčia nuo lėtais tempais mažėjančio oficialaus nedarbo, šią statistiką iškreipia šalyje klestintis nelegalus darbas: Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praėjusiais metais nustatė beveik pusę milijardo litų nesumokėtų mokesčių, per 1700 nelegaliai dirbusių asmenų, beveik pusšešto milijono litų neapskaityto darbo užmokesčio ir 125 „vokelių“ mokėjimo atvejus. Tiek darbdaviai, tiek patys darbuotojai linkę rizikuoti užsidirbti baudas, o darbuotojai – dar ir prarasti galimybę į nemokamas medicinos paslaugas, pensijas, negauti kompensacijų įvykus nelaimingiems atsitikimams darbe. Labiausiai nelegalus darbas klesti statybose, tačiau ne ką geresnė padėtis ir agroversle, žemės ūkyje bei miškininkystėje. Liūdna šiuose sektoriuose ir nelaimingų atsitikimų darbe statistika.

Daugėja nelaimingų atsitikimų
Nustatyti nelegalaus darbo faktai ir nesumokėtų mokesčių mastai – stulbinantys, tačiau, kaip bebūtų liūdna, tai tik ledkalnio viršūnė, nes disponuojama tik žinomais faktais. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, daugiausia nelegalaus darbo atvejų nustatoma statybose (čia fiksuojama daugiau nei pusė visų išaiškintųjų). Nelegalus darbas dažniau klesti mobiliose darbo vietose, ten, kur jis gali būti mažiau pastebimas, ne toks viešas. Dažnai pasitaiko ir atliekant sezoninius darbus, pavyzdžiui, žemės ūkyje, miško ruošoje.
Prasta ir nelaimingų atsitikimų darbe statistika, o žemės ūkis pagal šiuos rezultatus išlieka vienu rizikingiausių ekonominės veiklos sektorių. VDI Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Guigaitė pastebi, kad žemės ūkis – tai ne tik javų, kitų augalų ar gyvulių auginimas. „Ši veikla apima ir žemės ūkio technikos naudojimą bei priežiūrą, statybos remonto bei krovos darbus, dažnai dirbama ir su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, – teigė A. Guigaitė. – Šio sektoriaus įmonėse dažnai tenka atlikti pavojingus darbus: dirbti aukštyje, kur yra galimybė nukristi; šuliniuose, kur galima apsinuodyti; su įrengimais, kur yra galimybė būti sužalotam atvirų, besisukančių mechanizmų dalių, atlikti krovos darbus, kur galimas krovinių virtimas ar kritimas ir pan.“
VDI Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės duomenimis, jau šių metų vasarį UAB „Dainiai“ (Jurbarko r.) vairuotojas nukrito maždaug iš 3 m aukščio nuo remontuojamos pašarų vežimo cisternos ir žuvo.
Miškininkystės sektoriuje šiais metais irgi jau užfiksuota viena žūtis – sausį Druskininkų rajone, Baltašiškių girininkijoje, UAB „Loginta“ (Lazdijų r.) miškų ūkio darbininką mirtinai traumavo kito pjovėjo nupjautas krintantis medis.
Pernai, palyginti su 2013 m., nuo keturių iki šešių mirtinų nelaimingų atsitikimų padaugėjo ir žemės ūkio, ir miškininkystės įmonėse. Dvigubai padidėjo sunkių nelaimingų atsitikimų darbe žemės ūkio ir miškininkystės įmonėse: žemės ūkio įmonėse – nuo 6 iki 12 atvejų, miškininkystės sektoriuje šiemet fiksuoti du atvejai (2013 m. sunkių sužalojimų pastarosiose nebuvo).

Dirba net ir gerokai įkaušę
Nors labai dažnai dejuojame, kad trūksta darbų, ypač kaimuose, akivaizdu, kad net ir turėdami darbus gyventojai jų nesaugo, rizikuoja ateiti į darbą išgėrę ir taip prisišaukti nelaimių.
2013 m. žemės ūkio įmonėse neįvyko nė vieno mirtino nelaimingo atsitikimo, kuriame nukentėtų neblaivūs darbuotojai, o praėjusiais metais trijuose iš šešių žemės ūkio įmonėse įvykusių mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjusieji nelaimės metu buvo neblaivūs. Fermos neblaivų darbininką ganykloje mirtinai sužalojo bulius. Darbuotojui nustatytas 0,87 promilės girtumas; traktorininką, kuriam nustatytas 2,38 promilės girtumas, mirtinai sužalojo nuo tranšėjos virsdamas silosą slėgęs traktorius; javų ūkio neblaivų darbininką (nustatytas 1,18 promilės girtumas) mirtinai sužalojo ant galvos užkritęs grūdų pripildytas metalinis vamzdis.
„Be abejo, žemės ūkio sektoriuje sunkiau kontroliuoti, prižiūrėti, kad būtų laikomasi darbo drausmės, nes žemės ūkyje darbo vietos labai dažnai yra mobilios, – sakė A. Guigaitė. – Tačiau tyrimais įrodyta, kad tikimybė susižaloti darbe neblaiviam padidėja 10–15 kartų. Nelaimių darbe tikimybė sumažėtų, jei asmenys, vairuojantys transporto priemones, tarp jų ir traktorius, kombainus, taip pat ir kiti darbuotojai nuolat būtų tikrinami dėl apsvaigimo.”
Dažnai pamirštama, kad pagal teisės aktų reikalavimus darbdavys privalo neblaivų ar kitaip apsvaigusį darbuotoją nušalinti nuo darbo. Už šį pažeidimą numatytos ir atitinkamos baudos: už nenušalinimą darbdaviui gresia bauda nuo 144 iki 434 eurų, o nenušalinus pavojingus darbus dirbančio neblaivaus darbuotojo – nuo 579 iki 1 448 eurų. Bauda (28-86 eurai) numatyta ir darbo vietoje esančiam neblaiviam darbuotojui, taip pat darbuotojui, vengiančiam pasitikrinti neblaivumą ar apsvaigimą.
Be to, susižalojus ar žuvus neblaiviam darbuotojui dauguma atvejų nepripažįstami draudiminiais.
VDI specialistės pastebėjimu, ištyrus nelaimingus atsitikimus darbe žemės ūkio sektoriuje, galima daryti išvadą, kad juos iš esmės lėmė darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų nesilaikymas organizuojant pavojingų ir kitų darbų vykdymą, techninį aptarnavimą, o tai buvo sąlygojama nepakankamo darbuotojų profesionalumo, vidinės kontrolės stokos, neveiksmingos alkoholio vartojimo prevencijos. „Patikrinimų metu pastebėta, kad dauguma darbuotojų suvokia darbo vietose slypinčius pavojus, tačiau jiems trūksta žinių ir patirties, kaip darbą atlikti saugiai, kaip vertinti riziką darbo vietoje, trūksta drausmės ir atsakomybės”, – sakė A. Guigaitė.

Rizikuoja itin didelėmis baudomis
Iš tiesų nesvarbu, kokios ekonominės veiklos įmonėje ar tiesiog pas fizinį asmenį nustatomas nelegaliai dirbantis asmuo: pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį darbdaviui ar jo įgaliotam atstovui gresia bauda nuo 868 iki 2 896 eurų. Pakartotini veiksmai asmens, jau bausto už šį pažeidimą, jam užtraukia 2 896–5 792 Eur baudą.
Už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą (darbas neįsigijus verslo liudijimo, neįregistravus individualios veiklos) nustatyta bauda nuo 144 iki 289 eurų. Jau baustam už šį pažeidimą asmeniui už tokius pat veiksmus gresia bauda nuo 289 iki 579 eurų.
„Pavyzdžiui, pernai teismas, pagal darbo inspektorių surašytą administracinių teisės pažeidimų protokolą išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad Alytaus apskrityje dirbantis pagal individualią veiklą darbdavys samdė miško ruošos darbams kitus fizinius asmenis, nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių ir apie jų įdarbinimą nepranešęs „Sodrai“. Jam už tai skirta 5 645 eurų bauda, – pasakojo A. Guigaitė. – Kitas atvejis: darbo inspektoriams vykdant tikrinimus Varėnos rajono miško kirtimuose, vienoje iš kirtaviečių nustatyta, kad su keliais motopjūklininkais ir pagalbiniais darbininkais dirbusiais asmenimis darbo sutartys taip pat nebuvo sudarytos, „Sodrai“ iš anksto nepranešta. Už nelegalų darbą darbdaviui teismas skyrė 3,5 tūkst. eurų baudą. Kelmės rajono ūkininkui, kurio fermose taip pat dirbo nelegalūs asmenys, teko sumokėti 2,3 tūkst. eurų baudą, o ūkininkas iš Telšių, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, už tokį pat pažeidimą nubaustas 2,6 tūkst. eurų bauda. Taigi bandymai norintiems neva sutaupyti nelegalaus darbo sąskaita darbdaviams iš tiesų brangiai kainuoja.”
Ne mažiau rizikuoja ir nelegaliai dirbantis žmogus: susižalojęs darbe ar ligos atveju jis negaus mokamų medicinos paslaugų. Nelegaliai dirbančių asmenų negina darbo įstatymai, jiems netaikomos jokios socialinės garantijos. Negavus sutarto atlyginimo, tokiems „nelegalams” sunku tai įrodyti teisme ir pareikalauti, kad darbo užmokestis būtų išieškotas iš darbdavio. Dar viena bėda, kad nelegaliai dirbantis žmogus mažina savo pensijos dydį, kuris priklauso nuo darbo stažo bei darbo užmokesčio.

Praneša gyventojai
Nelegalus darbas daug blogo daro mums visiems: šalies biudžetas negauna milžiniškų pajamų. Galbūt tai ir lemia, kad didelė dalis nelegaliai dirbančių piliečių nustatoma aktyviai talkinant visuomenei. Iš beveik 3 tūkst. pernai šalyje darbo inspektorių išnagrinėtų pranešimų dėl viešojo intereso apie trečdalį sudarė pasitikėjimo telefonu gauti pranešimai apie galimai nelegalų darbą. Dar kita tiek pranešimų buvo dėl darbo laiko, jo apskaitos, darbo užmokesčio pažeidimų, t. y. susiję su pasireiškiančia kitos nelegalaus darbo formos – darbo laiko slėpimo tendencija.
VDI duomenimis, iš viso gyventojų skundų ir pranešimų dėl viešojo intereso pernai gauta beveik 4 900 (2013 m. – beveik 4 700): iš Vilniaus – 1 678, Kauno – 947, Klaipėdos – 636, Panevėžio – 403, Šiaulių – 291, Alytaus – 210, Telšių – 193, Utenos – 146, Marijampolės – 82, Tauragės – 51.

Ūkininkai bendradarbiauja su VDI

Nenorėčiau sutikti, kad žemės ūkis yra sritis, kur daugiausia nelegalaus darbo ar nelaimingų atsitikimų, tačiau tenka pripažinti, kad problemų yra. Ypač atokesniuose kaimuose smulkūs ūkininkai leidžia dirbti neblaiviems ar tiesiog iš vakaro gėrusiems darbininkams. Būna, kad ir darbo sutarčių nesudaro, niekaip kitaip nepagrindžia darbo santykių, nors dabar juk galima išrašyti atliktų paslaugų kvitus.
Nelaimingų atsitikimų žemės ūkio sektoriuje pasitaiko ir dėl naudojamos pasenusios, dar sovietinės technikos, kuria dirbti yra tas pats kaip vaikščioti ant peilio ašmenų. Nauja, šiuolaikiška technika sumažina nelaimingų atsitikimų darbe tikimybę.
Ūkininkai, ypač smulkūs, savo darbuotojų kartais neaprūpina net ir specialiais drabužiais, pirštinėmis, akiniais, nors tai kelia grėsmę jų sveikatai. Per mūsų sąjungos susirinkimus nuolat kalbame apie šias problemas, raginame mažesniųjų asociacijų vadovus nuolat aiškinti smulkiesiems ūkininkams darbų saugos svarbą. Mūsų Lietuvos ūkininkų sąjunga jau keletą metų bendradarbiauja su VDI, nuolat kviečiame jų atstovus į savo susirinkimus, aiškinamės svarbiausius dalykus, juk tikslas visų yra vienas – užkirsti kelią nelegaliam darbui ir išvengti skaudžių netekčių.

Komentaras Jono TALMANTO
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas

Straipsnį parengė

Violeta LIUKAITIENĖ

kaimo_laikrastis  Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.