Nudegusieji nuo embargo ir „Brexitą“ pučia

Užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamento Institucinių klausimų skyriaus patarėjas Andrius Pauga supainiojo auditorijas: kalbėjo apie tas „Brexito“ pasekmes, kurios svarbios diplomatams ir biurokratams, bet ne ūkininkams.

Kažkada aukšti mūsų politikai iš anksto ramino, kad burbuliuojantis 1998 metų Rusijos finansinis akivaras Lietuvos neįtrauks. Atsitiko priešingai. Ypač nukentėjo Lietuvos agroverslininkai, neatgavę pinigų už maisto produktus, parduotus rusams. Dabar Lietuvos valdžia vėl guodžia, kad mūsų žemdirbiai nė nepastebės, kaip Europos Sąjungoje nebeliks Jungtinės Karalystės (JK) – esą su britais prekiaujame nedaug.

Tačiau užvakar posėdžiavusi Žemės ūkio rūmų ( ŽŪR) taryba tvirtino, kad apie „Brexitą“ ūkininkai pastarosiomis savaitėmis girdi daug, bet žino mažai. Finansų ministerijos pareigūnai net nesiteikė atvykti į Rūmus ir paaiškinti, kokiems netikėtumams turėtų ruoštis agroverslininkai. Tiems keliems žemo rango valstybės aparato biurokratams, atvažiavusiems iš sostinės į Kauną, ŽŪR taryba pareiškė, kad Lietuvos kaimas daugiau nebenori gelbėti žmonijos, aukotis dėl Europos Sąjungos, išskersti neva didžiausias gamtos teršėjas ir pagrindines šiltnamio reiškinio kaltininkes karves bei kiaules, kai senosios ir didžiosios ES valstybės tik juokiasi iš Briuselio aplinkosauginių reglamentų ir pasaulinių klimato vėsinimo dokumentų.

Finansų ministerija atsirašinėja
Žemės ūkio rūmų Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė perskaitė Rūmų tarybos nariams Finansų ministerijos atsakymą, kokios pasekmės gresia Lietuvai, kai iš Europos Sąjungos pasitrauks Didžioji Britanija, viena didžiausių mokėtojų į Bendrijos biudžetą. Anot ministerijos klerkų, tiesioginio poveikio Lietuva nepatirs, nes mūsų prekybos su britais apyvarta nedidelė, olandų ir belgų ekonominiai santykiai su Jungtine Karalyste kur kas glaudesni (tai olandiški ridikai ir belgiškos kriaušės mūsų prekybos centruose pabrangs ar atpigs?). Vis dėlto Finansų ministerija įspėja, kad, Bendrijai sumažėjus iki 27 valstybių, Lietuvos įnašas į ES biudžetą padidėtų 10 procentų.

Patarėjai nemoka žmonių kalbos
Užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamento Institucinių klausimų skyriaus patarėjas Andrius Pauga dar kartą akivaizdžiai pademonstravo, kad mūsų valdininkai nesugeba paprastai ir aiškiai kalbėtis su visuomene. Tarybos posėdžio svečiai ūkininkai, žemės ūkio bendrovių nariai, klausydamiesi A. Paugos, pusbalsiu kalbėjo vienas kitam: „Mums neįdomu, kuo naujoji JK premjerė Theresa May skiriasi nuo buvusio ministro pirmininko Davido Camerono ar atsakomybės dėl Britanijos ateities neišdrįsusio imtis Jungtinės Karalystės izoliacionistų vado Boriso Johnsono. Labiau rūpi, ar ES maisto produktų rinkos nesukaustys sąstingis, ES bendrajam vidaus produktui (BVP) sumažėjus 17 procentų (tiek BVP sukuria JK – viena stipriausių Bendrijos ekonominių sistemų).“

Be muitų ar su jais?
Buvęs Ignalinos r. meras, europarlamentaras Bronis Ropė per dvejus metus, praleistus Briuselyje ir Strasbūre, iš pajėgaus savivaldos politiko virto stipriu geopolitikos žinovu. Jo manymu, nei britų politikai eurošalininkai, nei izoliacionistai nesitikėjo tokių referendumo rezultatų, todėl nebuvo pasirengę dabartinei įvykių tėkmei – net tradicinis geriausias Londono draugas, Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama perspėjo britus, kad jie bus paskutiniai, su kuriais JAV sudarys laisvosios prekybos sutartį, ES traukiniui seniai nuvažiavus ta kryptimi.
„Kokį statusą Lietuvos ūkininkai suteiktų atsiskyrusiai Jungtinei Karalystei? Jums būtų geriau prekiauti su Didžiąja Britanija be muitų ar su jais?“ – ŽŪR tarybos narių klausė B. Ropė. Šie traukė pečiais ir kasėsi pakaušius. ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas išsakė tarybos nuomonę: „Prašome daugiau informacijos ir norime dalyvauti rengiant nutartis dėl JK tolesnio likimo, kad neišvengiamos permainos sumažėjus Europos Sąjungai nepakenktų Lietuvos žemės ūkiui.“

Gamtos sanitarė kempinligė
„Brexito“ atomazga paaiškės tik po dvejų metų ar dar vėliau (tiek truks, kol britai susirinks savo daiktus ir išeis iš ES). O Paryžiaus klimato kaitos konferencijos, vykusios pernai lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje, pasekmes žemdirbiai pajuto skaudžiai, kadangi tada iš konferencijos tribūnos žemės ūkis buvo pavadintas „vienu didžiausių gamtos teršėjų ir šiltnamio reiškinio kaltininku“.
Į posėdį pakviestas Aplinkos vadybos ir audito instituto direktorius dr. Rimantas Pranas Budrys ironizavo, kad afrikinis kiaulių maras padėjo Lietuvai įvykdyti Kioto protokolo ir Paryžiaus sutarties reikalavimus – gerokai mažiau teršiame atmosferą amoniaku. Anot R. P. Budrio, betrūksta galvijų kempinligės protrūkio ir Lietuva apsišvarins nuo metano dujų…
Europarlamentaras B. Ropė priminė, kad 1 ha žemės prieš kelis dešimtmečius maitino 3 žmones, dabar – penkis, o dar po dvidešimties metų valgydins septynias burnas. „Ne žemės ūkį, kuris stengiasi išmaitinti gausėjančią žmoniją, reikia kaltinti dėl klimato kaitos, bet pramonininkus, parduodančius ūkininkams galbūt kenksmingas trąšas, augalų apsaugos priemones“, – tvirtino B. Ropė.

Už švarią aplinką iki paskutinio ūkininko
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas ŽŪR tarybos posėdyje, atrodo, išliejo visą kartėlį, susikaupusį per pastarųjų savaičių derybas su valdžia dėl kovos su afrikiniu kiaulių maru būdų. „Lietuvos aplinkosaugininkai no­ri išgelbėti žmoniją, kaunasi dėl švarios gamtos iki paskutinio lietuvių ūkininko. Vakarai beprotiškai tręšia savo žemę, 4 kartus viršija taršos normas, o mes tiek pat sykių sugriežtiname jau dabar labai drakoniškus savo aplinkosauginius reikalavimus! Lietuvoje gyvulių katastrofiškai mažėja, o mūsų valdžia lietuviškus įsipareigojimus mažinti klimato kaitos priežastis pritempia prie 16-osios Vyriausybės iškilmingo plano (seniai sužlugusio), kad ik 2020 metų nacionalinė gyvulininkystė suklestės!“ – piktai rėžė A. Baravykas.

Ekologiški lankstinukai ir „Maximos“ kainoraščiai
Vienintelė iš posėdyje dalyvavusių biurokratų, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė, šiek tiek įtikinamiau bandė ginčytis su žemdirbiais. Pasak S. Znutienės, rodiklis, pagal kurį nustatoma, kiek valstybė turi susimažinti išmetamų šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekį – šalies bendrasis vidaus produktais. Turtingas Liuksemburgas iki 2030 m. įsipareigojo 40 proc. sumažinti aplinkos taršą, palyginti su 1990 m., Švedija, Suomija – 39 procentais. Aplinkos ministerija išdalijo ŽŪR tarybai ir žurnalistams lankstinukus „Lietuvos klimato kaitos valdymo politika ir jos įgyvendinimas“. Brošiūrėlės paskutinio puslapio apačioje nurodyta, kad leidinukas „atspausdintas ant ekologiško popieriaus CYCLUSPRINT laikantis aplinkosauginių reikalavimų“, nors lankstinukas niekuo nesiskyrė nuo „Maximos“ ar „Rimi“ kainoraščių, kuriuos žmonės pluoštais kuopia iš savo pašto dėžučių.

Biurokratinis volas traiško pareiginguosius
Anot ŽŪR vicepirmininko Broniaus Markausko, Lietuvos ūkininkai prieš 8–10 metų sąžiningai laikėsi ES Nitratų direktyvos. „O kaip žlungančio pieno ūkio šeimininkui dabar įvykdyti Kioto ir Paryžiaus reikalavimus? Briuselis turi suteikti finansinę paramą“, – svarstė B. Markauskas.
A. Baravykas nenurimo iki pat posėdžio pabaigos. „Lenkai nesilaikė ES nurodymų pasirūpinti vištų dedeklių gerove, nepastatė joms „pagerintų narvų“. Ir nieko, jokių bausmių. Dėl to laimėjo konkurencinę kovą su Briuseliui paklusniais Lietuvos paukštynais. Mūsų aplinkosaugininkai mus gyvus suvalgytų, jeigu kiaules laikytume kaip airiai. Europos Sąjungoje pralaimi tie, kurie skuba patvirtinti Briuselio reglamentus. Didžiulis ES biurokratinis volas traiško pareiginguosius“, – poetiškais palyginimais kalbėjo Kiaulių augintojų asociacijos direktorius.
ŽŪR vadovas A. Stančikas siūlė prisiminti seną paprastą lietuvišką gamtosauginę tradiciją: laukus reikia tręšti mėšlu, o ne srutomis, kurias atskiedžiant dar ir daug vandens sunaudojama. „Šiandien mokslas atitrūkęs nuo Žemės ūkio ministerijos, o ši – nuo ūkininkų“, – apmaudžiai konstatavo A. Stančikas, kurį ŽŪR taryba nuo rugpjūčio pradžios dviem savaitėms išleido atostogauti.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
„ŪP“ korespondentas

Autoriaus nuotrauka