Pieno gamintojų suvažiavimas: laiko nerado tik perdirbėjai

Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius kalbėjo emocingai ir siūlė pramonininkams atsižvelgti į geopolitinę situaciją.

Antradienį šalies ūkininkai įrodė, kad gali būti vieningi kaip kumštis. Į pieno gamintojų suvažiavimą atvyko gerokai per 2 tūkst. žemdirbių. Toks aktyvumas patvirtina, kad pieno sektorius išgyvena gilią krizę, ir žemdirbiai nebenori toliau likti stebėtojai, jie pasiryžę imti vadžias į rankas ir pateikti valdžiai konkrečius reikalavimus. Padėties rimtumą pripažįsta ir žemės ūkio politikai. Į Pieno gamintojų asociacijos kvietimą atsiliepė Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK), premjeras Algirdas Butkevičius, atskubėjęs iš Gynybos tarybos posėdžio, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė su komanda. Tačiau pieno perdirbimo įmonių vadovai suvažiavimą ignoravo.

Užtruko tris valandas
Pieno gamintojų suvažiavimas prasidėjo punktualiai ir užtruko tris valandas. Žemdirbiai tą dieną visus kitus darbus atidėjo. Kad suspėtų į Vilnių iki vidurdienio, antai iš Telšių ūkininkų užsakytas autobusas pajudėjo lygiai septintą valandą ryto. Atitinkamai planuotas ir sugrįžimas, jau sutemus. Tad žmonės į sostinę išsirengė su lašinukais, duonyte ir, žinoma, savo plakatais. Prieš renginį daugelis skubėjo pasisotinti „Litexpo“ vestibiulyje siūlomais karštais kibinais.
Kalbėtojai stengėsi laikytis limito: ne ilgiau nei dešimt minučių.
Pirmiausia – apie pieno sektoriaus būklę, griežtai pagal dienotvarkę. Tuomet tribūna suteikta svečiams. Beje, buvo ir svečias iš Europos Komisijos Prekybos generalinio direktorato – Zoltanas Somogyjus, o europarlamentaras Bronis Ropė per savo biuro atstovą suvažiavimui perdavė laišką.
Ilgoms diskusijoms, apsikeisti nuomonėmis nebuvo laiko. Pieno gamintojų asociacijos pirmininkui Jonui Vilioniui pasiteiravus žmonių, ar juo pasitiki, salėje sušniokštė pritarimo ovacijos. Taip nuspręsta, kad rezoliucija bus pakoreguota jau pasibaigus forumui, atsižvelgiant į rajonų atstovų sekretoriatui perduotas pastabas.
Darbo tempą diktavo policijos paskirtas laikas autobusams pajudėti nuo parodų ir kongresų centro sostinės gatvėmis. Įspūdinga kolona nestabtelėdama ir be garsinių signalų, kaip buvo sutarta, apsuko ratą aplink Seimo rūmus bei Vyriausybę. Skirstydamiesi ūkininkai kalbėjo, jog kitą kartą, jei bus ignoruojami pateikti reikalavimai, atvyks jau traktoriais.

Pagerbė po teismus tampomus aktyvistus
Suvažiavime prisiminti 2003-ieji, pieno gamintojų kelių blokada. Tąkart į teisiamųjų suolą buvo pasodinti septyni organizatorių atstovai. Penkiems jų – Virginijui Mykolaičiui, Kęstučiui Miliauskui, Broniui Markauskui, Artūrui Pilotai, Arūnui Kudrevičiui – vakar buvo įteiktos Žemės ūkio rūmų pirmininko Andriejaus Stančiko padėkos, žmonės negailėjo šiltų plojimų.
J. Vilionio žodžiais, dėl valdžios abejingumo ir teismo kvailumo šiam penketui iki šiol nesibaigė teismų maratonas, nors Strasbūro teisingumo teismas 2013 m. ūkininkus išteisino. Teisingumo ministras premjero sprendimu tarsi turėjęs pasirašyti taikos sutartis, bet to neįvyko. Bylinėjimuisi jau išleista apie 130 tūkst. Lt, net žemdirbių advokatas Kęstutis Stungys neseniai išėjo Anapilin, bet tai dar ne pabaiga.
Pieno gamintojų asociacijos pirmininkas pakvietė susirinkusiuosius draugų nepalikti nelaimėje. Jis pirmutinis į pintinę įdėjo šimto eurų banknotą, tuo salei padarydamas didelį įspūdį. Aukų pintinės, per salę perneštos tautiniais drabužiais vilkinčių merginų, greitai prisipildė įvairiaspalvių eurų. Pinigines atvėrė ne tik ūkininkai, bet ir parlamentarai, Žemės ūkio ministerijos atstovai. Deja, per TV rodytuose reportažuose nebuvo paaiškinta, kam tie pinigėliai renkami – atrodė, jog kažkas tiesiog mėgina pasipinigauti.
Premjeras A. Butkevičius vėliau po teismus tampomų ūkininkų situaciją apibūdino kaip nesusipratimą ir pažadėjo nedelsdamas dėl to išsiaiškinti. Esą jo kabinete nebūna, kad kuris nors ministras nepaklustų sprendimui, tik vienas toks buvęs, tačiau jo jau nėra.

Pieno sektorius – duobėje
„Susirinkome, nes nematome kitos išeities, kaip išeiti iš susidariusios situacijos“, – pradėdamas suvažiavimo darbą sakė Pieno gamintojų asociacijos lyderis J. Vilionis.
Jis priminė susirinkusiesiems skaudžiausius dalykus: kad mūsų šalies pieno gamintojai gauna mažiausias tiesiogines išmokas Europos Sąjungoje (ES) ir mažiausią kainą už superkamą žaliavinį pieną, o dėl Rusijos paskelbto embargo nukentėjo labiausiai. Supirkimo kainoms sumažėjus susidarė milijoniniai nuostoliai. Praėjusių metų nuostoliai Vyriausybės pastangomis iš dalies kompensuoti, tačiau pieno gamintojai ir toliau kasdien praranda pajamas ir su siaubu laukia pavasario, nes trūksta lėšų trąšoms ir kitoms būtiniausioms išlaidoms. Nenumaldomai artėja ir diena, kai bus panaikintos pieno kvotos, o mūsų rinka visiškai neapsaugota. Krizę išgyvenančio Lietuvos pieno sektoriaus gali tiesiog nelikti. Galus vos suduriantys, perdirbėjų skriaudžiami, aplinkosaugininkų bei mokesčių spaudžiami pieno ūkiai tapo nekonkurencingi.
Laikinos priemonės situacijos nepakeis, pieno sektoriui reikia ryžtingų priemonių – ūkininkų nuomonę balsu išsakė J. Vilionis, kviesdamas visus būti vieningus siekiant bendrų tikslų, neparsiduoti už vieną kitą centuką.

Eksperto akimis, situacija turėtų švelnėti
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto tyrėjas Albertas Gapšys į situaciją pieno sektoriuje pakvietė pažvelgti globaliau – pasauliniame, ES, Baltijos regiono kontekste.
Pieno supirkimo, produktų kainos yra sumažėjusios visur, tendencija buvo pastebima jau nuo praėjusių metų pradžios, ją dar labiau sustiprino rugpjūtį Rusijos paskelbtas embargas. Dabartinė krizė artėja prie 2009-ųjų, kai supirkimo kainos buvo kritusios iki rekordinių žemumų: ES vidutiniškai iki 26,51 eurų už 100 kg, Lietuvoje – iki 18,24 Eur/100 kg. Vis dėlto dabar situacija esanti švelnesnė. Anuomet kainų kritimas tęsėsi pusantrų metų, dabar – 9 mėnesius, iki „dugno“ vargu ar bus prieita.
Tarptautiniuose aukcionuose pastaruoju metu pieno produktų kainos jau kyla. „Reikia tikėtis, kad kovo mėnesį žaliavinio pieno kainos turėtų pradėti didėti“, – sakė A. Gapšys, nepamiršdamas pridėti, kad gerų žinių verta tikėtis su sąlyga, jei perdirbėjai įvertins tarptautines kainų tendencijas.
Pasauliniame kontekste Lietuva yra svari pieno produktų eksportuotoja, užima 20-ąją vietą. Europos Sąjungoje pagal šį rodiklį mūsų šaliai tenka 13-oji vieta. Tai iš dalies paaiškina, kodėl mūsų šalyje žaliavinio pieno kainų kritimas buvo didžiausias. Šių metų sausį, palyginti su pernai tuo pačiu metu, pienas ES superkamas vidutiniškai 18 proc., o Lietuvoje – net 35 proc. pigiau.
Pasižiūrėjus į šalies perdirbimo įmonių žemdirbiams mokėtas kainas už bazinių rodiklių pieną, į akis krinta, kad tendencijos labai panašios – supirkimo kainų kritimo kreivės beveik sutampa. Tai ūkininkams kelia pagrįstų įtarimų dėl galimo įmonių susitarimo.

Latviams, estams moka brangiau
Agrarinės ekonomikos instituto tyrėjas pasidomėjo, o kokią gi kainą mūsų perdirbėjai moka už Latvijoje, Estijoje superkamą žaliavinį pieną? Pasirodo, kad pernai lapkritį, gruodį estų ūkininkams buvo mokama stabili kaina – 872 Lt/t, latviams sąlygos netgi pagerėjo – supirkimo kaina pakilo 4 litais – iki 888 Lt/t. O tuo metu Lietuvoje pieno supirkimo kainos tiek pat smuktelėjo. Gruodį Lietuvos gamintojams buvo mokama pigiausiai – 870 Lt už toną.
Pieno ūkių veiklos analizė atskleidžia graudų faktą. Ūkiai vis dar neišsikapsto iš duobės, į kurią pateko 2009-aisiais, kai pieno gamyba tapo nuostolinga. Žingsnis po žingsnio sulig kiekvienais metais situacija gerėjo, 2011 m. nuostoliai iš tiesioginės veiklos sumažėjo iki 4,4 proc., paskui vėl pradėjo didėti.
Karvės Lietuvoje dar neišnyko, nes ūkius palaiko pajamos iš kitos veiklos bei tiesioginės išmokos. Deja, jų mokėjimo schema naudingesnė turintiesiems didesnius žemės ūkio naudmenų plotus, neskatina mažųjų pieno gamintojų.

Tegul kalba ūkininkai
Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas drauge su kaimynu nusprendė patys atlikti savo tyrimą. Jie peržiūrėjo savo ūkių 15 metų „buhalteriją“ ir pažiūrėjo, kaip per šį periodą pasikeitė veiklos rezultatai.
Paaiškėjo, kad per tą laikotarpį pieno supirkimo kaina gerokai vingiavo, bet iš esmės beveik nepasikeitė, o išlaidos būtinosioms išlaidoms nuolat didėjo. Antai kuras per 15 metų pabrango 163 proc., elektros energijos kaina (Lt/kWh) – 213 proc., mineraliniai papildai – 256 proc., sėklinimo paslaugos – 185 proc., amonio salietra – 500 proc. ir t.t. Ką jau kalbėti, kad brangiau tenka mokėti ir darbininkams, ir už žemės nuomą. Trumpai drūtai – gamybos sąnaudos didėjo dvigubai greičiau nei pajamos.
„Politikams turi būti akivaizdu, kad su gyvulininkyste kažkas negerai“, – komentuodamas pieno ūkių veiklos rezultatus ir susitraukiančią pieno, mėsos gamybą kalbėjo B. Markauskas. Jis prisipažino, kad šiandien ūkininkauja tik todėl, kad yra kooperatyvo „Pienas.lt“ narys ir turi vilties pieno ūkį vieną kartą ištraukti iš duobės.
Kooperatyvo „Pieno gėlė“ direktorius Jonas Kuzminskas bedė pirštu į pieno sektoriaus problemų kamuolį: „Apie pusė pieno gamintojų yra garbaus amžiaus, 65 metų ir vyresni. Situacija tragiškai, komiškai nepalanki. (Kaltinti turėtume patys save – todėl, kad per ilgai tylėjome. Reikia pakviesti prancūzą, kad išmokytų, kaip padaryti revoliuciją…) Mano galva, didžiausia bėda, kad prioritetai sudėlioti ne ten. Jei pažiūrėtume 2007-20013 metų Kaimo plėtros programą, tiek Rokiškio įmonių grupė, tiek ir panašiai „Pieno žvaigždės“ paėmė beveik po 100 mln. eurų. O kiek buvo investuota į kooperaciją?“ J. Kuzminskas čia pat pateikė iškalbingų faktų, kaip kooperatyvai smaugiami įvairiais mokesčiais.
„Valdžios spaudimas nesuvokiamas. Pusę metų diskutuojama, kodėl žaliava pigiausia, ant prekystalio – brangiausia. Formulė turi vieną nežinomąjį. Konkurencijos taryba neranda jokio susitarimo, nors faktai byloja, įmonės susijungusios į asociaciją ir puikiai reguliuoja kainas“, – rėžė Ūkininkų sąjungos Prienų skyriaus pirmininkas Martynas Butkevičius. Pasak jo, „berniukai“ jau važinėja po kaimą ir siūlo supirkinėti skurdinamus ūkius. Gali nutikti taip, kad neginami smulkieji bei vidutiniai ūkiai netruks išnykti, liks tik stambieji žemvaldžiai.

Premjeras linkėjo matyti, kas vyksta greta
Vyriausybės vadovas patikino: po kelių mėnesių bus žinoma, ar perdirbėjai piktnaudžiauja. Pasibaigus finansiniams metams Mokesčių inspekcija atliks patikrinimus. Bus matyti, kiek produkcijos sandėliuota, už kokią kainą pienas supirktas, už kokią produkcija sunkmečiu buvo parduota.
„Analizė turi būti pateikta viešai. Negalima žaisti esant sunkiai geopolitinei situacijai ir perkelti naštos tam tikrai grandžiai. Turime matyti, kas vyksta greta mūsų“, – emocingai kalbėjo A. Butkevičius. Jis patikino, kad Vyriausybė yra pasirengusi pieno gamintojams padėti pagal savo galimybes.
Ūkininkams premjeras linkėjo keisti mąstymą ir požiūrį į kooperaciją, drąsiau vienytis. Taip pat siūlė suvokti naujas finansines perspektyvas, naująją Kaimo plėtros programą ir, pasitelkus ją, siekti sėkmingai konkuruoti, investuoti į ilgalaikę perspektyvą.

„Mes jūsų pusėje“
Mes jūsų pusėje – taip galima nusakyti Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Sauliaus Bucevičiaus, žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės pasisakymų esmę. Iš tiesų tądien salėje sėdėjo net 7 iš 10 Seimo KRK narių, ir ministrė atvyko su didele savo komanda.
Parlamentarai patikino, kad politikai gerai supranta pieno sektoriaus situaciją ir yra pasirengę svarstyti visus pasiūlymus, priminė, kad KRK ir Vyriausybė nesėdėjo sudėję rankų dėl Rusijos embargo pieno sektoriuje susidarius ypatingai situacijai ir ėmėsi priemonių, siekdami užtikrinti ūkių gyvavimą. Gal tos priemonės nepakankamos, bet jos buvo. Pieno gamintojams buvo skirta finansinė parama, kai kiti sektoriai jos negavo.
Tiek S. Bucevičius, tiek ministrė V. Baltraitienė apgailestavo, kad suvažiavime nėra perdirbėjų – tai jie turėjo sėdėti pirmose eilėse ir klausytis ūkininkų priekaištų, atsakyti į iškilusius klausimus. Pasigesta ir prekybininkų, Konkurencijos tarybos atstovų.
Žemės ūkio ministrė pripažino, kad šių metų pradžia – pieno gamintojams sunkiausias laikotarpis. „Sausio mėnesį kainos krito, perdirbėjai jas sumažino. Neturiu pateisinimo ir atsakymo, kodėl. Kuro, elektros kainos sumažėjo. Nė vienas perdirbėjas nepateikė paaiškinimo, kodėl sumažino supirkimo kainas. Negavome atsakymo ir iš Konkurencijos tarybos, ar analizuoja situaciją“, – ūkininkams atvirai sakė ministrė. Ji patikino suvažiavimo dalyvius, kad sieks pieno gamintojams Europos Komisijoje išsiderėti kompensaciją už šių metų sausį ir vasarį.
Tačiau V. Baltraitienė suabejojo, ar visi suvažiavimo dalyvių keliami reikalavimai yra realūs. Jos įsitikinimu, žaliavinio pieno supirkimo kaina turi būti pagrįsta, tačiau kad ji šiandien prilygtų ES vidurkiui – nerealu.
Šiuos ministrės žodžius salė sutiko nepritariamu niurnėjimu. Tačiau trypimo kojomis, švilpimo nebūta.

Martyno KAZLAUSKO ir autorės nuotraukos

Irma DUBOVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

????????????????? Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.